Kažkur teko skaityt, kad iš tikrųjų kūdikiai ir mėtomi ar keliami į viršų nemėgsta būt. tėveliai džiaugiasi, kad vaikas taip krykštauja, bet iš tiesų tie "džiaugsmo" krykštavimai klaidingai suprantami. tokių vaikų tėvai dažnai skundžias daktaram, kad jų vaikai blogai miega ar šaukia per miegus, o visa tai pagrinde yra į viršų mėtymo padariniai.
labai baisu pasidare perskaicius pirma puslapi net akyse asaru atsirado, negi dar buna tokiu mamu kurios tokius mazycius, bejegius kudikelius gali purtyti 
einu saviski priglausiu 
einu saviski priglausiu
QUOTE(Kamke @ 2007 09 13, 21:23)
labai baisu pasidare perskaicius pirma puslapi net akyse asaru atsirado, negi dar buna tokiu mamu kurios tokius mazycius, bejegius kudikelius gali purtyti einu saviski priglausiu
einu saviski priglausiu va čia tai mamytė...
šaunuolė 
Sveikos esamos ir būsimos mamytės,
man vis iš galvos neiškrenta kažkurioj temelėj skaitytas vienos mamytės pasisakymas-
" aš kai supykstu, nesusivaldau, papurtau savo dukrytę, paskui gailiuosi"...
apie tokį dalyka kaip sukrėsto vaiko sindromas jau gimdymo namuose turėtų papasakoti, na bet aš pvz tokį straipsnį radau tik atsitiktinai vartydama žurnalą. Šiaip nelabai įsivaizduoju, kaip mamai gali kilti mintis purtyti, mušti ar kitaip fiziškai bausti savo vaikelį- nesvarbu, kūdikis tai ar vyresnis vaikas-, bet, pasirodo, tokių yra, kitaip nebūtų ir tokio apibūdinimo- "sukrėsto kūdikio sindromas"...
Labai tikiuosi, kad, paskaičiusios šį straipsnį, susimastysit, kad smurtas pries kūdikį tik parodo jam mamos silpnumą- kad ji su savo problemomis susitvarkyti negali, o nuraminti vaiką kaži ar taip įmanoma... užtat traumuoti- gal net visam gyvenimui!- galima.
Buvau užvedusi lygiai tokią pat temą forume "Nuo 0 iki 1 metų" (štai čia :http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=210005 ), bet, manau, čia ji būtų naudingesnė...
Sėkmes visoms esamoms ir būsimoms mamos auginant stiprius, sveikus ir laimingus vaikučius
Sukrėsto vaiko sindromas
Jau senovėje močiutės sakydavo, kad vaikui geriau užduoti, nei jį purtyti. Apie sukrėsto vaiko sindromą visi viena ausimi esame girdėję, žinome, kad vaikų negalima purtyti, nes tai pavojinga jų smegenims.
Apie sukrėsto vaiko sindromą kalbamės su neurologe Jurgita Grikiniene ir vaikų chirurgu Vytautu Biliumi.
Kas tai yra sukrėsto vaiko sindromas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo).
Chirurgas. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas (pažeidimas hematomos), kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžimai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.
Kas atsitinka vaiko galvytėje, jei jį stipriai supurtome?
Chirurgas. Sukrėsto vaiko sindromas išsivysto stipriai kratant vaiką (stipriai supant, krečiant rankomis, mušant). Stipriai kratant vaiką, galva atlieka botaninį judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės.
Neurologė. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Pirmą kartą apie tokias traumas 1972 metais rašė G. Caffey, kai kūdikiams buvo nustatyti sunkūs trauminiai galvos smegenų pakenkimai, kraujo išsiliejimai į galvą ir į akis bei ilgųjų kaulų lūžiai, nesant išorinių galvos traumos požymių.
Kaip suprasti, kad vaikas yra supurtytas? Kokie požymiai išduoda, kad galima įtarti supurtyto vaiko sindromą?
Chirurgas. Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems pasikeitus. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti.
Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.
Neurologė. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu.
Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Kaip gydytojai diagnozuoja šį sindromą?
Chirurgas. Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai.
Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti.
Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.
Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Apie šį sindromą tėvams reikia pasakyti neonatologijos skyriuje, prieš išvykstant į namus iš gimdymo namų, arba tai turi papasakoti pediatras per pirmąjį vizitą pas naujagimį.
Kartais taip atsitikti gali ne iš blogos valios. Ką turėtų žinoti tėvai, įtarę, kad jų vaikas supurtytas, sukrėstas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusių tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando sportuoti ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.
Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
,,Mamos žurnalas, 2005 m., Nr.2
man vis iš galvos neiškrenta kažkurioj temelėj skaitytas vienos mamytės pasisakymas-
" aš kai supykstu, nesusivaldau, papurtau savo dukrytę, paskui gailiuosi"...
apie tokį dalyka kaip sukrėsto vaiko sindromas jau gimdymo namuose turėtų papasakoti, na bet aš pvz tokį straipsnį radau tik atsitiktinai vartydama žurnalą. Šiaip nelabai įsivaizduoju, kaip mamai gali kilti mintis purtyti, mušti ar kitaip fiziškai bausti savo vaikelį- nesvarbu, kūdikis tai ar vyresnis vaikas-, bet, pasirodo, tokių yra, kitaip nebūtų ir tokio apibūdinimo- "sukrėsto kūdikio sindromas"...
Labai tikiuosi, kad, paskaičiusios šį straipsnį, susimastysit, kad smurtas pries kūdikį tik parodo jam mamos silpnumą- kad ji su savo problemomis susitvarkyti negali, o nuraminti vaiką kaži ar taip įmanoma... užtat traumuoti- gal net visam gyvenimui!- galima.
Buvau užvedusi lygiai tokią pat temą forume "Nuo 0 iki 1 metų" (štai čia :http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=210005 ), bet, manau, čia ji būtų naudingesnė...
Sėkmes visoms esamoms ir būsimoms mamos auginant stiprius, sveikus ir laimingus vaikučius
Sukrėsto vaiko sindromas
Jau senovėje močiutės sakydavo, kad vaikui geriau užduoti, nei jį purtyti. Apie sukrėsto vaiko sindromą visi viena ausimi esame girdėję, žinome, kad vaikų negalima purtyti, nes tai pavojinga jų smegenims.
Apie sukrėsto vaiko sindromą kalbamės su neurologe Jurgita Grikiniene ir vaikų chirurgu Vytautu Biliumi.
Kas tai yra sukrėsto vaiko sindromas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo).
Chirurgas. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas (pažeidimas hematomos), kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžimai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.
Kas atsitinka vaiko galvytėje, jei jį stipriai supurtome?
Chirurgas. Sukrėsto vaiko sindromas išsivysto stipriai kratant vaiką (stipriai supant, krečiant rankomis, mušant). Stipriai kratant vaiką, galva atlieka botaninį judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės.
Neurologė. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Pirmą kartą apie tokias traumas 1972 metais rašė G. Caffey, kai kūdikiams buvo nustatyti sunkūs trauminiai galvos smegenų pakenkimai, kraujo išsiliejimai į galvą ir į akis bei ilgųjų kaulų lūžiai, nesant išorinių galvos traumos požymių.
Kaip suprasti, kad vaikas yra supurtytas? Kokie požymiai išduoda, kad galima įtarti supurtyto vaiko sindromą?
Chirurgas. Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems pasikeitus. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti.
Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.
Neurologė. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu.
Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Kaip gydytojai diagnozuoja šį sindromą?
Chirurgas. Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai.
Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti.
Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.
Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Apie šį sindromą tėvams reikia pasakyti neonatologijos skyriuje, prieš išvykstant į namus iš gimdymo namų, arba tai turi papasakoti pediatras per pirmąjį vizitą pas naujagimį.
Kartais taip atsitikti gali ne iš blogos valios. Ką turėtų žinoti tėvai, įtarę, kad jų vaikas supurtytas, sukrėstas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusių tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando sportuoti ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.
Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
,,Mamos žurnalas, 2005 m., Nr.2
QUOTE(kawasaki @ 2007 10 31, 17:59)
http://www.youtube.c...h?v=oiDaIhrO1so
QUOTE(kawasaki @ 2007 10 31, 17:59)
visko net neperziurejau.Negaliu
as tai stengiuosi nedaryti jokiu lektuveliu,nemetyti savo mazutes aukstyn-zemyn ir tt.zinau,kad tai yra gan pavojinga,nors neretai metomi vaikuciai yra netgi labai patenkinti ir labai placiai sypsosi 
Papildyta:
mane keliu menesiu teveliai irgi mete viens kitam is ranku i rankas.tai kai kaliausi su galva i lempa,tai jau niekam juokinga nebuvo.pasekmiu liktais nera jokiu,tik gera pamoka taip nesielgti
Papildyta:
QUOTE(giedre 22 @ 2007 12 17, 13:14)
as tai stengiuosi nedaryti jokiu lektuveliu,nemetyti savo mazutes aukstyn-zemyn ir tt.zinau,kad tai yra gan pavojinga,nors neretai metomi vaikuciai yra netgi labai patenkinti ir labai placiai sypsosi
mane keliu menesiu teveliai irgi mete viens kitam is ranku i rankas.tai kai kaliausi su galva i lempa,tai jau niekam juokinga nebuvo.pasekmiu liktais nera jokiu,tik gera pamoka taip nesielgti
Kaip baisu niekad nepurčiau savo vaiko, bet net nežinojau, kad purtymas gali tokias baisias pasėkmes sukelti
niekad nepurčiau savo vaiko, bet net nežinojau, kad purtymas gali tokias baisias pasėkmes sukelti
AS SOKE 
mano vaikui jau 6men beveik, o apie sita sindroma suzinojau ka tik, visai atsitiktinai, kai nemigos kamuojama sedau prie kompo...jauciuosi tokia bloga motina, ne as nemusiau ir nepurciau savo vaikelio, bet vezime jis tik stipriai supamas uzmiega, uz rankyciu paimas megsta pasisupti, truputi auksta paskraidom kaip lektuveliai, as nezinojau ir visa laika dariau savo vaikui bloga. kodel apie tai neraso net nesciuju knygose, nei knygose apie vaikus iki vieneriu ar triju metu, as juk jas pirkau budama nescia ir neradau net uzuominos i svs...
