Yra smagių naujienų iš Svetlanos (dvynukų besilaukiančios mamos). Berods, tvarkosi po truputį savo gyvenimą. Po gero šoko jau atsigavo ir pradeda suprasti savo darytas klaidas bei jas taisyti. Kalbu atsargiai, kad vėl nebūtų kaip buvo, bet vilties yra. Ji po truputį mažina (su carito darbuotojų pagalba) vaistų dozes, sakosi, kad rūko mažiau. Pasikeitė jos elgesys, išvaizda. Staigiai pradėjo augti pilvukas. Stebim mes ją ir tikimės, kad nepaves šį kartą
Papildyta:
Fantastika, stebuklas. Labai norisi tikėtis. Parama jai bus atnaujinama ar jau nebe. Dėl dviejų mažučių gyvybių.
Gal turit kas ziniu apie Dana ir Artureli? 
As gyvenau carite ir dabar dar daznai ten uzsuku. Tiksliai nezinau kaip ten yra su Svetlana, nes nelabai norisi lysti ir klausineti, Bet del rukymo tai galiu pasakyt kad tikrai maziau ruko. Nes kai maciau ja anksciau tai man pasirode, kad ruko ir ruko ir daugiau nieko nedaro. Bet va praeita savaite kartu buvome karkleje ir net nustebau, kad per diena ji tik kelis kartus eidavo parukyt. Tai galiu garantuoti, nes mes turejom viena diena kuri buvo angelu sargu diena ir man teko pabut butent Svetlanos angelu sargu tai visa diena ja isskirtinai stebejau 
Vienu momentu net nustebau kai kitos ruke, o ji nesusigunde ir todel manau, kad po truputi jinai susitvarkys 
Vienu momentu net nustebau kai kitos ruke, o ji nesusigunde ir todel manau, kad po truputi jinai susitvarkys
Labai smagu tai girdėti
o gal yra ziniu apie Dainiu? istojo, neistojo? ka vaikinas sumaste?
Dziugu del Svetlanos 
Labai smalsu kaip pavyko (jei jau ivyko) rudenine akcija (velimo, karoliuku verimo).
Deja, bet turim nemalonumų su Asta ir Carito globos namais.
Pirmiau dėl Astos. Už visas pastangas ir pagalbą (ne tik sudovanotus daiktus, bet ir dokumentų tvarkymą, tėvo paieškas, vežiojimą visur, valstybinių įstaigų slenksčių mynimą, nuoširdų palaikymą sunkiom akimirkom, gimtadienio šventę, pagalbą prižiūrint vaiką, sriubytes ir kitus dalykus) Asta mums dosniai "atsidėkojo". Šiuo metu ji nenori ne tik bendrauti, bet ir visom įmanomom priemonėm (veido išraiška, elgesiu) rodo, kad esame nepageidaujamos. Netgi nebesisveikina.
Viskas prasidėjo tuomet, kai supratusios, kad per daug darome už ją, paprašėm Astos, kad pati nuvažiuotų į VDI pasiimti jai skirtą pažymą. Tai padarėme dėl to, kad skirti jai progą pačiai kažką nuveikti savo labui. Tai iššaukė Astos pyktį ir didžiulį nepasitenkinimą. Vėliau sekė dar graudesni įvykiai. Išsiaiškinome, kad Astos mama-skriaudikė, ne tokia ir beširdė. Tiesiog Asta visą savo netrumpą gyvenimą sėdėjo jai ant sprando, nenorėjo ne tik dirbti ar prisidėti materialiai, bet net ir namų ruošoje nieko nepadėdavo. Sužinojusi, kad dukra laukiasi, jos mama įsiuto. Ji išsigando, kad vieną veltėdę augino 40 metų, tai dar vienas bus. Tai iššaukė mamos pyktį, agresiją Astos atžvilgiu. Tačiau, ar galime kaltinti mamą?
Astos istorija, kurią iki šiol žinojome, buvo gerokai pagražinta pačios Astos. Jos nenoras keistis, prisiimti atsakomybę, stengtis dėl savęs (ir vaiko), laisvas elgesys ir tinginystė privedė ją iki šios situacijos. Vaiko "tėvui" ji nė nesiruošė pranešti apie sūnaus gimimą iki kol per prievartą neįsisodinom jos į mašiną ir nuvežėm ten, kur gyvena tas vyras. Asta gi tuo tarpu, net nepažino gatvėje žmogaus, su kuriuo pragyveno 7 metus. Tai sukėlė gana dviprasmiškų įtarimų. Prisiminiau atvejį, kai lankiausi jos rajone. To rajono vyrai (ne paslaptis, mėgstantys išgerti) gana neformaliai elgėsi Astos atžvilgiu. Vienas toks, praeidamas pro 9 mėn. besilaukiančią Astą, be jokiu skrupulų pliaukštelėjo jai per "minkštąją", į ką Asta sureagavo gana įdomiai - su šypsena veide išpyškino "debile tu, tuoj į snukį gausi". Nepykit, bet šiuos ir kai kuriuos kitus faktus sudėjus, galima nesunkiai paaiškint Astos nenorą kontaktuoti su Deivido "tėvu". Gal jis ir nėra tėvas...?
Prie viso to, pradėjo aiškėti ir daugiau faktų. Kaip antai toks: užuot sprendusi savo asmenines problemas, Asta rezga intrigas savo gyvenamojoj vietoj, o girdamasi jai sudovanotais daiktais ir supermamų dėmesiu, provokuoja kitas mamas į konfliktus (juk ten ši tema kai kurioms yra tikrai skaudi). Maža to, pradingo ir "tvarkingosios" Astos kaukė. Per visą buvimo ten laiką, ji nesugebėjo net išsišluoti savo 8 kv.m. kambariuko, tuo tarpu jos sūnus kvėpuoja dulkėmis, kurios didžiausiais kamuoliais voliojasi ir pinasi aplink kojas. Vaiko užpakaliukas iššutęs, nes užuot praususi, ji tiesiog jį šluosto servetėlėmis. Jūsų sudovanoti maišai rūbelių iki šiol voliojasi ant grindų tarp dulkių. Toji moteris net nepasivargino pasižiūrėti, kas tuose maišuose yra sudėta. Ir tai iki širdies gelmių mus užgavo.
Dar labiau užgavo jos pyktis. Juk viskas ko norėjome - tai padėti.
Gailiuosi, suorganizavusi jai gimtadienio dovaną. Labai norėčiau atsukti laiką atgal. Deja, nebeįmanoma. Mūsų gerumo dėka, Asta visom dienom sėdi su kai kuriom carito mamom prie televizoriaus, ten pat rezga vietines intrigas, visiškai nelavina ir menkai teprižiūri savo vaiką, absoliučiai nesirūpina savo pačios ateitimi. O juk po metų jai teks ieškotis gyvenamosios vietos, darbo...
Bandėm prašyti Astos, kad eitų taikytis su mama. Už šį ir kitus gerus darbus vakar gavom neblogą antausį iš carito gl.namų koordinatorės. Anot jos, "carito mamos (su Asta priešaky) mūsų bijo. Kai kurios iš jų buvo verčiamos dalyvvauti vėlimo akcijoje. Mes vaikštom po jų kambarius laisva valia ir diktuojam toj įstaigoj savo taisykles. Mes kalbamės su tomis mamomis tik pakeltu tonu ir liepiam joms daryti kažkokius būtus ir nebūtus dalykus. Mes užsipuolėm vargše dvynukų besilaukiančią Svetlaną (tiesa, jos pripažįsta, kad jei nebūtume to padariusios, Svetlana iki šiol gertų trigubas psichotropikų dozes), dabar puolame Asta ir kitas. Mes dirbame carito darbuotojų darbą, padėdamos tvarkytis dokumentus." Tačiau pati Asta, pamenu, kruvinom ašarom verkė ir sakė, kad caritas nenori padėti jai dokumentų tvarkyme.
Štai va toks dėkingumas.
Darykit išvadas pačios, aš savo misiją carite baigiau
Pirmiau dėl Astos. Už visas pastangas ir pagalbą (ne tik sudovanotus daiktus, bet ir dokumentų tvarkymą, tėvo paieškas, vežiojimą visur, valstybinių įstaigų slenksčių mynimą, nuoširdų palaikymą sunkiom akimirkom, gimtadienio šventę, pagalbą prižiūrint vaiką, sriubytes ir kitus dalykus) Asta mums dosniai "atsidėkojo". Šiuo metu ji nenori ne tik bendrauti, bet ir visom įmanomom priemonėm (veido išraiška, elgesiu) rodo, kad esame nepageidaujamos. Netgi nebesisveikina.
