QUOTE(cikcak @ 2007 09 25, 09:32)
Numanau kas tave trikdo, turbūt tas spalvų ir stilistinio sprendimo kontrastas
na taip, kažkas panašaus, tikėjausi, kad ta "vau" reakcija bus atidarius dėžutę....toks buvo sumanymas
o dabar atvirkščiai gaunasi
ir dar vidų norėjau padaryt tokį ryškų vaikišką, rožinį, bet nelabai man gavosi
irgi perdarinėjau daug
išorė mane tenkina, o vidus ...
Papildyta:
QUOTE(diora @ 2007 09 25, 09:43)
o kokius žodžius rašei
, gal turi kompe ir galėtum čia
įmesti..
va šitie
Tu-mano medžio šaknys, Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas, Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys, Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas, Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj, O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio, Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas, Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama