Noreciau suzinoti,jei velionis paliko testamenta savo sunui,o dukrai nepaliko nieko.Ar dukra gali uzgincyti testamenta teisme.Ar velionio paliktas testamentas gali buti keiciamas teismo keliu? ACIU.
QUOTE(ramaske @ 2005 02 11, 20:05)
Noreciau suzinoti,jei velionis paliko testamenta savo sunui,o dukrai nepaliko nieko.Ar dukra gali uzgincyti testamenta teisme.Ar velionio paliktas testamentas gali buti keiciamas teismo keliu? ACIU.
Stai ka apie tai sako Civilinis kodeksas:
5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas
1. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
5.19 straipsnis. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra
1. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Ka tik isejo mano knyga "kaip bylinetis", dabar rasau apie paveldejima. Skiriuje del testamento uzgincyjimo rasau, kad testamentus gincyti galima, bet tokiu bylu nemegsta nei advokatai, nei teismai. Kodel? 95 is 100 atveju bylos klausimas buna materialinis: kodel paliko ne man, o kitam. Tai pirmiausia moraline, o tik retkarciais teisine diskusija
Labai neaiškus klausimas. Pabandysiu atsakyti taip kaip suprantu. Jei atsakymas netenkima parašykite az.
Įpėdinis gali priimti palikimą (tiek turtą tiek ir skolas), gali ir atsisakyti palikimo. Jei jis paskirtas vieninteliu įpėdiniu ir atsisako palikimo tai tada paveldi kiti įpėdiniai pagal testamentą (testamente gali būti numatyta, kad atsisakius pirmajam įpėdiniui palikimo, turtas paliekamas kitam asmeniui ar kitiems asmenims) arba pagal įstatymą. Pateikiu CK ištrauką:
5.60 straipsnis. Palikimo atsisakymas
1. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
2. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.
3. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
4. Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
5.61 straipsnis. Paveldėjimo dalių padidėjimas
1. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
2. Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos tais atvejais, kai atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui yra paskirtas antrinis įpėdinis.
Pagal Jūsų klausimą jei tėvas atsisako paveldėjimo, tai jo vaikai gali pretenduoti į palikimą kaip antros eilės paveldėtojai.
5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Įpėdinis gali priimti palikimą (tiek turtą tiek ir skolas), gali ir atsisakyti palikimo. Jei jis paskirtas vieninteliu įpėdiniu ir atsisako palikimo tai tada paveldi kiti įpėdiniai pagal testamentą (testamente gali būti numatyta, kad atsisakius pirmajam įpėdiniui palikimo, turtas paliekamas kitam asmeniui ar kitiems asmenims) arba pagal įstatymą. Pateikiu CK ištrauką:
5.60 straipsnis. Palikimo atsisakymas
1. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
2. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.
3. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
4. Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.
5.61 straipsnis. Paveldėjimo dalių padidėjimas
1. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
2. Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos tais atvejais, kai atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui yra paskirtas antrinis įpėdinis.
Pagal Jūsų klausimą jei tėvas atsisako paveldėjimo, tai jo vaikai gali pretenduoti į palikimą kaip antros eilės paveldėtojai.
5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės
1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
1) pirmos eilės palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.
Sveiki, dar kartą užduosiu klausimą apie paveldėjimo reikalus.
Mirus mamai paveldėjimo klausimai taip ir liko nesutvarkyti, o vakar sužinojau, kad visa tai reikėjo padaryti per 3 mėnesius po mirties (dabar jau praėjo 4 mėn.).
Kokia tolesnė įvykių seka? Kiek supratau, reikalų teks turėti su anstoliais ir teismu?
Gal galėtumėte išvardinti seką veiksmų, kurie turės būti atlikti ir bent preliminariai-kiek tai kainuos (anstolių paslaugos, teismas, notaras).
Jei teisininkų etika leidžia, gal parekomenduotumėte (į asmeninę žinutę) civilinės teisės advokatą, ar tiesiog kontorą, kur galėčiau kreiptis esant reikalui.
Ačiū labai. Sėkmės.
Mirus mamai paveldėjimo klausimai taip ir liko nesutvarkyti, o vakar sužinojau, kad visa tai reikėjo padaryti per 3 mėnesius po mirties (dabar jau praėjo 4 mėn.).
Kokia tolesnė įvykių seka? Kiek supratau, reikalų teks turėti su anstoliais ir teismu?
Gal galėtumėte išvardinti seką veiksmų, kurie turės būti atlikti ir bent preliminariai-kiek tai kainuos (anstolių paslaugos, teismas, notaras).
Jei teisininkų etika leidžia, gal parekomenduotumėte (į asmeninę žinutę) civilinės teisės advokatą, ar tiesiog kontorą, kur galėčiau kreiptis esant reikalui.
Ačiū labai. Sėkmės.
Kiek suprantu is klausimo yra praleistas klausimas. Pries bet kokius antstolius ar notarus, reiks kreiptis del termino palikimui priimti atstatymo. Tai atliekama teismine tvarka ir tik esant svarbioms priezastims
Laba diena,
Mano draugo senelio (jau mires) 2 seserys nori savo buta palikti mano draugui. Kadangi kitu artimiausiu giminiu ir vaiku neturi. Jos abi 83 ir 86 metu amziaus.
