Gruzija

Ne, as is laisko supratau, kad buvot tik Tbilisi, Kutaisi,Batumi regionas ir Bordzomi. Del to ir parasiau, kad tai , ka pamatete yra labai mazai. O kur kalnuose buvote?

Vyras, pas kuri gyvenome Kutaisi - jis paskutiniu metu ir ekskursijas veza - tai sake, visiskai nesupranta tu turistu, kurie nori i Borjomi. Vos ne pats neidomiausias miestas. Ypac jei laiko yra mazai.. Nei ten grozio , nei kazko idomaus. Parkas tik ir viskas.
Papildyta:



tai kad ta Matala nera ka lyginti su Vardzia

o del kalnu tai jie visur ir visada ispudingi Europoje tokiu aukstu kaip Kazbek ar Ushba nelabai yra. Bet aisku, kas keliavo po Amerika, ar buvo Himalajuose, Afrikos kalnus mate, to gal ir nelabai nustebins Kaukazo kalnai

Amarcord, na va, matot, jums įdomu iš istorinės pusės o aš "valgau" akimis.. Man net neįdomu kas kaip buvo prieš tūkstantmetį pavyzdžiui, tik naujoji istorija. Pavyzdžiui įdomu buvo šalia Tbilisio pamatyt 2008 metais Rusijos atimtas žemes vidury Gruzijos ir tremtinių namus, nes tai buvo neseniai ir žmonės iki šiol negali grįžti į savo kiemus, įdomu buvo klausyti kaip Gruzijos kariai bendradarbiavo su Rusijos ir tyliai vienas kitam padėdavo.. O kas buvo senai man kažkaip tų jausmų nesukelia, nemėgstu nei tos architektūros nei istorijos kelionėse, man svarbiausia - atmosfera ir kitoks žmonių mąstymas.

Natelė, mes per tuos kalnus važiavom kur Gruziją į dvi dalis skiria. Tiesiog visi autobusai važiuoja keliu Tbilis-Batumis tiesiai, o mes ten kalnų keliukais prasilėkdavome. Dėl Borjomi tai jokio parko net nemačiau, tik kalnus, šaltinį, miestelį.. Gal kur ir buvo parkas - neatkreipiau dėmesio Kažkaip man to pakako, man svarbu pažiūrėt iš šalies kaip tam regione žmones gyvena, kokios parduotuvės, kokie produktai, kokius baldus naudoja, kas populiaru valgiuose, kaip įsirengia trobas, kokius gyvūnus augina, koks žmonių supratimas apie gyvūnų veisles (va tas įdomu buvo kad jie bet kokiam kiemsargiui priskiria pitbulio kraujo ), įdomu aiškintis apie jų vairuojamus automobilius, patinkančias markes, įstatymus, baudų dydžius ir pan. Va tokie dalykai man žavesį kelia o ne architektūra, tas paprastas gyvenimas. Jei ne MB tai būčiau kokią lūšną išsinuomavus ir joje gyvenus beveik be patogumų Buvau net blogam rajone viešbutį užsisakius, tokiame kur visad judėjimas, turgus po langais (gaila taip ir nenuėjom, vis užsidarydavo anksti), purvas, skurdas, visiškai kitoks supratimas apie santechniką, buitį
Papildyta:

Vat įtariu Amerikos kalnai man įspūdį padarytų Apskritai manau, kad įžengus į JAV žemę apalpčiau iš laimės Man ten net "architektūra" atrodo įspūdinga, nors jos kaip tokios nėra, visur karkasai, bet viskas atrodo kitaip nei Lietuvoje. Kažkodėl įmatau tarp JAV ir Lietuvos didesnį skirtumą nei tarp Lietuvos ir Gruzijos. O va to skirtumo man labiausiai ir noris. Nors kaip ir sakiau, grįžčiau į Gruziją.. Vien dėl to, kad pasivaikščioti po Kutaisio daugiabučio kiemus

Tai kad ten ne kalnai, o tik kalneliai

Viskas kas yra mažiau 8km yra kalneliai

Ne, man ne iš istorinės ar estetinės, ar dar kokios pusės įdomu, o būtent visų tų aspektų derėjimo būdai ir pavidalai. Bet aš neperšu savo požiūrio, tik norėjau pasakyti, kad tas pats dalykas kiekvienam atrodo vis kitaip ir tiek


Iš nūdienos realijų - buvom apleistų sanatorijų mieste netoli Kutaisio. Po paskutinio karo ten buvo apgyvendinti pabėgėliai iš Osetijos. Paskui jie išsikėlė, bet sanatorijos, žinoma, liko nudrengtos. Dabar tas kurortas truputį primena miestą vaiduoklį - milžiniški, puošnūs, apleisti pastatai, parkai, duobėtos gatvės (net skauda už mašiną jomis važiuojant). Oro uoste pasiėmiau gruzinišką "Verslo klasės" žurnalo versiją. Ten rašė ir apie turizmą. Skaičiau, kad didžiąją dalį Gruzijos kurortų lankytojų sudaro azerbaidžaniečiai (gal 93% dar 4% rusai ir likę keli % - visi kiti). Na ir tas apleistas miestas, kuriame lankėmės, turi didelį potencialą (terminės mineralinės versmės ir pan.). Rengiamas planas, ieškoma investuotojų. Apsauginis net rodė tos sanatorijos, po kurią blūdijom, vizualizaciją - kaip atrodys, kai renovuos

Amarcord, tai taip, žinoma kiekvienam savo, pilnai jūs suprantu

Jo, tam miestely tai man įtariu įdomu būtų. Nors.. džiaugiuos kad bent 3 dienom pavyko į Gruziją nukeliaut, neilgam, bet bent kažkiek, jau pradžia yra

Tas miestas vadinasi Tskaltubo.
Sunkiai suvokiama kada ir už kokias milžiniškas lėšas šis buvęs nuostabus sanatorinis miestas galėtų atsistatyti.

Žinau

Ten jau stovi keli nauji arba renovuoti viešbučiai, vyksta gatvių remonto darbai. Mano minėta sanatorija, kaip supratau, jau turi investuotoją, tik dar nepradėta niekas daryti. Kažkas vyksta. Bet tikrai užtruks, kol ras lėšų ir sutvarkys visą centrą.

Man susidarė toks įspūdis, kad didžioji dauguma statybų, grandiozinių planų vyko šiek tiek anksčiau, kai valdė Miša (taip jie gražiai vadina savo ex prezidentą Saakašvilį) ir kai į Gruziją buvo pritrauktos tarptautinės vakarietiškos lėšos. Dabar tai arba juda labai lėtai, arba palengva merdėja. Mūsų sutikti gruzinai visa laiką pasakojo kaip buvo kiek anksčiau, ir kaip nevyksta nieko dabar....

Laisvai vaikštančios karvės ir kiaulės-tai savotiškas gruzinų pasididžiavimas. Kitais žodžiais tariant, mėsa ekologiška, gauta natūraliu būdu. Mes bandėm net pajuokauti ta tema, kad kol neužsidarysit tų laisvai vaikštančių karvių, tol į Europos Sąjungą jūsų tikrai nepriims Dar nuoširdžiai visiems gruzinams linkėčiau elementariai apsikuopti. Gamta išties nuostabi, šalis įdomi, žmonės puikūs, tačiau nevertina jie to, ką turi. Elementarių šiukšliadėžių ten su žiburiu reikėjo ieškoti. O kai diskutavom su jais apie tai, likom netgi šiek tiek nesuprasti.

