Sveikos,
aš ryžausi išoriniam vaisiaus apvertimui. kadangi viskas praėjo labai sklandžiai, pasidalinsiu savo patirtimi, gal kažkam padėsiu apsispręsti..
apie 30 savaitę sužinojau, kad zuikis pilvelyje sėdi.. labai nesureikšminau, galvoju laiko dar yra.. vaikščiojau į baseiną, dariau pratimus namuose.. bet niekas nepadėjo.. patogu jai buvo sėdėt ir viskas.. mano ginius šansų, kad pati apsivers davė nedaug, nes pilvelis mažiukas, vandenų ties žemutine riba ir šiaip mažoji ne itin malėsi.. 36,5 savaitės nuvažiavau konsultacijai į AK. tiesiog išgirsti kitos nuomonės.. gydytojas daug ilgai kalbėjo, tikrai nepagailėjo savo laiko išsamiai išaiškino visus už ir prieš..ir pasiūlė pamėginti. sutrikau, bet sutikau.. tik kojos pradėjo iš netikėtumo ir baimės drebėt..
tikrai nenaudojama jokia jėga ar prievarta, viskas nuolat stebima echoskopu.. paskui klausoma vaisiaus tonų. procedūra trunka maksimum 1,5-2 minutes. ar skaudėjo? ne. jausmą apibūdinčiau - kaip labai nemalonų.. bet jeigu nebūčiau prisiskaičiusi, kad tai skausminga procedūra, ir laukus jos su kitu nusiteikimu - galbūt būtų ir kiti pojūčiai..
kodėl ryžausi?
1. labai norėjau pati gimdyti.
2. nes esu bailė.. kai išgirdau, kad CP atveju daro ukolą į stuburą - supanikavau.. labai bijau ukolų..
ir apskritai vengiu baltų chalatų..
dar beveik po mėnesio sėkmingai pagimdžiau pati. lengvai ir greitai, 50min nuo atvažiavimo į ligoninę iki kūdikio ant krūtinės..