sveikos visos,
atsinaujino nuoskauda Jūsų paskaičius, tai manau sau, parašysiu. kalbat, kad KMUK vaikų skyriuj gerai jūsų kūdikėlius prižiūrėjo. o man kaip tik labiau patiko kaip mane prižiūrėjo, o vaikui tai jetus jetus kiek iškęst teko. pirma - laiku nepamatė stafilokoku "išpuoštų" pirštelių - jie gi kasryt eina vizituot, matę tiek ir tiek tų kūdikėlių, o nepamatė, kad papūliavę, kai jau pradėjo raust ir geltonuot, pati parodžiau, tada dar mus apkaltino, kad gal nagus bandėm kirpt ir kad laiku jiems neparodėm
tai paskyrė antibų, o su jų leidimais irgi fokusai - kūdikiui švirkštą vaistų suleidžia per tris sekundes
apsisuka išeina, o vaikas klykia iš skausmo net pamėlynavęs... kiek kartų pro šoną praleido, kulniukas mėlynėm nusėtas, alkūnės vidinės vidinėj pusėj kol išmasažavom susidariusį guzą gal trys mėnesiai praėjo. ateina kūdikio apžiūrai su pajuodusiom panagėm, ledinėm rankom. ir pastoviai kaltina tėvus, tai blyn, patart reikia ar kažką, juk pirmas vaikas, pasimetę abu tėvai, o tos - kaip žvėrys gerkles paleidę... praleidom nuo gimimo beveik tris savaites, jaučiaus kaip kalėjime, pačiai sepsis buvo... nu žodžiu, baisu buvo, nors daktaras, pas kurį gimdžiau, tikrai superinis buvo, tariausi iš anksto, patepėm, bet ne tiek, kiek reikėjo, mažiau, nes negalėjom daugiau, o visvien ėjo ir žiūrėjo. norėčiau antrą pas tą patį gimdyt, bet Klinikų tai nebenoriu. nors visur visko pasitaiko.
pliusas vaikų skyriuj, kad tik gimusiai mano panai tyrimą dėl toksoplazmozės paėmė (dėl to ir trenkiausi į Kauną gimdyt), nes visvien būtų tekę ten su vaiku važiuot. bet čia jau skyriaus gydytojų, o ne sesučių nuopelnas...