Lėliukas "sėdi": cezaris ar natūralus gimdymas

ech, maniškis leliukas irgi neapsisukęs dar.
Ir prašiau, ir žliumbiau, ir pratimus dariau - tas pats jai

Na, o gydytoja tai sako, kad mano atveju geriausia daryti cezariuką. Vaikutis nemažas, o aš nesu labai didelė, tai gali kilti problemų.

Ji labai susirūpinusi dėl sėdmenikės, nes sakė, kad gali kilti didelių bėdų natūraliai gimdant. Na, didžiausia bėda su stuburo slanksteliais, kurie labai dažnai būna pažeidžiami ir tada mažiukai nebevaldo arba sunkiai valdo rankyte (-es), kojytę(es). Būna ir mirtinų stuburiuko sužalojimų. O jau apie mažesnes traumas tai net nerašysiu

Nors esu labai norinti gimdyti natūraliai, šiuo kartu santūriai išklausiau ir pagalvojau, jei leliukas gimtų traumuotas dėl mano užsispyrimo - visą gyvenimą sau negalėčiau atleisti...

Aš irgi savo mažiaus prašiau, kad apsisuktų, ir pratimukus dariau, bet jam patogiau buvo sėdėti. Iki paskutinės minutės tikėjausi, kad apsivers. Turbūt jis norėjo taip gimti
Klausinėjau gydytojų dėl gimdymo atvirkščiai, vienareikšmiško atsakymo negavau, bet dažniausiai tokiu atveju rekomenduoja cezarį. Gimdymas atvirkščiai šiek tiek skiriasi nuo tradicinio, gydytojai turi per mažai praktikos priimant tokį gimdymą. Aš pasirinkau operaciją, bet vis kirba mintis, kad galėjau ir pati pagimdyti.

Sveikutės,
Noriu pasidalinti patirtimi su tomis, kurių leliukas yra sėdmeninėje padėtyje, o visgi labai norisi jį apgręžti.

Aš prieš tris savaites buvau viena iš jūsų. Buvau išbandžiusi ir apgręžimui siūlytas mankštas, ir baseiną, taip pat nuolat kalbindavau savo leliuką, vis padėdavau jam suktis mintimis. Deja, šių pastangų nepakako.

Tada užsienio literatūroje perskaičiau apie išorinį vaisiaus apgręžimą, kurį turėtų siūlyti jus stebintis ginekologas norint išvengti cezario pjūvio. Šis apgręžimas yra daromas 37 nėštumo savaitę. Visa ko reikia - tai patyrusio specialisto, įgudusios rankos. Man tokį Kaune pavyko rasti.

Apgręžė jis tą mano leliuką labai sėkmingai, per du pasukimus, nors leliukas buvo nemažas, vandenų saikingai, o ir virkštelė apie kaklą apsisukus. Tikrai neskaudėjo, reiktų, dar kartą gręžčiau be baimės. Prieš šią procedūrą bijojau, nes iš nuogirdų buvau prigąsdinta, kad žiauriai skauda.

Taigi, moterys, jei reikės, rašykite, aš nurodysiu jums šio specialisto pavardę. Tikrai nenusivilsite.

Na o aš jau 40 savaičių, lelius sėkmingai nusileidęs gimdymui.

Ar viskas gerai baigesi? gal svoris nebuvo didelis?Maniskis taip pat sedi,liko pusantros savaites guldo 18d.prasysiu cezario nes bijau rizikuot pati gimdydama su tokia padetim,
Papildyta:

O tai kiek svere vaikelis gimes,maniskis sedi svoris 3.900kg. manau didelis todel prasysiu cezario? o kaip tu galvoji?
Papildyta:

maniskis irgi sedi iki termino liko savaite,kaip daktaras paziurejo sake kad svoris 3.900kg.manau didokas prasysiu cezario tikrai, manau rizika mazesne,nerizikuosiu lelium.

Mano sūnelis buvo sėdimoj padėtį.Kadangi mano trečias nėštumas,aš visą laiką jaučiau,kad kažkas netaip,nors mane prižiūrinti gydytoja nenustatė sėdmeninės pirmeigos.Judesiai silpnuciai ir labiau pilvo apačioje,o vakarais mažiulis judindavo galvutę, po krūtine pupsodavo kumsčio dydžio judantis ,,guzelis,,. Dabar žinau,kad tai buvo galvutė ,o tada
Prieš kalėdas turėjo daryti trečią echo,bet gydytoja nutarė,kad geriau po švenčių,atėjau po švenčių,o ji klausia:O kodėl tu taip nori tos echoskopijos, juk blogai nesijauti?
Na vienu žodžiu išrašė ji man siuntimą,tada ir pamatė jog mažiulis sėdi.Dar nustatė,jog vandenų mažoka ir gavome siuntimą į kauno klinikas. Taip atsidūriau ligoninėje,nes prisinervinau ir sukilo spaudimas.Žodiu paguldė su aukštu kraujospūdžiu,o tai jog mažai vandenų ir vaikas sėdintis, man pasirodė jog niekam neįdomu.
Dvi dienas joks veiksmas nevyko,gėriau vaistus nuo kraujospūdžio ir gulinėjau nuo šono ant šono.Kai pradėjau klausinėti,kas bus daroma su vandenų trūkumu,man paaiškino ,jog viskas normoje,gali būti kad blogai nuskaičiavo.
Padarius echoskopiją mažiulis parodė savo nugarytę,patogiai gulėjo skersas ir nusisukęs į vidų.Gydytoja kuokavo, jog galvytę pasidėjęs ant mamos kepenų ir vargo nemato Savaičių mums buvo 38nios. 39tą savaitę bandė pasukti,bet nepasidavė,nes galvutė rėmėsi į placentos viršų. Siūlė arba... arba.Vienas arba - pačiai gimdyti, ir rizikuoti vaiko sveikata,nes pagal statistiką apie 90proc.gimdymų praeina be didelių komplikacijų.Daktarai tokį gimdymą vadina neprognozuojamu.Mane įspėjo,kad turėsiu pasirašyti,jog pati atsisakau cezario. Kitas arba - cezaris.
Aš pasirinkau cezarį ilgai nesvarstydama.
Dieną prieš operaciją, vaikelis vis traukėsi į viršų man net oro trūkdavo, o operacijos metu pasisuko skersas, reikėjo kviestis pagalbos,nes aš girdėjau : o dieve rankytė, o dieve kojytė,greit lėkit kviesti vyrų. Tada laikas lyg ir sustojo,labai išsigandau, bet kai paskui sakė mano vyras,ta panika truko kokią minutę ar pusantros.
Esu dabar laiminga,nes turiu 8 mėnesių sveiką sūnelį

