Aš vėl, o Angele, apie tave mąsčiau, užmerkusi akis meldžiaus,
Paklausiau Dievo-,,kas yra mama? "ir Jį atsakant išgirdau:
,,Tu ir pati gerai žinai, vaikelis-motinos dalis"...
,,Bet, Dieve, kaipgi su manim? Jei jau vaikelio neturiu..."
,,Mieloji, Tu tikrai esi mama"-atsakė Dievas drebančiu balsu...
,,į žemę aš siunčiu vaikus ,vienus-ilgam, kitus-tik dienai, dviem ar trim..."
,,Bet, Dieve, aš nesuprantu, aš noriu savo vaiko čia, dabar..."
Ir atsiduso Dievas virpančiu balsu, ir suspindėjo ašara veide...
,,Vaikelis Tavo su manim, NAMIE, ir patikėk, Jam gera čia...
Jis angelu naktim atskrieja pas Tave, paglosto, išbučiuoja veidą Tau,
Jis žvaigždele tau spindi danguje ir vėju glosto skruostą Tau
Taigi, mieloji, Tu ir pati žinai, kas daro moterį mama...,
Tai jausmas Tavo širdyje
Užgimęs vienąkart ir pasilikęs visada..."
