Savo natūra aš tikraanarchistė, atrodo ir dukra panaši, bet jauseniai supratau, kad dienotvarkė vaikui tiesiog palengvina gyvenimą. Maniškė baisiai judri, svajotoja, + mikčiojair seniai( nuo kokių 3-4m)pastebėjau, kad kai viskas vyksta pagal griežtą rėžimą: tuo laiku darai tą, tuo tą, tai gali kisti skirtingomis savaitės dienomis, mergaitė ir miegodavo ramiau, ir dieną mažiau nervinga būdavo (mažiau vaikų primušdavo irpan

), dabar gal beveik nebesimuša, bet mokykloj kitą dieną daug mažiau klaidų daro,bei šneka normaliai kiekvienas, kad ir mažiausias iškritimas iš dienotvarkės tuoj atsiliepia, ir labiausiai tas matosi silpniausioj jos vietoj- pradeda stipriau mikčioti . Ir visai nesvarbu , ar tas neįprastas dalykas buvo džiugus, ar liūdnas , ar visai nereikšmingas (pavyzdžiui, vietoj važiavimo šaltą dieną į būrelį nusprendžiam namuose pažaisti dviese). Todėl iš pskutiniųjų stengiuosi laikytis rėžimo. Kitą vertus, tai ugdo atsakomybės jausmą- tai irgi sunku ir reikalinga...