Dėl vaiko pasisukimo opercijos metu, gimdą papildomai perpjovė įstrižiniu pjūviu, kaip gydytojas sakė T raidės formos. Būtų problema kitam nėštumui,nes gimda laikytų tik iki 5 nėštumo mėn. Įstriža siūlė netvirtai sugyja.
Svajonė susilaukti dukrytės - taip ir neišsipildys...

Ir man teko tokia laimė pačiai pagimdyti "sėdyniuką" , nors buvo kalbama apie planinį cezarį (vaikelis sėdėjo+ dviragė gimda+ antifosfolipidinis sindromas). Nubėgus vandenims, buvau paruošta operacijai, tik anesteziologė per 2 val nesugebėjo nejautros padaryti, o vaikelis jos nesulaukęs pradėjo užpakaliuką kišti Per 20 min su nuostabių gydytojų Simanavičiūtės ir Kliučinsko pagalba pagimdžiau pati. Prakirpo nuo... iki... , vaikelis truputį priduso, bet viskas baigėsi gerai.
Kažkas klausė apie echoskopą gimdymo metu, tai jis tikrai buvo, gydytojai stebėjo vaikelio padėtį ir būklę.

kazkaip nelabai suprantu kam jums mamytes tie gimdymu skausmai? as kazkiek ir dziaugiuosi kad mano lelius sedi ir net nezada versti zemyn galva tai jau zinau net planinio cezario data - tai manau bus greitas gimdymas, man neskausmingas, nevarginantis ir jau tiksliai zinau kada turesiu savo rankose stebukliuka na tik vieno gaila, kad i tokia operacija neileidzia MB...o jis taip norejo pirmasis pamatyti musu leliuka ir jo lyti

Gal kuri zinote ar iskart po operacijos visgi leliuka padeda mamai ant krutines? ar toki rituala daro tik naturaliai gimdziusioms?

mums beveik 37 savaites o mazius sedi. Bet as net patenkinta
man daug ramiau, kai zinau, kad bus arba :
1. naturalus gimdymas,
2. arba cezaris
Aisku norisi zinoti kuo anksciau. Bet su kiekviena savaitele maziui vietos lieka vis maziau. o be to, as ji prasau nesiversti...
ech... kartais apima kaltes jausmas, kad labiau rupinuosi savimi, o ne savo stebukleliu-siurprizu

Klausiau GN ar galima apversti- sake, kad galima, bet nera uztikrinimo, kad vaikas iki gimdymo vel neapsivers. Mano mergyte irgi sedejo, o priedo dar buvo mazai vandenu. Aisku, mano atveju apversti buvo neimanoma. Dare Cezrai, nes kaip pasake- Vilniuje mazai daktaru, kurie tai praktikave, o jauni specialistai net ir nemate kaip gimdoma sedmenine pirmaeiga. Bet as tai nerizikuociau vaikelio sveikata. Maza kas- negaleciau sau atleisti, kad del savo principu rizikavau vaiko sveikata.
Kiek girdejau, geriausiai sedmenine pirmaeiga priima Banga.

Ką praktikavę? Apvertimą ar gimdymą? Dėl gimdymo nesutinku - yra VGN specialistų, kurie praktikavę. Kai ruošiausi sūnų gimdyti, kelios gydytojos aiškino, kad nieko čia tokio - sėdinuką pačiai gimdyti... Gimdo, ir gal sėkmingai, ir jos sutiktų priimti. Aš gimdžiau su E. Garšviene - daktarka. Na bet kai sūnų gimdžiau (jis sėdinukas, duktė - ne), dėmesio daugiau man skyrė, nei kai dukterį gimdžiau, susibėgo be mano Garšvienės dar bent trys ginekologės, neonatologė irgi ne viena buvo.

Manoji irgi sedi ir kad ir kaip bandyciau apversti - niekaip
Dar dedu vilciu kad yra tos kelios savaites, bet kuo lelius didesnis tuo sansu maziau. Nes visa preita savaite vaikas pats sekmingai vartesi kiekviena diena - tai pirmyn tai atgal, o nuo sios savaites matyt truputi pasipenejo, tai nebeishena ir kol kas jokie baseinai, manksteles, glostymai ar prasymai nepadeda...
Nu ziuresim... Jei ka, tai yra Cezaris