Kas sunkiausia vaiko iki metų auginime?

#289
Sunkiausia - kėlimasis naktimis. Nuo gimimo buvo įpratęs keltis 1-2 kartus, o būnant 6 mėn. amžiaus pradėjo dažnėti. Taip ir kankinomės šešis mėnesius, kėlėsi vis dažniau ir reikalavo MP, į metų pabaigą net kas valandą - pusantros. Abu su vyru virtom zombiais nuo to nuolatinio rėkimo ir MP reikalavimo naktimis. Visa tai pasibaigė pasiryžus nustoti maitinti naktį smile.gif Tris naktis paverkė ir suprato, kad nieko nebus. Dabar jau išmiega neblogai, 1-2 kartus paprašo soskiuko ir viskas. Kartais būna tokia šventė, kad ir visai nesikelia smile.gif Tikiuosi, kad su antru vaiku geriau pajusiu, kada nubrėžti ribą...
O visa kita nesunku, smagu auginti tokį mažą vaikutį smile.gif
Atsakyti
#290
pilvuko diegliai ir dantu dygimas..
Atsakyti
#291
Turbut pervargimas, aplankantis karts nuo karto. Kai nepavyksta pailset nei diena, nei nakti, kai erzina rutina ir apversti namai, kai nebeturi kantrybes isiulyt nors viena saukstuka su meile isvitos koses, kai tiesiog pavargsti but visa para kazkam reikalinga wub.gif
Atsakyti
#292
Pritariu, kad sunkiausia keltis naktį, ir maitinti krūtimi, omg, kokia išsekus tada jaučiausi.... blink.gif
Atsakyti
#293
Nuo 2 sav. iki 4,5men. kankino pilvo diegliai, jie buvo siaubingi... Visa laika ant ranku. Tik tiek, kad tai budavo dienomis. Naktimis miegojo pakankamai ramiai, zinoma, keldavausi zindyti. Bet dabar, nors jau 7 men. keliuosi daug dazniau... Prasidejo dantu dygimas. Du isdygo 4men. be vargu. O dabar jau ir nakti rekia. Ir siaip, rankinukas ji yra. Viena pabuna labai mazai, kai palieku viena lovoje - isteriskai klykia, nesvarbu, kad mane mato. Pradzioje dar buvo pogimdyvine depresija uzpuolus, o dabar didziausia problema - miego trukumas.
Atsakyti
#294
Sunkiausia buvo kitų mamų samprotavimai,kad MP kiekis priklauso nuo mamos noro,stengiausi kiek galėjau bet deja, pienuką gavo tik iki 4 mėn,nebuvo nei diegliukų,nei problemų dėl dantukų,nei dėl miego trūkumo galiu skųstis smile.gif
Atsakyti
#295
Sunkiausia gal tai, kad naktimis mažylis vis užsimano pabendrauti porą valandėlių, o dabar toks laikas, kad atsikėlus reikia demonstruot viską ką moka biggrin.gif tai vat ir linksminamės. Šiaip sunkumų nematau, viskas man miela širdžiai. Labiausiai gal nuo rutinos pavargsti, nuo to valandų skaičiavimo, kada čia pabudus virt košę, kada vėl migdyti, kada įterpti namų ruošą ir pan. Per tokią rutiną kažkaip visiškai dienas pametu ir ateina tas nuovargis smile.gif
Atsakyti
#296
Apie miegeli kalbejot kad sunku.. mano kriksto dukra iki 3 metu niekaip nemiegojo. Tad ir kriksto mama tik po 3 metu prisimine ka reiskia miegas nakti.. dabar pati laukiuosi ir begalo prisibijau kad mano nestuke.gif. Nebutu toks sunkus vaikas
Atsakyti
#297
QUOTE(klikky @ 2013 09 03, 13:20)
Nuo 2 sav. iki 4,5men. kankino pilvo diegliai, jie buvo siaubingi... Visa laika ant ranku. Tik tiek, kad tai budavo dienomis. Naktimis miegojo pakankamai ramiai, zinoma, keldavausi zindyti. Bet dabar, nors jau 7 men. keliuosi daug dazniau... Prasidejo dantu dygimas. Du isdygo 4men. be vargu. O dabar jau ir nakti rekia. Ir siaip, rankinukas ji yra. Viena pabuna labai mazai, kai palieku viena lovoje - isteriskai klykia, nesvarbu, kad mane mato. Pradzioje dar buvo pogimdyvine depresija uzpuolus, o dabar didziausia problema - miego trukumas.