Tad klausimas:ar geriau tegu jos buta palieka testamentu ar geriau dovanoti? Kuriuo atveju reiks moketi mazesnius mokesciu?Sakykime jei butas ikainotas 100 000 litu. tai gal ir mokesciai bus dideli?
Kur reikia visu pirma kreiptis?
Beje, mes ketiname kurti seima,kartu seniai esame. mano tevai duotu pinigu remontui ~ 50 000 lt. Bet kol mes neesam vede ar galim apsirasyti kazkokia sutarti ar ka, kad ir as tada turesiu teise i ta buta (tikslaiu jo puse), nes vis delto mano tevai ides i tai pinigus o poto likti be nieko...nekas...
P.S. Gal kazkas panasaus buvo cia rasyta,bet prasau atsakykit nes skubiai reikia o ieskoti nera kada.
ACIU
Mano draugo senelio (jau mires) 2 seserys nori savo buta palikti mano draugui. Kadangi kitu artimiausiu giminiu ir vaiku neturi. Jos abi 83 ir 86 metu amziaus.
Tad klausimas:ar geriau tegu jos buta palieka testamentu ar geriau dovanoti? Kuriuo atveju reiks moketi mazesnius mokesciu?Sakykime jei butas ikainotas 100 000 litu. tai gal ir mokesciai bus dideli?
Kur reikia visu pirma kreiptis?
Beje, mes ketiname kurti seima,kartu seniai esame. mano tevai duotu pinigu remontui ~ 50 000 lt. Bet kol mes neesam vede ar galim apsirasyti kazkokia sutarti ar ka, kad ir as tada turesiu teise i ta buta (tikslaiu jo puse), nes vis delto mano tevai ides i tai pinigus o poto likti be nieko...nekas...
P.S. Gal kazkas panasaus buvo cia rasyta,bet prasau atsakykit nes skubiai reikia o ieskoti nera kada.
ACIU
Jei ruošiatės įdėti savo tėvų pinigus į to buto remontą geriau, kad butas būtų padovanotas, nes testamentą bet kuriuo momentu testatorius gali atšaukti ir tada įdėtus pinigus turėsit "atsikovoti" teismo keliu.
Jei santykiai su senutėmis geri ir Jūs ruošiatės tuoktis, jos gali butą dovanoti jums abiem (kaip vestuvių dovaną). Jei dovanos tik Jūsų draugui nebaisu. Jam padovanos butą, jum tėvai padovanos pinigus (dovanojimo sutartyje galima nurodyti jų paskirtį- buto remontui) už pinigus pagerinsite turtą ir skyrybų atveju turėsite teisę į kompensaciją už pagerintą(padidintą) turto vertę. Be to galite sudaryti vedybinę sutartį kurioje apibrėžti savo turtinį režimą.(kas ką turės prieš santuoką, ką padarysite susituokę, kaip dalinsitės turtą ir pan.)
Jei santykiai su senutėmis geri ir Jūs ruošiatės tuoktis, jos gali butą dovanoti jums abiem (kaip vestuvių dovaną). Jei dovanos tik Jūsų draugui nebaisu. Jam padovanos butą, jum tėvai padovanos pinigus (dovanojimo sutartyje galima nurodyti jų paskirtį- buto remontui) už pinigus pagerinsite turtą ir skyrybų atveju turėsite teisę į kompensaciją už pagerintą(padidintą) turto vertę. Be to galite sudaryti vedybinę sutartį kurioje apibrėžti savo turtinį režimą.(kas ką turės prieš santuoką, ką padarysite susituokę, kaip dalinsitės turtą ir pan.)
Laba diena,
nežinau ar į šį skyrelį papuoliau, bet norėčiau paklausti:
1. 2004 m. gruodžio 8 d. tėtis ir teta (tėčio sesuo) paveldėjo žemės sklypą (močiutė mirė ir šis sklypas atiteko jos vaikams)
2. Žemės sklypo indeksuota vertė 68864 Lt., vidutinė (rinkos) vertė 63433 Lt.
Mano klausimas būtų, ar tėtis privalo deklaruoti šį turtą? Ir kokius dar veiksmus turi atlikti?
Ačiū.
nežinau ar į šį skyrelį papuoliau, bet norėčiau paklausti:
1. 2004 m. gruodžio 8 d. tėtis ir teta (tėčio sesuo) paveldėjo žemės sklypą (močiutė mirė ir šis sklypas atiteko jos vaikams)
2. Žemės sklypo indeksuota vertė 68864 Lt., vidutinė (rinkos) vertė 63433 Lt.
Mano klausimas būtų, ar tėtis privalo deklaruoti šį turtą? Ir kokius dar veiksmus turi atlikti?
Ačiū.
Taip tėvas ir jo sesuo paveldėję turtą-žemės sklypą privalo jį perregistruoti savo vardu. Registruojant nekilnojamą daiktą "Registrų centre", jie turės tai deklaruoti VMI (mokesčių inspekcijai) ir gauti iš jų pažymą apie brangaus turto įgijimo deklaravimą.
Jei su palikimo priėmimu viskas sutvarkyta, tai tik tiek.
Jei su palikimo priėmimu viskas sutvarkyta, tai tik tiek.
