Sveikutės, pagaliau ir aš prisiruošiau parašyti, nes atpiršliavom jau prieš pora savaitėlių. Be galo jaudinausi, bet viskas
pavyko puikiai. Nebuvo lengva, nes kaip sakė muzikantai susirinko "sunki publika", bet visgi išjudint visus pavyko. Pusė svečių buvo lietuvių, pusė lenkų, o aš ir vyras lenkiškai nė bum bum...

tai čia labai padėjo muzikantai.
Labai gerai, kad pasiruošėme
nemažai žaidimų lauke. Buvome trakų Vokės dvare, tai jaunuosius fotografas išvedė fotografuotis, o likusiems reikėjo kažkaip stumti laiką (kažkur apie 1.5 valandos)

Todėl visi labai noriai žaidė.
Salėje stalo išpirkimui buvau surišusi girliandą iš tų mažų saldainukų "Bibo", beveik
9 metrus, tai įspūdis neblogas buvo.
Paskui padarėme tokią
staigmeną, kuri abejingų nepaliko. Prie stalo papasakojome kur buvome, kur jaunieji susituokė, ir paskelbėme, kad
jaunikis pasirinko jaunosios pavardę, ir tas naujasis vardo ir pavardės junginys pakankamai įdomiai ir juokingai skambėjo. O kad visi patikėtų, pasiuntėme per stalą "padirbtą" santuokos liudijimą. Pirmiausiai patikėjo tėvai, nuostaba buvo ir visų kitų veiduose.
Renkant komendantus, jiems davėme tokius
akinius, kur stiklai imituoja
alaus bokalus. Užsidėjus labai fainai atrodo, ir vaizdas toks ryškiai geltonas. įdomų rinkinuką padarėme ir "meilės ministrui" bei seselei, jeigu domins galėsiu įkelti kelias nuotraukytes, tik jos nelabai ryškios, nes sugedęs fotoaparatas ir nefokusuoja normaliai vaizdo.
Kai jaunikis rinkosi savo jaunąją pagal kojytę, buvome pasiruošę tokią d
irbtinę koją (parduotuvėse ant jų būna užmauti kojinių pavyzdžiai), užmovėme tai kojai kojinę, batelį. Visiems patiko, kai jaunikis ją glostė.
Dvyliktą valandą deginome bengališkas ugneles, nors pirminis sumanymas buvo jas leisti su helio balionais, bet dėl prastoko oro atsisakėme.
Šiam kartui tiek. Jeigu bus kas įdomu klauskite.