Viskas prasidėjo tuomet, kai supratusios, kad per daug darome už ją, paprašėm Astos, kad pati nuvažiuotų į VDI pasiimti jai skirtą pažymą. Tai padarėme dėl to, kad skirti jai progą pačiai kažką nuveikti savo labui. Tai iššaukė Astos pyktį ir didžiulį nepasitenkinimą. Vėliau sekė dar graudesni įvykiai. Išsiaiškinome, kad Astos mama-skriaudikė, ne tokia ir beširdė. Tiesiog Asta visą savo netrumpą gyvenimą sėdėjo jai ant sprando, nenorėjo ne tik dirbti ar prisidėti materialiai, bet net ir namų ruošoje nieko nepadėdavo. Sužinojusi, kad dukra laukiasi, jos mama įsiuto. Ji išsigando, kad vieną veltėdę augino 40 metų, tai dar vienas bus. Tai iššaukė mamos pyktį, agresiją Astos atžvilgiu. Tačiau, ar galime kaltinti mamą?
Astos istorija, kurią iki šiol žinojome, buvo gerokai pagražinta pačios Astos. Jos nenoras keistis, prisiimti atsakomybę, stengtis dėl savęs (ir vaiko), laisvas elgesys ir tinginystė privedė ją iki šios situacijos. Vaiko "tėvui" ji nė nesiruošė pranešti apie sūnaus gimimą iki kol per prievartą neįsisodinom jos į mašiną ir nuvežėm ten, kur gyvena tas vyras. Asta gi tuo tarpu, net nepažino gatvėje žmogaus, su kuriuo pragyveno 7 metus. Tai sukėlė gana dviprasmiškų įtarimų. Prisiminiau atvejį, kai lankiausi jos rajone. To rajono vyrai (ne paslaptis, mėgstantys išgerti) gana neformaliai elgėsi Astos atžvilgiu. Vienas toks, praeidamas pro 9 mėn. besilaukiančią Astą, be jokiu skrupulų pliaukštelėjo jai per "minkštąją", į ką Asta sureagavo gana įdomiai - su šypsena veide išpyškino "debile tu, tuoj į snukį gausi". Nepykit, bet šiuos ir kai kuriuos kitus faktus sudėjus, galima nesunkiai paaiškint Astos nenorą kontaktuoti su Deivido "tėvu". Gal jis ir nėra tėvas...?
Prie viso to, pradėjo aiškėti ir daugiau faktų. Kaip antai toks: užuot sprendusi savo asmenines problemas, Asta rezga intrigas savo gyvenamojoj vietoj, o girdamasi jai sudovanotais daiktais ir supermamų dėmesiu, provokuoja kitas mamas į konfliktus (juk ten ši tema kai kurioms yra tikrai skaudi). Maža to, pradingo ir "tvarkingosios" Astos kaukė. Per visą buvimo ten laiką, ji nesugebėjo net išsišluoti savo 8 kv.m. kambariuko, tuo tarpu jos sūnus kvėpuoja dulkėmis, kurios didžiausiais kamuoliais voliojasi ir pinasi aplink kojas. Vaiko užpakaliukas iššutęs, nes užuot praususi, ji tiesiog jį šluosto servetėlėmis. Jūsų sudovanoti maišai rūbelių iki šiol voliojasi ant grindų tarp dulkių. Toji moteris net nepasivargino pasižiūrėti, kas tuose maišuose yra sudėta. Ir tai iki širdies gelmių mus užgavo.
Dar labiau užgavo jos pyktis. Juk viskas ko norėjome - tai padėti.
Gailiuosi, suorganizavusi jai gimtadienio dovaną. Labai norėčiau atsukti laiką atgal. Deja, nebeįmanoma. Mūsų gerumo dėka, Asta visom dienom sėdi su kai kuriom carito mamom prie televizoriaus, ten pat rezga vietines intrigas, visiškai nelavina ir menkai teprižiūri savo vaiką, absoliučiai nesirūpina savo pačios ateitimi. O juk po metų jai teks ieškotis gyvenamosios vietos, darbo...
