Na, o mes tūtės atsisakėm taip: kai suėjo 2 metai ir mėnuo, nusprendžiau, kad jau laikas atsisveikinti, nes kuo toliau tuo sunkiau bus( o galvojau atvirkščiai, kas didesnė labiau supras kad "kaka" yra. Bet čia tik mano nuomonė). Vakare kai sugulėm, jai papasakojau, kad tūtę išsinešė močiutė, kas tūtė yra "kaka", kad tu jau didelė mergytė ir jos nebereikia. Na, aišku, ji tam pritarė, bet kai reikėjo užmigti, vėl jos prašė. Bet aš nusprendžiau, ir tvirtai laikiausi savo - nedaviau ir tiek. Ir taip 2 savaites, vis prašė, zyzė, o aš vis nukreipdavau kalbą. Naktimis taip pat neramiai miegodavo, matyt prabududi norėdavo tūtės. Bet po kokių 2-3 sav. visai užmiršo, ir nebereikėjo. Jei pamatydavo kokį leliuką kieme su tūte, sakydavau, kad čia mažas leliukas, jam dar reikia, o tu jau didelė. Tai va. Tokia mūsų istorija