Atsargiai! Mane apgavo II

Na, kaip ir visos, nesitikejau rasyti tokioj temoj, bet deja deja  Noriu kitas ispeti- venkite kaip maro restorano Saulys Klaipedos rajone, nes sugadins jum svente nepataisomai. Mes buvom labai patiklus ir optimistai, del to ir nukentejom. Visu pirma, vestuves vyko 2007 vasara, o uzsisakeme jau ziema. Net savo vestuviu data pakeitem metrikacijos skyriuje, taip norejome ten svesti. Taciau deje pasikeite savininkas ant vasaros. Mes jau neramus vaziavome sneketis su ta naujaja savininke. Pasirode be galo arogantiska ir labai jau savim pasitikinti. Uztikrino, kad perima visus isipareigojimus, avansa esa senieji savininkai irgi perdave, nu zodziu, sedom rinkt meniu. Tai mes beatodairiskai klausem, ka ji pataria ir su viskuo sutikom. Tik as norejau daugiau misrainiu, patiekalu, o ji pasake, cia bus per daug ant 40 zmoniu (keistoka, arne, juk pinigai tai jiems eitu) Na, pagal jos supratima uzsakem maisto, bet as dar issireikalavau antro "karsto"-keptu sparneliu, nors ji irgi sake, nereikia, kam jus cia. Na ir stai diena vestuviu buvo nuostabi, o vakare musu lauke didziausias kosmaras. Ta seimininke visiskai nesigaude situacijoje, personalo neturejo, keleta mergelikiu dar paauglisko amziaus is kazkokio ano Lietuvos galo atsivezusi, stalu aptarnauti nera kam, karstus kaip atnese, taip VALANDA nepasirode nei viena dusele, patiekalas tragiskas, sekline bulvyte ir vaikiskas kepsniukas ( o aiskino, moterys net nesuvalgys jo). Sveciai sukirto per 5 min ta "karaliska" patiekala ir sedi valanda, niekas leksciu nepakeicia. Tai as, jaunoji, nuejau nuo stalo, ciupau mobilu, skambinu grazuolei savininkei, ta atsauna-pas mus restoranas, duodam laiko valgyti valanda. Ne nu juokas pro asaras, bet tiek to. Pakeite po valandos tas lekstes, ir tik tada as nuziurejau stala musu vestuvini, o tu jerguteliau, vieni buteliai alkoholio , kuri atsivezem ir mineralinio buteliukai, maisto reikia ieskoti, gal netycia pavyks rasti. Galvojau mirsiu is gedos pries svecius. Padavejos, kai isvaziavo savininke, visai nebesirode, nors iki9 12 nakties turejo aptarnauti stala. Tai vel ciupau mobilu, isejau i lauka, paskambinau jai, sakau, vieni mineralinio buteliai tusti sviecia ant stalu, niekas nesiteikia pakeist, tai , sakau, gal mum patiem pasakykit, kur kas yra , pasiimsim. Oi, negali buti, tai matyt, pareke ant tu mergu, atbego 5 iskarto. Ir daugiau jau niekas po to nebesirode. Dar didesne tragedija buvo kira ryta. Dalis sveciu miegojo, dalis atvaziavo is namu persirenge, pasipuose antrai dienai, o man jau sirdis kulnuose, aisku, stalas isvis tuscias, gal dvi lekstes padetos su vakarykstem isedom, ir kaip pasityciojimas, paserviruota 40 zmoniu naujos dideles lekstes. Tada man jau isterija, laukiam saslyku, o visi valgyt ziauriai nori, as begu pas ja , sakau, sumokesiu kiek reikia, bet ko padarykit, papjaustykit, nu tik atnekit KO NORS!!! Ji saltu veidu atsako, nieko negalim padaryti, nieko neturim, nieko nespejam, nu nutrenkt vietoj as ja galejau. Taip ir prazliumbiau savo antra vestuviu diena, nu taip nesugebeti dirbti, nei ziniu, nei darbuotoju neturi, zalio supratimo zmogui truksta apie svenciu organizavima. Po dienos nuvaziavom tai ponickai apmoketi saskaitu, oi, durniai mes, galejom ir nebesirodyti, nes jau puse sumos buvom sumokeje- 3500 Lt. Draugai pakraupe buvo, nes ta pacia vasara buvo dar dvieju musu draugu vestuves, kur maisto kalnai gulejo ir aptarnavimas super, tai isviso tiek nesumokejo, o mes, kvailiai, dar vaziavom antra tiek sumoketi. Ir dar kaip pasityciojimas atsirado ranka braizytoj saskaitoj 5oo Lt, klausiam, kas cia per fintas (nes mes tiek avanso buvom senajam savininkui sumokeje), tai ji atsauna, cia amortizaciniai mokesciai (kas, galvoju????????), ir lygiai tiek, kiek avansas  Ji paaiskino, na cia uz patalynes skalbima, atsiprasau, bet uz nakvynes jau sumoketa atskirai ir pagal kainininka. Nu jus man durnai pasakykit, kai sumokat viesbuti uz kambari, jum dar atskirai pateikia "amortizacija", kas, pasirodo, yra skalbimas jusu paklodziu. As jau be jegu buvau, norejau greiciau nebematyti to kvailo issisiepusio feiso. Ir pabaigai ji man atsove, mes nesupratome, ko jus norite, reikejo sakyti, noriu, kas stalai luztu nuo maisto. Ne nu cia jau buvo virsune, taip snekejo ta, kuri mane itikinejo, kad nieko netruks ir is mano uzsakymo isbrauke desimtadali maisto aiskindama, kad visko bus per daug. Oi, ir dar ten kalnai nesamoniu buvo, bet sakau, saugokites tos vietos, nes sugadins jum visa svente, kurios nebepakartosi      