Bandėm prašyti Astos, kad eitų taikytis su mama. Už šį ir kitus gerus darbus vakar gavom neblogą antausį iš carito gl.namų koordinatorės. Anot jos, "carito mamos (su Asta priešaky) mūsų bijo. Kai kurios iš jų buvo verčiamos dalyvvauti vėlimo akcijoje. Mes vaikštom po jų kambarius laisva valia ir diktuojam toj įstaigoj savo taisykles. Mes kalbamės su tomis mamomis tik pakeltu tonu ir liepiam joms daryti kažkokius būtus ir nebūtus dalykus. Mes užsipuolėm vargše dvynukų besilaukiančią Svetlaną (tiesa, jos pripažįsta, kad jei nebūtume to padariusios, Svetlana iki šiol gertų trigubas psichotropikų dozes), dabar puolame Asta ir kitas. Mes dirbame carito darbuotojų darbą, padėdamos tvarkytis dokumentus." Tačiau pati Asta, pamenu, kruvinom ašarom verkė ir sakė, kad caritas nenori padėti jai dokumentų tvarkyme.
Štai va toks dėkingumas.
Darykit išvadas pačios, aš savo misiją carite baigiau
Rita, neliudek labai, tu padarei dideli darba 
parodei kad gyvenimas gali but kitos.. mamu deka zmogui buvo suteiktas shansas.. gaila nepasinaudojo ta galimybe 
o apie carita as irgi turiu savo nuomone, po apsilankymo tenai.. ne taip turi buti, as kalbu apie darbuotojus... del to daugiau ten ir nevaziavau, nes viska reikia keisti is esmes.. ne finansines paramos jiem labiausiai reikia, o pakeisti poziuri i savo darba ir nusistatyti tiksla.. ka jie nori tom mamos duoti, ar vieta pratemti metus, ar mokyti gyventi, mokyti priziureti vaikus ir t.t. Man pasirode situacija beviltiska is esmes 
parodei kad gyvenimas gali but kitos.. mamu deka zmogui buvo suteiktas shansas.. gaila nepasinaudojo ta galimybe o apie carita as irgi turiu savo nuomone, po apsilankymo tenai.. ne taip turi buti, as kalbu apie darbuotojus... del to daugiau ten ir nevaziavau, nes viska reikia keisti is esmes.. ne finansines paramos jiem labiausiai reikia, o pakeisti poziuri i savo darba ir nusistatyti tiksla.. ka jie nori tom mamos duoti, ar vieta pratemti metus, ar mokyti gyventi, mokyti priziureti vaikus ir t.t. Man pasirode situacija beviltiska is esmes 
Del Astos, Svetos ir "Carito": Be zodziu.
Nezinau, kaip besustabdyti vezimelio dvynukams atvezima, nes tie zmones pagalvos, kad as nevisprote. Tegu viskas lieka, kaip buve, tai bus tiesiog geru zmoniu dovana "Caritui".
Del pagalbos ir paaukotu pinigu: auka yra auka, duodi ir neturi tiketis procentu ar grazos. Uz tai geriausiu atveju galim tiketis "Aciu". Tuo save ir paguodziau sitoj situacijoj.
Tik tu visu vaikeliu labai gaila. Geriau tokias mamules priverstinai sterilizuotu.
Nezinau, kaip besustabdyti vezimelio dvynukams atvezima, nes tie zmones pagalvos, kad as nevisprote. Tegu viskas lieka, kaip buve, tai bus tiesiog geru zmoniu dovana "Caritui".
Del pagalbos ir paaukotu pinigu: auka yra auka, duodi ir neturi tiketis procentu ar grazos. Uz tai geriausiu atveju galim tiketis "Aciu". Tuo save ir paguodziau sitoj situacijoj.
Tik tu visu vaikeliu labai gaila. Geriau tokias mamules priverstinai sterilizuotu.
Man tai tiesiog protu nesuvokiama.
Reiskia kol tempet, rupinotes, lakstet su jos reikalais tai viskas buvo gerai (apskritai nesuprantu kaip galima sitaip talentingai vaidinti Dievo aveles), o kai nutrauket pagalba, nes pakankamai viskuo pasirupinote, reiskia tada net ir sveikintis nebereikia ir galima pamazgomis taskytis?
Reiskia kol tempet, rupinotes, lakstet su jos reikalais tai viskas buvo gerai (apskritai nesuprantu kaip galima sitaip talentingai vaidinti Dievo aveles), o kai nutrauket pagalba, nes pakankamai viskuo pasirupinote, reiskia tada net ir sveikintis nebereikia ir galima pamazgomis taskytis?
