sveikos,
o mano mama net ne karto kai mane lanke mano pilvo nepaliete , nei parodyti nepaprase ir vis kartojo "tavo vaikas" ne karto neistardama "mano anuke".....
mano vyras sako , kad is jos puses tai normalu, nes ji ant 50 metu visai musu giminei apsireiske , kad labai stengiasi su treciu vaiku pastoti ir neisejo(net i depresija puole), tai dabar man "pavydi"......man asmeniskai tada net nejauku pries visus maniskius buvo del tokio mamos apsisprendimo, nes manau kad viskam yra savo laikas , o kai vaikai turi tevus 40-50 metu vyresnius, tai jie turiu siokiu tokiu kompleksu del tevu amziaus (mano vyro tevas maniskio susilauke kai jam buvo 45 metai, jo dede jo pusbrolio kai jam net 52 metai buvo, tai dabar abu tie seneliai (mano vyro tetis ir jo pusbrolio tetis visai giminei pareiske, kad mat mes skubintis turim su anukais, nes kitaip jie iki ju nedagyvens, nes jiems dabar - vienam 82, kitam 7o )
cia tik mano nuomone, siaip smagu del kitu nestukiu, kad ju mamos jas palaiko moraliskai.....
Na o mes savo seimai dar nedrystam pasakyti, nors tokia jau ta mano seima - mamyte ir brolis su zmona. Teveliui angeliukai danguje manau jau senai pakuzdejo, ir jis apie lialiu zinojo anksciau uz mane.
Manau sulauskiu savo pirmos echoskopijos, ir tada, jei viskas ok pranesiu mamai ir broliui. Na o paskui jau visi kiti pamatys
Manau sulauskiu savo pirmos echoskopijos, ir tada, jei viskas ok pranesiu mamai ir broliui. Na o paskui jau visi kiti pamatys
Mes tai seimai pranesem,kai nestumas buvo vos 7sav. Niekaip neistveriau nepasidziaugus O visi dziaugesi kartu su mumis Ir ne tik musu teveliai bet ir seneliai ir tetos labai laukia mazylio Kartais atrodo,kad net labiau uz mus Mano mamyte tai negali pro vaikisku rubeliu parduotuve ramiai praeit,vis tempia ir tempia drabuzelius savo pirmam anukeliui Gera zinoti,kad visi tave palaiko ir su nekantrumu laukia sio mazo stebuklelio Jau greitai...
as manau,kad del sventos mociutes ramybes jums reiketu susirasyti.o taip pat ir del biurokratiniu reikalu.
as laukiuosi savo kudikelio viena,tai isgirdau ivairiu kalbu.net is paciu artimiausiu zmoniu:(bet nekreipiu demesio.dabar svarbiausia isnesioti ir pagimdyti sveika leliuka.
sekmes ir sveikatos visoms mamytems!
as laukiuosi savo kudikelio viena,tai isgirdau ivairiu kalbu.net is paciu artimiausiu zmoniu:(bet nekreipiu demesio.dabar svarbiausia isnesioti ir pagimdyti sveika leliuka.
sekmes ir sveikatos visoms mamytems!
Mes laukiam kol bus bent 12 sav., kad paskui būtų nors kiek ramiau.. Aišku, tas 'magiškas' trijų mėn. limitas nieko iš esmės nekeičia - kaip lemta, taip ir bus, bet kol kas laukiam..
Mes mano tevams pasakeme nepilnu 7 savaiciu mama dziaugiasi kaip vaikas.mociute irgi laiminga,va tetis santuriai reagavo,bet ir maniskis kai suzinojo apsidziauge,bet netaip kaip tikejaus,ar bent kaip filmuose rodo gal netaip greit jiems daeina .jo tevams dar nesakeme,galvoju palaukti,jau kai bent jau matysis gal.na nenoriu skubeti,nes gal perdaug to saldaus demesio bus.gali truputi juk erzinti.
As saviskiams turejau pasakyt jau 7-ta savaite, nes teko ligoninen gultis.ir nesigailiu, nes labai visi palaike. O dabar sulaukt negali, kada mazylis gims.mam po parduotuves laksto, viska tik perka...Patevis irgi pasimaises.sako, niu jau anukeli tai as auklesiu taip smagu juos tokius matyt
Aš iš karto savo artimiesiems pranešiau, kai tik sužinojau (Buvo tik 5 sav.)
