Įkraunama...
Įkraunama...

Kas sunkiausia vaiko iki metų auginime?

Man tai sunkiausias laiko trukumas, nes niekur nepaleidžia net grindų negali išplauti
Atsakyti
Man sunkiausia tai buvo tas Gabrielės nemiegojimas naktį blink.gif , tas sunkus rytas, kai negali akių praplėšt sad.gif
Beje, nemiegojau tai nei daug, nei mažai- 2 metus. Dabar jau tikrai geriau, bet dar pasitaiko prastų naktų smile.gif .
Atsakyti
sunkiausi kaip ir visom mamytem bemieges naktys, dantukai, nenoras valgyti, kaip pirma karta uzsigauna. kai skauda ir nezinai kur, tai sirdis plysta. ir daugelis kitu dalyku. Visom mamytem kantrybes su savo angeleliais thumbup.gif
Atsakyti
Kur tos kantrybės gauti,kai mažius jau stovi,bet dar pats nevaikšto,kai,rodos,tik užmigdei,o jis jau keliasi,kai neįmanoma nė sekundei nuleisti nuo jo akių,nes vėl bus didžiulis guzas,kai tie dantys lenda lenda ir vis niekaip neišlenda ir t.t. ir t.t.Juokas pro ašaras,bet sunkiausia tai turbūt tas sėdėjimas namuose,kai lauke blogas oras ir iš nuobodulio tiesiog nėr kur dėtis.Tada ir vyras blogas,ir vaikai negražūs... blink.gif Man pats sunkiausias laikotarpis dabar,kai mano vaikis jau gana tvirtai stovi ir labai nori vaikščioti,bet kojos dar ne visada laiko.Jis visur lenda,lipa,griūna,žliumbia ir vėl lipa.O jam dar tik dešimtas mėnuo.Kad gi bus tie metai?
Atsakyti
QUOTE(Letti @ 2005 04 07, 22:44)
Sunkiausia buvo isvysti soka ir skausma savo mazyles veidelyje kai skiepijome ja pirma karta. Jos dideles melynos akys nesuprasdamos zvelge i mane ir klause KODEL??? cry.gif
Isivaizduoju ka tau teko pergyventi ligonineje. Tikiausi tavo uoga dabar sveika ir linksma. tongue.gif


