Sunkiausia, kai vaikeliui bloga (serga, skauda), o visa kita baika: ir nešioti kiaurą dieną, ir gulėti šalia, kad gerai miegotų, ir sekioti nuolat, kad kur nesusižeistų, yra smulkmenos, jei vaikas laimingas
Naktinis maitinimas. Labai vargina, atsibodo.
Na, mano mažiukas irgi aktyvistas nuo pat gimimo. Visad buvo ir yra toks "kaip ant adatų". Labai reaguoja į kiekvieną dirgiklį - gerą ar blogą. Nuo mažens nemiegojo lovytėje, tik pas mane ant rankų, tai pirmus mėnesius taip ir miegodavom ir dieną ir naktį. Nors visi gąsdino, kad turėsiu "rankinumą" vėliau, bet man buvo vienodai. Mano vaikui to reikėjo ir aš jam tai daviau besąlygiškai. Šiuo metu jam jau 7.5 mėn, ant rankų beveik nebebūna, o jeigu pasiimu, tai sunku nulaikyti, nes visas spurdantis yra. Neseniai išmoko pats atsistoti, tai dabar nuolat treniruojasi, bando dėti kojas, matosi, kad labai labai nori vaikščioti. Jau nebežinau kiek kartų buvo nukritęs, bet vėl stojasi ir vėl bando...naktimis vis dar žindomas ir dažnai - minimum 3-4kartus per naktį, bet kadangi taip buvo nuo gimimo, tai aš jau pripratau. Ir tik sunkiomis naktimis, kai prabudinėja kas valandą ar dvi, jaučiuosi visiškai išsekusi.
Iš šalies kiti pažiūrėję sako, kad auginame "sunkų" vaiką, bet man jis yra pats "lengviausias", nes pats mylimiausias, o sunkiausias dalykas turbūt yra susitaikyti su savimi, pamiršti buitį, kitas smulkmenas ir tiesiog atsipalaidavus žaisti su mažiuku. Sunku iš galvos išmesti mintis, kad reikia tą ir tą padaryti. Juk iš tikro nieko nereikia ir viskas gali palaukti, o mažylis negali
Iš šalies kiti pažiūrėję sako, kad auginame "sunkų" vaiką, bet man jis yra pats "lengviausias", nes pats mylimiausias, o sunkiausias dalykas turbūt yra susitaikyti su savimi, pamiršti buitį, kitas smulkmenas ir tiesiog atsipalaidavus žaisti su mažiuku. Sunku iš galvos išmesti mintis, kad reikia tą ir tą padaryti. Juk iš tikro nieko nereikia ir viskas gali palaukti, o mažylis negali
Rutina, sumažėję kontaktai su suaugusių pasauliu 
Naktimis žindžiau dažnai, bet kažkaip įpratau išsimiegot. Dantys daugmaž lengvai lindo. Dieglių buvo, bet pasimiršo greit... dar sunku žindymo "malonumai" - guzai, kandžiojimai, krūties atsisakymai ir pan., kai kas kartą reikdavo spėlioti, kas nutiko ir ką daryti.
Naktimis žindžiau dažnai, bet kažkaip įpratau išsimiegot. Dantys daugmaž lengvai lindo. Dieglių buvo, bet pasimiršo greit... dar sunku žindymo "malonumai" - guzai, kandžiojimai, krūties atsisakymai ir pan., kai kas kartą reikdavo spėlioti, kas nutiko ir ką daryti.
Sunkiausia dabar man, kad neturiu laiko sau. Gal skamba egoistiškai, bet labai gadina nuotaika, kai pasižiūri į veidrodį. Kol auginau vieną vaiką, buvo lengviau,laiko laisvo daugiau, bet dabar, kai yra du vaikai, tai pirma reikia jais rūpintis, paskui reikia ir vyrui dėmesio, o aš ir lieku be laiko sau, nes paroje per mažai valandų. Galėčiau nuskriausti vaikus ar vyrą, skirti laiką sau , o paskui jiems, bet neleidžia taip pasielgti man šiuo metu nei širdis, nei sveikas protas. Žinau, kad tai yra laikina, reikia palaukti susitaikius, kol ūgtelės mažoji, todėl tyliai kantriai laukiu, nors kantrybės su metais vis mažėja.
Butent del pirmuju mazylio metu ir mano issekimo antro noriu is vaiku namu kokiu metuku ar dvieju. Maniau pasimirs tas vargas, bet vis dar ne
Sunkiausia stebėt kaip tas mažiukas greitai auga ir galvot, kad gal jau tai paskutinis tavo vaikas. Norisi sustabdyti dabartines dienas
QUOTE(Teilupe @ 2014 08 08, 14:06)
Sunkiausia stebėt kaip tas mažiukas greitai auga ir galvot, kad gal jau tai paskutinis tavo vaikas. Norisi sustabdyti dabartines dienas
Man sunkiausia miego trukumas. Tuoj bus 3 mėnesiai, buna geru naktų bet nuo leliaus gimimo nesu miegojusidaugiau kaip 5 val be pabudimo, o ir pats miegas labai paviršutiniškas "mamiskas"
Diegliai. Buvo abiems 
Nesinori net prisiminti.
Nesinori net prisiminti.
Pirmos paros kada nesi nei žmogus, nei zombis... Ir neduok Dieve, jei suserga vaikutis. Tegul geriau visi ir visada būna sveiki
O man sunkiausia padalinti demesi abiems vaikams. Sato pirmajai mergaitei 3.5 metu atidaviau visa demesi, kiaura para, nes iki siol dar nakti zadina ir labai retai kada viena zaidzia, nuolat reikia draugijos,o ypac tada kai mazyte paimu ar maitinu. Gaila ir vienos ir kitos, nes abi nori mamytes. Maziuke auga ir manes jau net is kambario neisleidzia,tai sunku persiplest. O apie laika sau ar namu ruosai isvis galiu pamirsti, darau viska labai greitai arba kai dickes nera namie. Sunku,bet viskas praeina,nes ziurint i savo mergaites kartu apsikabinusias ar besijuokiancias nieko nera geriau.
Sunkiausia, kai vaikas suserga, visa kita tik laikini "nepatogumai"