Na, kaip ir visos, nesitikejau rasyti tokioj temoj, bet deja deja  Noriu kitas ispeti- venkite kaip maro restorano Saulys Klaipedos rajone, nes sugadins jum svente nepataisomai. Mes buvom labai patiklus ir optimistai, del to ir nukentejom. Visu pirma, vestuves vyko 2007 vasara, o uzsisakeme jau ziema. Net savo vestuviu data pakeitem metrikacijos skyriuje, taip norejome ten svesti. Taciau deje pasikeite savininkas ant vasaros. Mes jau neramus vaziavome sneketis su ta naujaja savininke. Pasirode be galo arogantiska ir labai jau savim pasitikinti. Uztikrino, kad perima visus isipareigojimus, avansa esa senieji savininkai irgi perdave, nu zodziu, sedom rinkt meniu. Tai mes beatodairiskai klausem, ka ji pataria ir su viskuo sutikom. Tik as norejau daugiau misrainiu, patiekalu, o ji pasake, cia bus per daug ant 40 zmoniu (keistoka, arne, juk pinigai tai jiems eitu) Na, pagal jos supratima uzsakem maisto, bet as dar issireikalavau antro "karsto"-keptu sparneliu, nors ji irgi sake, nereikia, kam jus cia. Na ir stai diena vestuviu buvo nuostabi, o vakare musu lauke didziausias kosmaras. Ta seimininke visiskai nesigaude situacijoje, personalo neturejo, keleta mergelikiu dar paauglisko amziaus is kazkokio ano Lietuvos galo atsivezusi, stalu aptarnauti nera kam, karstus kaip atnese, taip VALANDA nepasirode nei viena dusele, patiekalas tragiskas, sekline bulvyte ir vaikiskas kepsniukas ( o aiskino, moterys net nesuvalgys jo). Sveciai sukirto per 5 min ta "karaliska" patiekala ir sedi valanda, niekas leksciu nepakeicia. Tai as, jaunoji, nuejau nuo stalo, ciupau mobilu, skambinu grazuolei savininkei, ta atsauna-pas mus restoranas, duodam laiko valgyti valanda. Ne nu juokas pro asaras, bet tiek to. Pakeite po valandos tas lekstes, ir tik tada as nuziurejau stala musu vestuvini, o tu jerguteliau, vieni buteliai alkoholio , kuri atsivezem ir mineralinio buteliukai, maisto reikia ieskoti, gal netycia pavyks rasti. Galvojau mirsiu is gedos pries svecius. Padavejos, kai isvaziavo savininke, visai nebesirode, nors iki9 12 nakties turejo aptarnauti stala. Tai vel ciupau mobilu, isejau i lauka, paskambinau jai, sakau, vieni mineralinio buteliai tusti sviecia ant stalu, niekas nesiteikia pakeist, tai , sakau, gal mum patiem pasakykit, kur kas yra , pasiimsim. Oi, negali buti, tai matyt, pareke ant tu mergu, atbego 5 iskarto. Ir daugiau jau niekas po to nebesirode. Dar didesne tragedija buvo kira ryta. Dalis sveciu miegojo, dalis atvaziavo is namu persirenge, pasipuose antrai dienai, o man jau sirdis kulnuose, aisku, stalas isvis tuscias, gal dvi lekstes padetos su vakarykstem isedom, ir kaip pasityciojimas, paserviruota 40 zmoniu naujos dideles lekstes. Tada man jau isterija, laukiam saslyku, o visi valgyt ziauriai nori, as begu pas ja , sakau, sumokesiu kiek reikia, bet ko padarykit, papjaustykit, nu tik atnekit KO NORS!!! Ji saltu veidu atsako, nieko negalim padaryti, nieko neturim, nieko nespejam, nu nutrenkt vietoj as ja galejau. Taip ir prazliumbiau savo antra vestuviu diena, nu taip nesugebeti dirbti, nei ziniu, nei darbuotoju neturi, zalio supratimo zmogui truksta apie svenciu organizavima. Po dienos nuvaziavom tai ponickai apmoketi saskaitu, oi, durniai mes, galejom ir nebesirodyti, nes jau puse sumos buvom sumokeje- 3500 Lt. Draugai pakraupe buvo, nes ta pacia vasara buvo dar dvieju musu draugu vestuves, kur maisto kalnai gulejo ir aptarnavimas super, tai isviso tiek nesumokejo, o mes, kvailiai, dar vaziavom antra tiek sumoketi. Ir dar kaip pasityciojimas atsirado ranka braizytoj saskaitoj 5oo Lt, klausiam, kas cia per fintas (nes mes tiek avanso buvom senajam savininkui sumokeje), tai ji atsauna, cia amortizaciniai mokesciai (kas, galvoju????????), ir lygiai tiek, kiek avansas  Ji paaiskino, na cia uz patalynes skalbima, atsiprasau, bet uz nakvynes jau sumoketa atskirai ir pagal kainininka. Nu jus man durnai pasakykit, kai sumokat viesbuti uz kambari, jum dar atskirai pateikia "amortizacija", kas, pasirodo, yra skalbimas jusu paklodziu. As jau be jegu buvau, norejau greiciau nebematyti to kvailo issisiepusio feiso. Ir pabaigai ji man atsove, mes nesupratome, ko jus norite, reikejo sakyti, noriu, kas stalai luztu nuo maisto. Ne nu cia jau buvo virsune, taip snekejo ta, kuri mane itikinejo, kad nieko netruks ir is mano uzsakymo isbrauke desimtadali maisto aiskindama, kad visko bus per daug. Oi, ir dar ten kalnai nesamoniu buvo, bet sakau, saugokites tos vietos, nes sugadins jum visa svente, kurios nebepakartosi      

