man vis is galvos neiskrenta kazkurioj temelej skaitytas vienos mamytes pasisakymas-
" as kai supykstu, nesusivaldau, papurtau savo dukryte, paskui gailiuosi"...
apie toki dalyka kaip sukresto vaiko sindromas jau gimdymo namuose turetu papasakoti, na bet as toki straipsni radau tik atsitiktinai vartydama zurnala. siaip nelabai isivaizduoju, kaip mamai gali kilti mintis purtyti, musti ar kitaip fiziskai bausti savo vaikeli- nesvarbu, kudikis tai ar vyresnis vaikas-, bet, pasirodo, tokiu yra, kitaip nebutu ir tokio apibudinimo- "sukresto kudikio sindromas"...
labai tikiuosi, kad, paskaiciusios si straipsni, mamytes susimastys, juk fizinis smurtas pries mazuli tik parodo jam mamos silpnuma- kad ji su savo problemomis susitvarkyti negali, o nuraminti vaika kazi ar taip imanoma... uztat traumuoti- gal net visam gyvenimui!- galima.
sekmes visoms mamos auginant stiprius, sveikus ir laimingus vaikucius
Sukrėsto vaiko sindromas
[I]
Jau senovėje močiutės sakydavo, kad vaikui geriau užduoti, nei jį purtyti. Apie sukrėsto vaiko sindromą visi viena ausimi esame girdėję, žinome, kad vaikų negalima purtyti, nes tai pavojinga jų smegenims.
Apie sukrėsto vaiko sindromą kalbamės su neurologe Jurgita Grikiniene ir vaikų chirurgu Vytautu Biliumi.
Kas tai yra sukrėsto vaiko sindromas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo).
Chirurgas. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas (pažeidimas hematomos), kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžimai. Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių.
Kas atsitinka vaiko galvytėje, jei jį stipriai supurtome?
Chirurgas. Sukrėsto vaiko sindromas išsivysto stipriai kratant vaiką (stipriai supant, krečiant rankomis, mušant). Stipriai kratant vaiką, galva atlieka botaninį judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės.
Neurologė. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Pirmą kartą apie tokias traumas 1972 metais rašė G. Caffey, kai kūdikiams buvo nustatyti sunkūs trauminiai galvos smegenų pakenkimai, kraujo išsiliejimai į galvą ir į akis bei ilgųjų kaulų lūžiai, nesant išorinių galvos traumos požymių.
Kaip suprasti, kad vaikas yra supurtytas? Kokie požymiai išduoda, kad galima įtarti supurtyto vaiko sindromą?
Chirurgas. Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems pasikeitus. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti.
Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.
Neurologė. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu.
Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Kaip gydytojai diagnozuoja šį sindromą?
Chirurgas. Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai.
Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti.
Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą.
Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Apie šį sindromą tėvams reikia pasakyti neonatologijos skyriuje, prieš išvykstant į namus iš gimdymo namų, arba tai turi papasakoti pediatras per pirmąjį vizitą pas naujagimį.
Kartais taip atsitikti gali ne iš blogos valios. Ką turėtų žinoti tėvai, įtarę, kad jų vaikas supurtytas, sukrėstas?
Neurologė. Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusių tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando sportuoti ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.
Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
,,Mamos žurnalas, 2005 m., Nr.2
