Koks yra sargus ir mylintis vaikus šuo?

O truputį į temą tiems, kas nori šuns TIK į voljerą:
http://www.kinologij...p=23470&lan=ltu
O straipsnio esminis postas pavadintas "Veiksniai, kurių galima išvengti"

Nuoširdžiai siūlau paskaityti VISIEMS

visose veislese visko pasitaiko ir t.t. o koks idealus shuo vaikui? dar dar ir sargus ir mylintis vaikus... o jei tas mylintis uzshoks ant vaiko ish meiles. vienintelis atsakymas-idealus Robotas,kur galima nustatyti programa,kada loti,kada t.t.
p.s. vaikas vidutinishkai gyvena 60 meteliu, shuo gyvena vidutinishkai 10 meteliu,vaika mokina visko apie min 10 meteliu. Va -Kai skirsite shuniui mokytis bent vienus metus-tada bus kaifas sheimai

Aš tai visada už tai, kad pasiimtų žmonės iš prieglaudos. Šuniukų ten pilna, kam pirkti veislinį, jei gali kažkam iš gyvūnų išgelbėti gyvybę? Šuniukai, kurie yra prieglaudose yra visi iki vieno geri, agresyvių nelaiko, ir ten pabuvę jie labai myli šeimininkus, kurie juos išgelbsti, siūlau visiems apsvarstyti šį variantą, nes prieglaudose pasirinkimo pilna, tereikia išsirinkti.

Tik nereikia... Apie Lietuvą kalbam gi. Ir savanoriams įkanda, nieks jų nemigdo. Pasitaiko ir puikių retkarčiais, bet kad atsirinkt nemažai žinių reikia. Dauguma turi vienokių ar kitokių problemų. Ne visada baisių, bet imant beglobį reikia pasiryžt įdėti DAUG daugiau laiko ir pastangų nei perkant aiškios kilmės šuniuką. Net jei poros mėnesių šuniuką prieglaudoje imi, nežinoma genetika gali nešti siurprizų. Genetiškai sąlygotos baimės kartais pasireiškia ir perdėta agresija, ypač prieš silpniausius šeimos narius. Negalima taip aklai agituoti šeimas. Beglobio priėmimas į savo namus turi būti pasvertu sprendimu suvokiant galimas rizikas.

O jei patinka konkreti veislė? Vis vien žygiuoti į prieglaudą? Kad po mirties galėtum užsidėti pliusiuką už gerą darbą? O gal vis dėlto rinktis ne pliusiuką , bet kas prie širdies ? Ar tikrai taip jau iki vieno prieglaudose visi iki vieno geri , be psichikos ir sveikatos problemų?

Na, konkreciose veislese vistiek yra labai skirtingo budo individu...o tarp mixiuku irgi galima rast "kas prie sirdies". Tik kaip karinna paminejo, reik moket atsirinkt stabilios psichikos suneli.
Bet kokiu atveju taipogi nepritariu tai agitacijai imt tik is prieglaudos, juolab nevalia tvirtint, kad ten visi geruciai ir be problemu

Paėmė tėvas iš prieglaudos šunelį, meilus ir draugiškas buvo, gal metus žaisdavom su juo kasdien, o vieną kartą kažkaip nusisukus nuo jo nuėjau, nežinau, kas jam kaip pasirodė - bet kai puolė... Gerai, kad jis buvo pririštas, o aš - su storais džinsais, tai atsipirkau tik suplėšytom kelnėm ir nedideliu šiknos apibrozdinimu... O šuo po minutės žiūri į mane ir nesupranta, kas čia atsitiko, vėl draugas nori būti...
Tad kai mes ieškojom šuns, labai užknisdavo tokie gudruoliai, kurie moralizavo ir aiškino, kad reikia gelbėti šunį iš prieglaudos. Žinoma juos reikia gelbėti, bet tai turėtų daryti suaugę žmonės, kurie moka elgtis su galimai traumuotos psichikos gyvūnu. O vaikas nesuvokia, kad jo kažkoks judesys gali išgąsdinti šunį, ištraukti kažkokias asociacijas iš praeities, tad niekada nesijausi visiškai saugus palikęs mažą vaiką su tokiu šunim.