Man irgi buvo sunkiausia kai mano mažiukė žiūrėjo man į akis ir staiga adata bakst...
Ji galvojo, kad tai aš ją įskaudinau ir kaip širdį man skaudėjo, o kiek dar tų skiepų laukia.Va už kelių savaičių dar vienas cry.gif cry.gif
Šiaip mano vaikas labai geras, aš kas vakarą Dievui padėkoju už nuostabų kūdikį.
Bet va rašau tai spjaudausi per petį ir vis stuksiu į medinį lovos kraštą. Miegam mes naktį po 10 - 11 valandų. Ir vakare pati užmiega, tik suvystau visada. Dabar tik su neramumu širdelėj laukiu kada dantukai prasidės. Bet man atrodo viskas gerai, kol netenka ligų patirti. Nes pats sunkiausias dalykas, kad negali Tu, Mama, savo vaikeliui skausmo palengvinti, nors atiduotum viską, kad skaudėtų Tau, o ne Jam, Tavo pačiam brangiausiam žmogui...
Atsakyti
Kadangi mažiukei jau beveik metai, jaučiuosi kompetetinga atsakyti į šį klausimą. smile.gif
Ilgai galvojau, ir sugalvojau smile.gif
Kai tik pastojau, atrodė sunkiausia - laimingai išnešioti vaikelį. Išnešiojau super gerai ir lengvai. PO to sunkiausia atrodė pagimdyti - daug apie tai skaičiau, kursus lankėm ir t.t. Pagimdžiau. Tikrai ne super lengvai, bet dabar jau viskas pasimiršo. Kai gimė dukrytė, atrodė sunkiausia - išauginti iki trijų mėnesių - maitinimas, pilvo diegliai ir viskas nauja. Užaugo, nė nepastebėjau. Po to sekė kiti etapai - dantų dygimas, primaitinimas, ropojimai, pirmi kritimai, pirmos mėlynės. Bet viskas kažkaip tikrai lengvai ir tarsi savaime praėjo.
Na o dabar man atrodo sunkiausia kaip reiks grįžti į darbą ir palikti tokią mielą, savą, truputį palepintą dukrytę svetimam žmogui sad.gif Tai guodžiu save, kad kai surasim auklę, išeisiu, tai irgi neatrodys sunku, baisu.
Atsakyti
Oi kokią gerą temą radau, čia kaip tikra lietuvė galiu pasidžiaugti kad ne man vienai tenka tie sunkumai ir rūpesčiai.
Iš tikrųjų tai manau svarbiausia - POŽIŪRIS. Čia daug pasisakiusių mamų, kurios natūraliai priima naują režimą ir sunkumus. o pas mane buvo kažkodėl kitaip: laukiausi planuotai, labai norėjau leliuko, mylėjau ir stropiai lankėm gimdymo kursus.
Bet vaikiuką gavom truputį anksčiau - bac - cezaris - vaikas. UPS. Prasidėjo baisulinė depresija - žliumbiau kelio nematydama kokias 2 savaites. Viskas buvo baisu - kad valgo iš mano krūies ir man skauda, kad verkia, o aš nemoku nuramint, kad pilvą diegia, o jokie patarimai neveiksmingi. Kad vyras visur važinėja (aišku dėl manęs) o aš sėdžiu namie, kad naktį reikia dažnai keltis...
Problemos tapo išgyvenamos sulyg suvokimu, kad tai mano šiltutė mažiukė dalelė, kuriai reikia miegoti ant mano rankų, nes šaltas pasaulis ją išgsdino, kuri tokia smalsi kad negali sau leist miegot dieną ilgiau nei 20 minučių, kuri taip greit auga, kad naktį turi valgyt kas 2 val, o vežimėlyje užmigt be šansų nes tada tėvelių balsai nutolsta, geriau kai jie užmigdo ant rankų, o tik tada ten deda ir t.t.
ir dabar rašau su miegančiu angeliuku ant rankų..
na, lyriškai parašiau, nors dažnai susiraukus pamirštu koks tai stebuklas...bet yra SM, kuri tai primena ir vyras, kuris visada palaiko, o gryžęs iš darbo perima nešulėlį į savo rankas... biggrin.gif
Atsakyti
man tai sunkiausia, net nezinau...nakti lyg ir issimiegu, nors tenka ir keltis maitint zyzliuka tongue.gif siaip gal sunkiausia buvo pirmom dienom grizus is ligonines...tada mazylis diena miegodavo, o nakti skandalai didziausi buvo, tai iki paryciu migdydavom, bet aciu dievui, ir tai tik pora dienu buvo thumbup.gif o dabar tai ramybes neduoda, nors ir mazas, bandraut siaubingai nori, diena nemiega beveik, tai visad su juo reik but, nes kitaip triuksmas, o nekreip demesio irgi negaliu... doh.gif
na tai cia turbut man dabar ir sunkiausia, kad normaliai nieko padaryt nespeju... rolleyes.gif
Atsakyti
Mums sunkiausia miegas dieną. Kol užmigdai, kokia valanda praeina, miega kaip zuikis, tik kas ir prabunda, vėl migdyk, pats nesimigdo, supti reikia, soskę čiulpia, jei tik iškrenta, vėl zirzia... blink.gif O grindys namie girgžda nerealiai, tai kai tik užmiega, tenka likti savo vietoj, kol įmigs tongue.gif
Atsakyti
pirmomis dienomis galvojau, kad isprotesiu kai ateidavo laikas maitinti, bet ne todel, kad skauda, o todel, kad vaikai papo paimti nesugeba, verkia, rekia, bet nesupranta, kad visos problemos gali buti issprestos, reikia tik paimti mano papa ir viskas tongue.gif
veliau galvojau, kad isprotesiu kai atejo laikas pratinti vaikus prie kietesnio maisto ir valgymo is saukstelio.
dantuku dar neturime, bet sunkiu dienu del to jau turejome, bet ir tai dar nera labai baisu.
vaikai pradejo vaiksciot vaikstynese, tai labai baisu del to, kad visko nesuziuresiu. galiu pamirsti paslepti koki pavojinga daikta ar pan.
Atsakyti
Man viskas buvo sunku tol, kol suvokiau, kad dabar ne AŠ pasaulyje svarbiausia. Kad yra žymiai svarbesnis, ir už MANE, ir už bet ką KITĄ. Kuris yra visiškai nuo manęs priklausomas (žinoma kol kas smile.gif ) ir jei aš gerai jausiuos, tai ir jam bus gerai wub.gif Tas suvokimas, kaip su ranka nuėmė visus sunkumus smile.gif
Atsakyti
Dabar jau savo kailiu patyriau ir zinau,kad pats sunkiausias ir baisiausias dalykas yra,kai vaikelis suserga sad.gif Prasideda saves kaltinimas,kad "nedaziurejai",daktarai ne taip gydo,dar daug visko.
Visa kita-tik uogytes,prisitaikai ir gyveni,dziaugiesi savo klecku ir svajoji,kaip bus gerai,kai nebereiks su vezimu visur tasytis,virt kosiu,keltis naktimis po kelis kartus ir t.t.
Atsakyti