Man kažkas panašaus - dabar mergaitei 7 mėn., tai naktimis kelia 2-3 k., o kartais ir dažniau, nors iki 5 mėn.išmiegodavo visą naktį... Dieną nemiega visiškai, nebent porą kartų po 10-15 min. Irgi "rankinukas", tąsausi ištisai kartu, nors sąmoningai stengiausi nepratinti prie rankų. Viena nepabūna visiškai - tuoj isterija, rėkia. Labai nevalgi, be MP vargiai ką įsiūlau, nekalbant apie tai, kad jokių kitokių skysčių visiškai negeria... Žodžiu, neturiu net kam be vyro jos palikti ir pati truputį atsikvėpti, bent namus apsitvarkyti, valgyti pasidaryti. Su vyru dviese kažkur be mergaitės taip ir nebuvo išėję bent valandai nuo gimimo... Kartais atsibundu ryte ir pradedu skaičiuoti valandas, kiek liko iki nakties, kai galėsiu bent kažkiek atsikvėpti doh.gif Jei kažkam bandai pasiguosti, tuoj pradeda aiškinti, kad aš pati kalta, kad aš įpratinau prie blogų įpročių, kad gal pirmas vaikas, todėl viską hiperbolizuoju, bet jei pabūna pas mane kas svečiuose porą valandų, įsitikina, kad neperdedu...
Faktas, kad sotus alkano neužjaus, kaip ir auginantys ramius vaikus nesupras, ką reiškia auginti neramų, irzlų, sunkaus būdo kūdikį unsure.gif
Žodžiu, man vaiko auginimas - sunkus procesas, ypač išvargino žindymas (jei nereikėtų žindyti ištisai, gal ir auklę pavyktų rasti ar bent išvažiuoti galėčiau kokiai dienai nuo visos rutinos pailsėti).
Atsakyti
#298
As irgi galiu prisidet prie mamu, kuriu vaikai yra kaip rankinukai smile.gif Mano mazei 5,5 men, ir nuolat esam kartu, be manes praktiskai nepabuna. Jei turiu kur iseit vyrui kancia ja raminti. Jau nekalbu apie tai, kad pabutu su svetimu zmogumi. Nuo gimimo buvo nerami ir reikalavo labai daug demesio, pradzioje nespedavau nei namu aptvarkyt nei valgyt pagaminti, todel jauciausi dar blogiau vyro atzvilgiu. Jis turejo visa buiti ant savo peciu. Galvojau, gal as cia viena tokia ziopla nesugebu priziuret vaiko ir tvarkytis namie, jau nekalbu apie tai, kad pati issivezciau vaika i lauka. Budavo labai sunku, kai visa diena tampai ant ranku leliu, nakti keliesi, neissimiegi ir dar vyras uzmeta kokia fraze ale kitos susitvarko su keliais vaikais o as su vienu nesugebu susitvarkyti. tada tai labai skaudedavo sirdi sad.gif
Dabar nors ir tenka palikt verkiancia maze ar zyziancia nepatenkinta vistiek stengiuos is visu jegu apsitvarkyt, padaryt valgyt ir iseit i lauka, bet buna dienu kad noretusi atsijungt nuo visos rutinos, atrodo nebegaliu...
Atsakyti
#299
Tikriausia nėra patarimų ir paguodos mamytėms, auginančioms neramius leliukus. Aš pati tai perėjau. mano pirmagyme buvo laaaabai reikli dėmesio, nuo gimimo visur kartu, jei as į tualeta, tai ji guli ant skalbinių dėžės, jei į virtuvę, tai ji ant virtuvinės spintelės, jei tvarkau namus, tai viena ranka, nes kitoje dukrytė. Pirmą kartą 4 valandas ištisai išmiegojau, gal tik kai mergytei buvo 2,5metu !!! Labai vargino vyro, močiučių ir draugų priekaištai, kad auginu rankinuką, vis sakydavau, kad ji tokia gimė ir gaudavosi konfliktas. O aš MAMA, žinojau, kad ji tokia gimė, jai reikėjo daugiau dėmesio ir sau visada kartojau: "mano dukrytė mano pasaulėlis, mano pirmenybinė. Pirma ji paskui visa kita", tai man kažkiek padėjo emociškai. Apleidau buitį, svarbiausia išplaudavau grindis, valydavau dulkes ir vėdindavau namus, visa kita buvo nnn-tajame plane ir išmokau dėl to nepergyventi,pripratau niekur neiti viena. Vyras priprato maistą pats pasigaminti ar bent jau pasišildyti. Neliūdėkit mamytės, viskas praeina.
P.S. dabar turiu 7mėnesiū sūnelį-visiška priesingybė pirmagimei, jau nepamenu, kada keliausi nakti (jis miega puikiai), valgo puikiai, moka pats žaisti, sėdi nuo 5mėn.
Žodžiu, reziumė - jūs pačios geriausios mamos, turite pačius geriausius kūdikius ir elkitės, kaip sako jūsų širdis ir nuojauta. O dėl poilsio - gali tekti palaukti smile.gif
Atsakyti
#300
Tikrai dantukų dygimas. Dabar planuojam antrą vaikelį, bet prisiminus bemieges naktis net baisu darosi..
Atsakyti