gal atsimeni tos savininkes varda

jetus kaip jus uzjauciu kad taip nepasiseke  , labai gaila kad teko verkti per savo vestuves ir sitaip nervintis, tie nesusipratimai tap ilgai islieka galvoje ir vis nuliudina juos prisiminus.
Man paciai teko labai nervintis i verkti per savo vestuves, del to tikrai jus suprantu kaip jum ta diena buvo sunku

Negaliu susilaikyti nepapasakojusi kaip mus apgavo fotoatelje, įsikūrusi Vilniaus CMB. Kai nešėme prašymus prie mūsųs pristojo moteris, kuri labai išreklamavo savo foto paslaugas parodė visai neblogas nuotraukas sutvarkytas fotoshopu. Nuotraukų kaina 14lt, tad palikome užstatą 30lt. Reklama buvo tikrai nepriekaištinga, moteris viską papasakojo kaip jie dirba, kaip myli savo klientą ir kaip kantriai dirba su jaunavedžiais. O jau nuotraukų ir fono ir pozų kokių tik norite... kam jums fotografai. Ateikite pas mus ir užteks jums tų nuotraukų.

Vestuvių dieną po ceremonijos nusivedė mus į studiją, kurios ir mėgėjas studija nepavadins. Kažkoks skladukas. Ant greičio visus pravarė (nufotkino) aš net susivokti nespėjau, o jau kalusia, na po kiek imsite? šitą, šitą ir šitą. Ir skaičiuoja man po tris vienodas nuotraukas, kurių kaina išaugo jau iki 19lt. Supyko, kad pasakiau, kam man bruka vienodas nuotraukas ir kad palydai nuotraukšų mes nepirksime, mums patiems per brangu. Galiausiai apsisprendėme dėl poros nuotraukų. O už užstatą sako padarysime jums portretinę (už 30lt). Buvo labai nepatenkinti, kad imame tiek mažai nuotraukų. Pažadėjo mėnesio bėgyje paskambinti. Skambučio taip ir nesulaukėmė. Vyras praėjus pusantro mėn. pats šiandien pas juos nuvažiavo. Kai pamačiau nuotraukas, vos nenualpau. veidai išbalinti, mano veido bruožų nėra, nors makiažas buvo superinis ir kitų fotografų nuotraukose tokio broko nebuvo. Visi sustatyti bet kaip, šypsenų nėr, antrame plane matyti apdriskę dekoracijos. O portretinė nuotrauka    dešiniame šone mano vyras nuo galvos iki juosmens o kairiame kampe - mano galva. Kaip jums tai patinka. Kur aš tokį portretą rėminsiu. O apie ''efektus"aš iš vis nekalbu. Pozų iš viso tik trys. o nuotraukos tos pačios tik iš arčiau ir iš toliau.
Šarlatanai. Gaila dabar jau vėlu pinigus atgauti. Bet čia tikra chaltūra. Žmonės neturi nei reikiamos įrangos nei talento nei supratimo, bet matyt per švogerius įsitaisė į šiltą vietelę ir kala sau pinigėlius ir kvailelių jaunavedžių. GĖDA. Mes gi ne manekenai, kad žinotumėm kaip atsistoti ir kaip pozuoti ir kada šypsotis. kai fotkino mano tėvus per vestuves jiems kiekvieną pirštelį ir sanarėlį sudėliojo, ir nuotraukos tikrai buvo profesionalios. O dar vadina save atelje. Man pikta iki ašarų.

Priesui nelinkeciau sitos fotoatelje.Man vis kartojo "jaunoji akis ispuskit.ne ne dar labiau ispuskit".mano akeles ir taip nemazos.zodziu foto atrodau gerokai pamisus,isverstom akim lyg pirstus i rozete ikisus.dabar jau juokinga