Na va, pasakojimo kaip nėr taip nėr, tai nusprendžiau pakomentuot. Ech, buvau ir aš Slovakijoj

tik tas Slovakų rojus pas mu buvo visai kitoks, drįsčiau teigt, kad net gražesnis

kadangi nereikėjo mums jokiom kopėtėlėm laipiot, reikėjo tik gražiai eiti akmenuotu takučiu ir grožėtis nerealiais vaizdais bei kalnų viršūnėm

Tiesa, jums pasisekė labiau, nes pas mus lijo visas visas dienas iš eilės be perstojo, tad dalis kalnų grožio nublanko rūke. Beje, dėl to Lomnicky Štit. Buvome ir mes prie to ežero ir matėm keltuvą, kuris kelia į tą aukščiausią tašką, pasiekiamą keltuvu. Gidė sakė, kad galėjom keltis ir mes, bet per tokį orą apart debesų, nieko daugiau nebepamatysim... tik rūkas ir rūkas, o mokėti už bilietą 350 skk į vieną pusę nelabai tada norėjosi ( į abi puses gaunasi apie 70 litų). Gal šiemet ir kitokios kainos? Gal pamenat, kiek kainavo? Tiesa, žmonės ten pakilę gali būt kiek nori, nes nieks ten jų nesupaisys kas kada pakilo ir kas kada turi leistis....
Ir dar: ta pilis, kurią matėte pravažiuodami, man rodos, yra Spiš pilis ( Szpisz - oi, pagailėjo slovakai savo kalboje balsių raidžių.... )

mes joje buvome, nors visai to neplanavom - tiesiog gidė labai "susiparino" ( Ji buvo pati nereliausia mano sutikta gidė

) , kad visą kelionę buvo toks blogas oras, tai nuvežė mus priedo į visokias papildomas lankytinas vietas

buvo tiesiog nuostabi kelionė, nes tai pirma mano kelionė kažkur toliau, nei Lietuva ar Latvija
Reziumė būtų tokia, kad įsimylėjau Slovakiją dėl kelių dalykų

dėl to paslaptingo oro, kuris niekad neleidžia normaliai kalnais pasigrožėt, dėl superinių ir mums , lietuviams, juokingų kainų (įsivaizduoju, kokios jos juokingos Vakarų Europai) bei labai labai skanaus maisto...to jaukumo VISUR, to svetingumo... tiesa, gidė sakė, kad slovakai nelabai mėgsta turistus.... bet prie jų elgiasi mandagiai. Slovkams tiesiog atsibodo, kad turistų kartais daugiau nei vietinių

na bent jau taip sakė gidė, kurios žodžius prisiminiau iki šiol. Pabandysiu ir aš aprašyti kelionę į Slovakiją, štai teta nuskanavo man nuotraukas, tai galėsiu pasirodyt, ką mažiukas būdamas aplankiau

Visiems labai rekomenduoju šią šalį. Tiesa, iki vakar dienos visai nenorėjau laikytis teisių ir turėti nuosavo automobilio, kol teta nepasakė: laikykis tieses, pirk mašiną ir keliausi

tai va pamasčiau gerokai ir sugalvojau, kad noriu greičiau pilnametystės, kai su savo burzgalu vyksiu Slovakijon ir koipinėsiu kalnais kalneliais kalneliukais