O ieškant sargaus ir mylinčio vaikus - svarbiausia apsispręsti, ką jums reiškia "sargus"? Kad šuo puls svetimą žmogų, ar kad tiesiog aplos jį, įspės šeimininkus?

Jei reikia gynėjo - rekomenduoju senbernarą Tinkamai išauklėtas bus puikus sargybinis. Na apie meilę vaikams jau "Bethovenas" išreklamavo
Prieš tai turėjau senbernarą, kuris buvo meilumo įsikūnijimas, drąsiai galėjo visi (su mano leidimu) glostyt jį ir pan. Išėjus į daugiabučio kiemą svetimi vaikai puldavo ir glostydavo, šaukdami "Bethovenas, Bethovenas" O kartą, išėjus pasivaikščiot su naujagimiu, sutikau pažįstamą. Kol kalbėjom mano Zoras ramiai gulėjo ir leidosi jos glostomas, visas išsišiepęs iš laimės, bet kai tik ji netikėtai ištiesė ranką link kūdikio, puolė ją kaip žvėris... Gerai, kad spėjau sugriebt už antkaklio... Sudrausminau, pasakiau, kad "savas", tai vėl atsigulė, bet išsigandom tai abi... Ir negaliu pykt ant šuns - jis elgėsi idealiai, kaip turi elgtis sarginis šuo - saugojo savo silpniausią šeimos narį. Bet jam mirus labai ieškojau tokio, kuris taip negasdintų...

Aš ieškojau tokio, kuris būtų didelis (nežinantiems veislės ypatumų keltų pagarbią baimę ), kuris atliktų daugiau signalizacijos funkciją ir mylėtų vaikus, bet būtų minimali tikimybė, kad ką nors realiai sužalos. Peržiūrėjus daug daug info rinkausi iš dviejų:
1) šuo-auklė Niūfaudlendas (labiau tinka auginti lauke)
2) Vengrų vižlas (tik kambaryje, nes neturi povilnio)
Šiandien turim beveik metukų vižlą. Kol kas neteko gailėtis Kai suloja ant svetimo, atrodo kad kaži kokio dydžio šuo loja o vaikams draugas nerealus, va vaikšto po kambarį aprengtas vaikų išaugtomis pėdkelnėmis ir džiaugiasi, kad su juo užsiima...

Labas, šunų augintojos.
Gavau užduotį - padėti išrinkti šuniuką. Vyresnio (ne pensijinio) amžiaus pora nori sargaus (ko iš to sargumo konkrečiai tikimasi dar pasitikslinsiu) šuns. Mažų vaikų nėra, todėl, jei yra kita panaši tema apie sargius šunis, būsiu dėkinga, jei nukreipsite. Reikėtų ramesnės, tingesnės veislės atstovo, nes žmonės dirbantys ir keliaujantys, santūrūs ir per daug emocijų šunims nereiškiantys. Pati turiu labradorą - visišką priešingybę ramybei, sargumui ir absoliučiai kantoktinis šuo, todėl net nežinau, nuo ko pradėti ieškoti. Gerai būtų lengviau pasiduodantys dresūrai.
Ar galėtumėte pasiūlyti kokias populiaresnes (kažin ar retos veislės paprastiem žmonėms bus patrauklios) sargių šunų veisles, kuriomis verta pasidomėti? Laikomas bus namuose.

tai kam jiem šuo?

O čia visi turintys bedarbiai namisėdos ir laiko vien hyperaktyvius ir nuolat į akis (kaip labriai) lendančius šunis?

Tai ar nebus galinčių patarti? Pvz. rotveileriai tinkami tokio būdo žmonėms? Tiesiog nesinori užsikabinti vien už to sargumo, juk reikia žiūrėti ir šuns būdą, kad sutaptų su šeimininkų. Kad nepasiūlyčiau kokio vižlo ar seterio aktyvumo veislės...

Pasidomekit apie bokserius,gal patiks.

tą patį norėjau siūlyt