Vat ko jiems tikrai reiktų pavydėti ir ko nemokam mes, lietuviai, tai-ypatingo sugebėjimo didžiuotis savo šalim, istoriniu palikimu, kalba, religija, maistu, užstalės tradicijom ir t.t. Atrodo, nieko ten ypatingo, bet tik ir girdi "Samyj lučyj, samyj staryj, samyj piervyj...." O kai pagalvoji geriau, mes kai kur net pranašesni, bet tik nemokam pabrėžti, pasidžiaugti, pasididžiuoti tuo, ką turim

O šiaip-kelionė tikrai įdomi, spalvinga, turininga, bet ypatingo "wau" nepajutau, matyt per daug tikėjausi. Patiko elementarus, paprastas , tikrai skanus maistas, bet po mėnesio viešnagės jau ko gero į chinkalius ir šašlykus net žiūrėti nenorėčiau, Vyno ragavom visokio,tiek naminio, tiek pirktinio-šlovinti jo neverta. Žmonės išties nuoširdesni nei pas mus. Jie dar išsaugoję atvirumą, norėjimą bendrauti, bet pinigus išmelžti iš naivių turistų irgi gerai moka

Galiu rekomenduoti tikrai puikų butą Tbilisyje, pas Marine. Erdvus butas prie pat laisvės aikštės, kiek tamsokas, bet su kondicionieriumi, dviem miegamaisiais,normalia vonia. Senamiestis, pagrindiniai žymūs objektai pasiekiami pėsčiomis. Mes užsakinėjom per airbn.com, bet manau tiesiogiai susisiekus būtų kiek pigiau :

Tbilisis pas Mariną
Marine Sanikidze +995592777511

Kutaisyje paskutinę naktį nakvojom šitam guesthouse:

Guest house Nona

Nuostabi šeimininkė, jaukūs kiek senoviški kambariai ir nuostabus vaizdas iš terasos, kurioje vakarojome į Kutaisio miestą. Svečių namai ant kalno, bet kadangi į miestą jau nėjom, tai mums puikiai tiko. O ryte jos vyras mus nuvežė į oro uostą. Tikras Šumacheris-lekia 100-120km/h greičiu per miestą, puikiai nardo tarp mašinų, nepaisant to, kad vairas dešinėj pusėj

Dar viena nebloga nakvynė Kachetijoj. Ją mums parūpino mūsų gidas, patys neužsakinėjom, bet bookinge radau.

Nona Guest house Kvareli

Vakarinis dviejų moteriškių pasivaikščiojimas po tą kaimą paliko daug įspūdžių tiek mums, tiek manau vietiniams gyventojams

Prie jūros gyvenome Kvarelyje, bet ten sąlygos buvo Šventosios lygio, tai tikrai nerekomenduoju.

Labai skaniai valgėm chinkalius ir netikėtai šeštadienio vakarą leidom su gyva muzika ir šokančiu gruzinų jaunimu paprastam Tbilisio restorane "Mirzaani", nors Tripadvaiserio atsiliepimai labai vidutiniški. Ko gero mus užbūrė keturi gyvai dainuojantys gruzinai, nes dar ilgai čiauškėjom apie tą šeštadienio vakarą. Nors patys skaniausi išragauti chinkaliai buvo kažkur netoli Ananuri pilies, tokioj pobaisėj lauko kavinėj ant upės kranto. Va ten jie buvo patys pačiausi

Neblogą vakarienę turėjom Kachetijoj, prie Ilia ežero. Restoranas vadinas "Kudigora". Aplinka kiek sovietinė, tačiau vaizdas iš ten nuostabus. Maistas labai neblogas.

Patį skaniausią chačiapurį valgėm prie Kvarelio ežero esančiame prabangiame viešbutyje. Už 15 GEL dar prasinešėm ežeru su motorine valtimi

Na o Batumyje privaloma tvarka reikia pavakaroti Piazzoj, "Mimino" restorane. Kainos užlankstytos, bet bene vienintėlį vakarą pajutau kažkokią gerą europietišką dvasią, ko buvau jau pasiilgus.

Kalnų visai nepamatėt Važiuokit iš naujo Juokauju, žinoma.

Aš tai kalnų mylėtoja - Kaukazas man nuostabus.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.