Koks yra sargus ir mylintis vaikus šuo?

Kad kiaulė ragus turėtų - ir debesį subadytų.

Ar jau paprašėte moderatorės sujungti temas? Ne? Tai nieko, aš jau tą padariau

Atsiprasau,gal sioje vietoje kiek per stipriai issireiskiau.Tiesiog zodis suo man iskart asocijuojasi su tvirtu dideliu sargu ir istikimiausiu draugu.O mopsiukai ir panasios veisles tai man tokie suniukai zaisliukai.

jūs jiem tai pasakykit greičiau žmogus tampa žaisliuku sumanių augintinių 'rankose' joks šuo nėra žaisliukas

Ir kaip tas draugas bus draugu šeimininką valandą (jei ne mažiau) per parą matydamas? Na vasarą gal daugiau matys praeinantį.

Na daug snekejom ir prisnekejom,bet as asmeniskai kazko naujo ko kurdama tema prasiau taip ir nesuzinojau.Taigi ,domesiuosi ir ieskosiu toliau,o dabar kaip ir pradzioje likau prie pirmo varianto - vokieciu aviganio.Dekoju toms kas pasiule kazka.

Na juk ir nereikėjo tikėtis, kad sukūrus temą forume visi lėks čia ir kaip ant auksinės lėkštutės padės. Bet kokiu atveju- linkiu išsirinkt šunį, kuris bent iš dalies atitiks jūsų reikalavimus...

Na jus ir sulyginote haski su berno zenehundu. Dirbantis haskis tikrai gauna pakankamai daug kruvio, uzsiemimo, be to, jis tam isveistas. O kokiam VA sedeti voljere istisai tai... na gaila suns butu.
Apskritai, turbut bet koks jusu pasirinktas suo kentes ten (nebent tai butu tikra sargine veisle, mielai laika leidzianti viena lauke, su kuriom susitvarkyti pradedanciajam gali buti sunku - yra pvz. kaukazu temoje, kur metu neturinciam suniui esti gali paduoti tik istumdami bliudeli i voljera)

Ah ,kokia Jus visazine,kokia aiskerege,zinot ,kad mano suo kentes!Na,nebutu Lietuva,kad tik ikasti ,kad tik bloga zodi pasakyti...

Aha, lietuviais esame mes gimę

Na ir temelė Suprantu, kad žmogus nori šuns sargo, bet labiausiai šeimos draugo?- Nelabai įsivaizduoju tiesą pasakius kaip šuo bus toks didelis šeimos draugas jei jis gyvens voljere ir jūs jam laiko skirsit na maximum kokią valandą laiko per dieną ir tai čia kažin. Todėl, kad dažniausiai visi uždaryti voljeruose šunys būna pamiršti, jų nei vedžioja nei mokina (apie išsimtis nekalbu šiuo atveju). Jie skalija pastoviai nes su jais nieks neužsiima, ir jie kiekvieno praeivio reikalauja dėmesio, kad ir koks jis bebūtų. Tokiu atveju jums betkoks šuo taps kvailas kaip jūs sakote.




Aš priklausau grupei - "rūpinkis savo šunimi". Mūsų visuomenėje voljerijiniai ir lauke laikomi šunys yra visiškai pamiršti, dažnai žmones net nervuojasi kad pvz toooookią šaltą dieną kai lauke -20 reikia nešti jam valgyt... Ką kalbėti apie kažkokį kitokį dėmesį jam. Dėja tokia realybė. Aš auginu šunį ten kur vieto labai nedaug, o šuo augs visai nemažas, netgi svers beveik tiek kiek aš. Man patinka bendravimas su šunimi, visada gyvenime norėjau namie laikomo šuns, nes prie to kur lauke yra aš neprieisiu. Šiuo metu per dieną prabendrauju su savo šunimi visą laiką kiek esu namie. Ji šeimos šuo, tiesą pasakius nemanau, kad šuo augdamas lauke ir kuriam neskiriama tiek dėmesio galėtų būti šeimos šuo.

Rąsto savo akyje nematote?
Pasufleruosiu: įžeidėte daugelį veislių ir jų mylėtojų. Paniekinamai replikavote į patyrusių ir išmanančių žmonių patarimus.

Nereikia buti visaziniu, norint tai suprasti...
Pasvarstykim - reikalavimai busimam suniui svelniai tariant nerealus (na koks suo nepuls draskyti svetimo zmogaus, bet jam nesant vertingus daiktus is namu jau puls?) + kelis kartus issakyta fraze, kad vienokie ar kitokie sunys yra kvaili. Darom isvada, kad suniui nepateisinus vilciu buti protinguoju Reksu, jis bus isvadintas kvailu...
Modeliuojam ateiti:
* suo loja reikia-nereikia (o gal net kaukia diena ir/ar nakti),
* reaguoja i visus svetimus zmones agresyviai (o gal net draugiskai?)
* del trukstamo fizinio ir psichologinio kruvio darosi nesuvaldomas (tampo pavadeli, jei sugalvojat ji pavedzioti uz teritorijos ribu ar vezat pas veterinara; labai energingai ir neatsargiai zaidzia su jumis bei jusu vaikais)
* ilgainiui ima rodyti savo virsenybe pries seimos narius (paprastai pirmi buna vaikai, veliau ir suaugusieji, pasireiskia "lipimu" ant kojos, urzgimu salia maisto ir/ar zaislo ir t.t.)

Begant laikui su suniu bus uzsiimama ir laiko leidziama vis maziau ir maziau. O jei jusu pasirinkta veisle bus kad ir VA ar labradoras, ar b. zenenhundas, pridekime dar ir tai, kad suo negaus jam taip reikalingo seimininku, seimos demesio, bendravimo, tad visos minetos problemos gali tik paastreti ar ju buti dar daugiau.
Aisku, as galiu ir klysti, nes galimas ir kitas variantas - jus imsites atidziai dometis jusu kriterijus vienu ar kitu atzvilgiu atitinkanciomis veislemis, sunu psichologija, drasura, prieziura ir jusu suo nebus eilinis Lietuvos voljerinis/lenciuginis suo, paliktas likimo valiai, kad "sargautu". Butu labai smagi istorijos pabaiga. Deja, realybe tokia - labai retas toks pasidomejimas baigiasi antruoju variantu.