Labai jau džiugi naujiena, tad norėjosi pasidalinti, ir aš žinojau, kaip visi apsidžiaugs, taip ir įvyko
Labai jau džiugi naujiena, tad norėjosi pasidalinti, ir aš žinojau, kaip visi apsidžiaugs, taip ir įvyko
negalejau susitureti tokios zinios, nes zinojau, kaip visi lauke gimineje pagausejimo, nes is visu pusbroliu ir puseseriu busiu pirmoji o spindulelis ir prosenelius tures, tai visiems stebuklingas laikas siuo metu ir visi tik palaiko ir jaudinasi, kad tik viskas butu gerai
Sveikutes
Si mano nestuma ganetai dziugiai visi sutiko,visi sveikino,seneliai dziaugiasi ir sake seniai jau laikas buvo Deja,pirmasis nestumas nebuvo jau tokia gera zinia...Mat buvau vis dar 19 isvykusi i UK,o ir su draugu tebuvom kartu vos 4men...Bijojau pranesti tevams,tad pirmiausia pasisakiau broliams...Jie vyresni uz mane ir palaike,sako tik nesinervuok viskas bus gerai ir sutarem,kad mamai pasakysiu,kai jie bus salia jos Na,o mama isgirdusi zinia patylejo ir tepasake "aciu,vaikelis uz tokia zinia"...Buvo baisiai nepatenkinta,klausiausi daug priekaistu...Prireike menesio,kad ji pagaliau pradetu dziaugtis savo pirmuoju anuku...Bet per ta menesi buvo visko,net stengiausi su ja nesnekti...Istikro buvo baisiai sunku,nes kaip tik jos palaikymo man ir reikejo...Na,bet kai jau susitaike su ta mintimi labai dziaugesi,negalejo sulaukti keliones pas mus ir isvysti savo anukele Dabar negali atsidziaugti mazyle ir neisivaizduoja gyvenimo be jos Vienintelis minusas mociutiai tas,jog negali taip daznai matyti anukeles kaip noretus,nes mes gyvenam UK...Beto,mama manes atsiprase ir uz pirmajaja reakcija kai suzinojo jog laukiuos
Tikriausiai del tokios pirmos reakcijos bijojau mamai pasakyti jog laukiuosi ir si karta,nors mazylis ir planuotas...Bet isvydus jos sypsena veide iskarto palengvejo O man gryzus atostogu i LT mama mane baisiai lepino,vis paglostydama pilvuka
Si mano nestuma ganetai dziugiai visi sutiko,visi sveikino,seneliai dziaugiasi ir sake seniai jau laikas buvo Deja,pirmasis nestumas nebuvo jau tokia gera zinia...Mat buvau vis dar 19 isvykusi i UK,o ir su draugu tebuvom kartu vos 4men...Bijojau pranesti tevams,tad pirmiausia pasisakiau broliams...Jie vyresni uz mane ir palaike,sako tik nesinervuok viskas bus gerai ir sutarem,kad mamai pasakysiu,kai jie bus salia jos Na,o mama isgirdusi zinia patylejo ir tepasake "aciu,vaikelis uz tokia zinia"...Buvo baisiai nepatenkinta,klausiausi daug priekaistu...Prireike menesio,kad ji pagaliau pradetu dziaugtis savo pirmuoju anuku...Bet per ta menesi buvo visko,net stengiausi su ja nesnekti...Istikro buvo baisiai sunku,nes kaip tik jos palaikymo man ir reikejo...Na,bet kai jau susitaike su ta mintimi labai dziaugesi,negalejo sulaukti keliones pas mus ir isvysti savo anukele Dabar negali atsidziaugti mazyle ir neisivaizduoja gyvenimo be jos Vienintelis minusas mociutiai tas,jog negali taip daznai matyti anukeles kaip noretus,nes mes gyvenam UK...Beto,mama manes atsiprase ir uz pirmajaja reakcija kai suzinojo jog laukiuos
Tikriausiai del tokios pirmos reakcijos bijojau mamai pasakyti jog laukiuosi ir si karta,nors mazylis ir planuotas...Bet isvydus jos sypsena veide iskarto palengvejo O man gryzus atostogu i LT mama mane baisiai lepino,vis paglostydama pilvuka
As savo mamai pasakiau iskart, kai pradejo veluoti menesines. nes ja labiausiai pasitikiu ir kazkaip ji net nesmerke, ji padeda man iki siol. Tevui labiausiai bijojau pasakyt, bet jis irgi ragavo labai ramiai. visi dabar tik dziaugiasi kartu su manim ir mano draugu
As tai tik seseriai pasisakiau, kai buvau 8 savaiciu . Apsizliumbem abi is dziaugsmo ir tiek. Mamai ir mociutei pasisakiau, jau kai buvo 12 savaiciu. Norejau ramiai jas pralaukti. Mano gimines visi baisiausiai dziaugesi, moteriska ju dalis iki asaru, nors ir ne pirmas pro/anukas/e. Gal del to, kad visi buvo nusprende, kad mes su MB vaiku nenorim ar negalim tureti. Is tiesu ilgai nenorejome, paskiau tai stengemes, tai nesistengem ir va dabar, kai 15 metu kartu pragyvenome, atejo laikas seimos padidinimui
Kaip ten bebutu, bet vyro tevai tai absoliuciai jokio entuziazmo neparode, nors jiems anukas pirmas. Net neistenejo "sveikiname" ar ko nors panasaus. Ir kada vaikelis turi i pasauli ateiti gal i trecia diena pasiteiravo tik. As kazkaip itariau, kad jiems visai neidomu bus, bet MB tikejosi kitokios reakcijos. Man taip sirdi suspaude jo istisusi veida pamatyti ...
Bet aplamai as tai per daug nepergyvenu - jokios pagalbos is uosviu mums nereikia, kaip nors patys issiversime. Dar geriau, kai su savo patarimais i nosi nelenda. Gal kai vaikelis gims ir ji pamatys, kitaip elgsis
Zodziu, be abejo smagu, kai artimieji kartu dziaugiasi ir palaiko, bet jeigu yra kitaip - tai ne pasaulio pabaiga. Svarbu, kad jus su SB norite ir laukiate vaikelio
Kaip ten bebutu, bet vyro tevai tai absoliuciai jokio entuziazmo neparode, nors jiems anukas pirmas. Net neistenejo "sveikiname" ar ko nors panasaus. Ir kada vaikelis turi i pasauli ateiti gal i trecia diena pasiteiravo tik. As kazkaip itariau, kad jiems visai neidomu bus, bet MB tikejosi kitokios reakcijos. Man taip sirdi suspaude jo istisusi veida pamatyti ...
Bet aplamai as tai per daug nepergyvenu - jokios pagalbos is uosviu mums nereikia, kaip nors patys issiversime. Dar geriau, kai su savo patarimais i nosi nelenda. Gal kai vaikelis gims ir ji pamatys, kitaip elgsis
Zodziu, be abejo smagu, kai artimieji kartu dziaugiasi ir palaiko, bet jeigu yra kitaip - tai ne pasaulio pabaiga. Svarbu, kad jus su SB norite ir laukiate vaikelio