mano maziukas visada neramiai miegojo naktimis, truputi jautresnis jis, o as jam dar blogindauvau, ir dabar labai jaudinuosi kad jam nebutu to baisaus svs...raida jo neatsilieka, bet nervuotumas ir neramus,verksmingas miegas jam budingi.
noreciau nueiti pas gyd, bet man geda, pagalvos kad skriaudziu savo vaika, be to musu gydytoja tokia idomi, kai buvom eilinej apziuroj, pakaluse kaipp mazylis ar labai neramus, sakau siaipdaug geriau nei kai buvo naujagimis, tik kai kada pabuna para pas mano tevus, tai negaliu susitvarkyti, nes jie ji pripratina prie demesio ir ranku, o ji man -a, tai vaika atiduodat seneliams, reiks i vaiku teises pranest"...ir jokios uzuominos i pajuokavima, nors siaip manau ir juokauti tokiais dalykais negalima, nes as neasociale ir myliu savo vaika ir priziuriu ir mane skaudina tokios snekos, be to, koks jos reikalas,kad vaikutis karta ar du i menesi pabuna pas mano tevus?
patarkit ka daryti, nes nezinau ar man cia pogimdyvine nepraejusi, bet tik perskaitau kokia liga, jau primetu savo vaikui, bet del to svs, tai tikrai- nu mes ji ir skraidindavom, ir vezime staigiau supdavom, nes kitiap neumigdavo, tik mes nemanes dara ka nors bloga.....
mano vaikui jau 6men beveik, o apie sita sindroma suzinojau ka tik, visai atsitiktinai, kai nemigos kamuojama sedau prie kompo...jauciuosi tokia bloga motina, ne as nemusiau ir nepurciau savo vaikelio, bet vezime jis tik stipriai supamas uzmiega, uz rankyciu paimas megsta pasisupti, truputi auksta paskraidom kaip lektuveliai, as nezinojau ir visa laika dariau savo vaikui bloga. kodel apie tai neraso net nesciuju knygose, nei knygose apie vaikus iki vieneriu ar triju metu, as juk jas pirkau budama nescia ir neradau net uzuominos i svs...
mano maziukas visada neramiai miegojo naktimis, truputi jautresnis jis, o as jam dar blogindauvau, ir dabar labai jaudinuosi kad jam nebutu to baisaus svs...raida jo neatsilieka, bet nervuotumas ir neramus,verksmingas miegas jam budingi.
noreciau nueiti pas gyd, bet man geda, pagalvos kad skriaudziu savo vaika, be to musu gydytoja tokia idomi, kai buvom eilinej apziuroj, pakaluse kaipp mazylis ar labai neramus, sakau siaipdaug geriau nei kai buvo naujagimis, tik kai kada pabuna para pas mano tevus, tai negaliu susitvarkyti, nes jie ji pripratina prie demesio ir ranku, o ji man -a, tai vaika atiduodat seneliams, reiks i vaiku teises pranest"...ir jokios uzuominos i pajuokavima, nors siaip manau ir juokauti tokiais dalykais negalima, nes as neasociale ir myliu savo vaika ir priziuriu ir mane skaudina tokios snekos, be to, koks jos reikalas,kad vaikutis karta ar du i menesi pabuna pas mano tevus?
patarkit ka daryti, nes nezinau ar man cia pogimdyvine nepraejusi, bet tik perskaitau kokia liga, jau primetu savo vaikui, bet del to svs, tai tikrai- nu mes ji ir skraidindavom, ir vezime staigiau supdavom, nes kitiap neumigdavo, tik mes nemanes dara ka nors bloga.....
