Mes dienovarkę turim, nors paskaičius kitus atsiliepimus, suprantu, kad mes skirtingai suprantame tą žodį "dienotvarkė".
Sūnui 1m ir 5mėn, visada keliasi apie 7val ryte ir valgom pusryčius tuo pačiu laiku, tačiau niekada pati specialiai neverčiau jo to daryti, o natūraliai taip gavosi, nes tėtis keliasi į darbą, o sūnus visad paskui jį. Savaitgaliais kartais pamiegam šiek tiek ilgiau, bet labai retai, nes sūnus visad pirmas pabunda jam įprasu laiku. Vakarienė pas mus taip pat tuo pačiu laiku - kai grįžta tėtis iš darbo. Jeigu sūnus išalksta ankščiau, tai duodu kąnrs užkąsti. Su pietumis gal truputį kitaip - pagaminu jos gerokai ankščiau ir tada laukiu kol jis išalks, jeigu būna labai užsiėmęs ir pamiršta kad alkanas, tai apie 12.30val pasiūlau pati
pietų miego ir nakties miego jis dažniausiai paprašo pats, jeigu užsižaidžia ilgiau, tai visad jam pasiūlau jau eiti miegoti, tačiau jeigu atsisako, tai niekad nevarau, laukiu kol užsimanys. Dažniausiai tas netrunka ilgiau nei 10min
Aš stengiuosi, kad laikas tarp valgymų būtų panašus kasdien, kitaip sąkant bandau sukurti rutiną, nes mūsų atveju ji labai teigiamai veikia, pvz. atsikėlę visad klojam lovą, einam praustis, daryti pusryčius ir jeigu kadanors pamirštu kurį nors iš "punktų", sūnus iškart primena ir rodo ką reikia daryti. Prieš eidami valgyti susitvarkom žaislus, plaunam rankas ir pan. Kolkas labai gerai sekasi mokyti vaiką elementarių kasdieninių buities darbų ir jis puikiai žino, kad pvz. vakare prieš einant į vonią maudytis, reikia visus žaislus sudėti į vietas, išsimaudžius taip pat kur išpilti vandenį iš vonelės, kur sudėti žaislus, išsivalyti dantis ir pan.
Savaitgaliais kartais kai kurnors toliau išvykstam ir iškrentam iš rutinos, būna kurkas sunkiau visiems, nes vaikas irgi būna pasimetęs, nesupranta kas vyksta dėl to ir irzlesnis tampa