Mažyliai, paskubėję į gyvenimą

kai Rokutis buvo dar mažytis, vis galvodavau, nu kodėl taip atsitiko mano vaikui, už ką man tiek skausmo? Po to ta diagnozė galvojau nušoksiu nuo proto. Bet radau labai gražių minčių čia, forume. Nusprendžiau, kad tai ne dievo bausmė, tai tik mano jėgų, meilės ir kantrybės išbandymas O dabar veju tokias blogas mintis šalin, žiūriu į priekį, džiaugiuosi kiekviena diena ir dėkoju dievui už savo spindulėlį

Ateis laikas ir pradės vaikščioti, dar geriau kad vėliau - protelio daugiau, atsargesni tada Svoris tikrai savo daro. Aš palyginu saviškes, viena storuliukė buvo, o kita kūdena. Tai mažoji pagal koreguotą amžių žiūrint viską anksčiau pradėjo daryti nei sesė
O raidos centre tikėtina nustatys diagnozę, visgi gal neblogi tenai specialistai? Ir kineziterapija turėtų labai padėti, privers dirbti ten tą tinginukę kairę pusę



Dėl svorio tai aš nelabai pergvenu kažkaip Smulkūs pas ją kauliukai, apetitas geras, aktyvi vadinasi viskas tvarkoj Aš beje irgi 50 kg tesveriu tai ko iš to mano vaiko norėti? Na 10 kg tik labai noriu
KAžkaip maniškei irgi pradžia buvo sunki, 5 mėnesių vos galvą pakeldavo ant pilvo gulėdama, o paskui po mankštu kelių ciklų kaip sustiprėjo, kai pradėjo tobulėti tai labai sparčiai Pamatysi SAndrulia, viskas susitvarkys, pasivysit ir pralenksit

Truputį pateršiu eterį Kol kas mano vedliu yra šie žodžiai:

Ypatinga mama
Ar niekada nepagalvojote,kaip išrenkamos neįgaliųjų vaiku mamos?
Bandau įsivaizduoti Dievą,duodanti nurodymus angelams,besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale.
-Armstrongas Betas,sūnus.Globėjas - sv.Matas
-Meidzor Filomena,duktė.Globėja sv.Cecilija
Rudolfas ir Karlas,dvyniai.Globėjas...tebus sv.Gerardas.Jis pripratęs prie nelabai religingu.
Galiausiai,rodydamas angelui užrašyta vardą,šypteli:
-Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis :
-Kodėl jai?Ji atrodo tokia laiminga.
-Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
-Ar jai pakaks kantrybes? - teiraujasi angelas.
- Nenoriu,kad butu pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa,ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas ir vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula.Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybe?
Dievas linkteli galva:
- Jei ji nesugebėtu ne minutėlei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventu. Taip, tai moteris, kuria palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti.
Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirma karta ištars "mama" , ji suvoks, kad tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį arba saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo.
Jai leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ja virš viso to pakilti. Ji niekada nesijaus vieniša. Kiekviena jos gyvenimo diena aš busiu salia, nes ji be klaidu atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų prie mano šono.
- O kuri šventąjį paskirsime globėju? - klausia angelas,įskėlęs rašale pamirkyta plunksna.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio.

Gal kuriai pravers Radau pas mamas, kurių vaikiukai turi VCP.

Jau pradėjom

Pagal koreguotą mum virš 4 mėn o atitinkam 3

Nuostabūs žodžiai

labas rytas, kas tas VCP?
aCIU

vaikų cerebrinis paralyžius

aciu uz info. zinosiu.
geros dienos, visoms mamytems ir puikios nuotaikos:)

Galetu to ir nebuti
Papildyta:

O kiek laiko jums buvo, kai itare ta diagnoze Ir pediatras pamate ar neurologas
Papildyta:

Pasivysit, pamatysi, viskas bus gerai As ir vis ziuriu, kad mes turim menesi atitikti, laukiu, kol i mano kalbinima prades sypsotis valingai. Kartais nusisypso, kai valanda pasilenkus kalbu beleka, kad tik nusisypsotu, ir nieko. Bet vis viliuosi, kad kasdiena tampam gudresniais

Nei pediatras, nei neurologas. Aš pati jom galvas ūžiau, kad kažkas ne taip, kad jis nenori imt kaire rankyte žaislo ir t.t. O jos mane dūrino, kad vaikas dešiniarankis, todėl taip ir daro Tik Kaune kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete, kai pasakiau, gydytoja iš kart sureagavo, paaiškino, ką ji įtaria. Paliko stebėjimui ir tikėjomės, kad pagėrės. Bet kai apsilankėm po poros mėn. viskas buvo taip pat, jokio pagėrėjimo, tada ji ir pasakė, kad tai viena iš vcp formų
Tai va, pati pastebėjau apie 4 mėn., o kaune 9 mėn. buvom pasitikrint. kadangi mano miesto neurologė nesutinka su šia diagnoze, pasiųlė važiuot į Vilnių, į vaiko raidos centrą. Tai jau ten tikiuosi nustatyts jam pagaliau nors ką nors, nes jau nežinau nei ką galvot.

Va ir tikek gydytojais Na, linkiu, kad viskas butu

mažiau reik žiūrėti kas kam įprasta - mano Amelijai jau beveik 13 mėn., o kad greitai vaikščiosim tikrai dar nepanašu atsistojom 9,5 mėn., pradėjom ropoti 11 mėn., pati atsisėdo 11,5 mėn. kai kas nors pradeda stebėtis, kad nevaikšto iškart atrėžiu - "mums dar ne laikas" (dabar tai pasakyti jau galiu )

beje, Velaura, reiks man su tavim lažintis, gi sakei kad per koreguotus metukus jau vaikščios (ne tiek daug jau ir liko iki koreguotų) nors, tiesą pasakius, nebe taip aš jau ir laukiu to vaikščiojimo - kai sulaukiau atsisėdimo, kažkaip atlėgo dūšioj, tai džiaugiuosi jos aktyvumu be galo o vaikščios, manau, tada, kai jausis labai stipriai, nes labai tikrinasi, laikosi, ar ne

GREEK, mums taip pat teko susidurti su pediatre, kurios pediatre neįmanoma pavadinti, jos dėka mano pupai gydymas nebuvo pradėtas laiku...
O jums viskas bus gerai - kaip suprantu, tai kažkokia lengvesnė VCP forma, įveiksit jūs ją

Buvom šiandien pas savo gerąjį daktarą, vėl pasakojo, kad turim ją auginti kaip normalų vaiką (aš juk ir pati tai žinau, bet kai gydytojas tai nuolat kartoja irgi nuostabu ); dabar turėsim pasirodyti kas pusmetį, po metukų darys pilvo nuotrauką, kad matytų šunto šlangutės ilgį; keisti šuntą (jeigi iki tol viskas bus OK - o taip ir bus, jau tikiu ) tikriausiai reiks po 2-3 metų; tuomet dės programuojamą šuntą, kuris kažkaip programuojamas vaistų dozėmis - t.y. kažkaip mažinamas spaudimas ir bandoma smegenų kraujagysles priversti dirbti, kad jos pačios nutekintų vandenukus - to šunto dėka kartais ir pavyksta šunto atsisakyti visiškai super, dabar viską žinau (t.y. sužinojau, kokių būdu jo kartais pavyksta atsisakyti)