Papasakosiu dar savo mamos firminį būdą, kurį ir pati sėkmingai naudoju.
Įprastai kijevo kotletai gaminami iš file, o mes darome iš vištienos faršo, taip gaunasi daug minkštesni ir sultingesni.
Tai va: sumalame vištienos krūtinėlę, padruskiname ir įmalame pipirų (geriausiai baltųjų ir kvapiųjų). Daugiau nieko į faršą dėti nereikia. Iš jo sudrėkintom rankom darom "blynus", į kuriuos įdedame sugniaužyto sviesto gabalėlį (sviestą reikia išsiimti iš šaldytuvo anksčiau, kad atšiltų ir iš anksto sugniaužyti pailgus rutulėlius). Jokiu būdu neišriebaluoti mėsos kraštų, nes nesulips gerai; sulipdyti reikia labai kruopščiai, kad bekepant sviestas nepradėtų sunktis, nes ims labai čirkšti aliejus. Kitaip tariant, darom kaip cepeliną: iš išorės mėsa, viduje sviestas. Tada paniruojame: džiūvėsiai-plaktas kiaušinis-vėl džiūvėsiai. Kepame karštame aliejuje. Galima fritiūrinėje, bet man gaila ją teršti, nes džiūvėsėlių nubyra ir jie ilgainiui pagadina aliejų. Tai turiu nedidelį seną puodą, tam skirtą, kurį statau ant viryklės, ir kaitinu, kai tik aliejus pradeda judėti, iš lėto sudedu kotletus. Kai pradeda virti, prisuku iki 1/3 stiprumo, žodžiu, nereikia, kad kunkuliuotų. Kepa apie 10 min., kol iškyla. Kai jau plaukioja paviršiuje, vadinasi iškepė.
Labai geras garnyras - keptos fri bulvės ir morkytės paruoštos taip. Supjaustom žalias morkas kubeliais, išverdam pasūdytame vandenyje, nusunkiame, užpilame puse puodelio pieno, kuriame išmaišyta apie pusė šaukšto miltų (maišykit pradžioje su labai mažu kiekiu pieno, tik paskui praskieskit, kitaip gausis miltų gurvolių) ir truputį pakaitiname, kol pienas ims tirštėti.
Žodžiu, receptas kategoriškai tarybinis, bet mūsų šeimai patinka
na tikrai išbandysiu, nes labai mėgstu kijavo kotletus, o čia taip paprasta atrodo... ačiū už receptuką
aisku norint gauti didesni teslos kieki viska dauginam is dvieju 
,kad pries kepant suktinukus aptepame plaktu kiausiniu
