QUOTE(romaievamatilda @ 2011 08 28, 16:16)
Kaip man keista skaityti, kad nešiojate savo leliukus. Savosios nenešioju, puikiai žaidžia lovytėj viena, aš tik dažnai paglostau, pakalbinu, ji randa ką veikt. O jei nieko nedarau, tai įsikeliu pas save, tada ji su barškučiais žaidžia, aš ir pamegzt galiu, ir paskaityt. Jai svarbiausia, kad aš matoma būčiau.
Sunkiausia aišku keltis naktį, visa kita kažkaip įpratau.
Mums taip pat,sunku tik kai nakti neissimiegu,o siaip nereikia nesiot,guli,i zaisliukus ziuret pradejo,o kai karusele lovytej uzsuku,gali pora val pragulet snekindamas savo kalba zirafiukus ,kol uzmiega:) aisku bendrauju,kalbinu,paglostau,bet jei reikia ka pasidaryt,be problemu galiu paguldyt.Dar su isejimu i lauka sunku,visad verkia tik nubudes,iskart nori valgyt,jei tuoj pat neduodi,dideli triuksma kelia,o pamaitint ne visad yra kur,tada erzina bobuciu zvilgsniai ir komentarai,kad vaiko nenuraminu,kankinu ir tt.
Siaip geras ir ramus vaikutis,gal kol mazas,dar tik 2men mums
Kai nusispjoviau i aplinkiniu nuomone ir dariau, kaip man ir dukrytei geriau is karto palengvejo.
O tai cia daug skaitosi, as ir dabar panaisiai keliuosi, nors vaikui jau beveik 3 metai, bet vis dar labai blogai miega 
O kai mazas buvo tai tekdavo ir 10 kartu atsikelti ir po 2-3 val. nakti klausyti vaiko klykimo ir eiti zaisti ar multiku ziureti 
Taip norisi tada perimti visas ligas ir skausmus sau 
