Gruzija

Amarcord

Dėl guest house Rioni suklydau - ten nedavė pusryčių. Ir kambarys buvo 4x vietis. Bet gyvenom jame dviese. Tiek ten, tiek kitose panašiose vietose, jei nakvoja 2 žmonės, jie moka pigiau nei 4, o tų likusių 2 lovų niekam neduoda, tad gaunasi didelis privatus kambarys.

Na pagaliau ir mes grįžome iš Gruzijos Jau labai labai norėjau grįžti nuo pat pirmos dienos, tik paskutinę dieną nesinorėjo išvažiuoti. Taigi buvome tik 3 dienas. Per jas pamatėme Tbilisį, Batumį, Borjomi, Ureki ir šiek tiek Kutaisio.

Mažiausiai patiko Tbilisis - visiškai jokio įspūdžio nesukėlė nors labiausiai jį spėjome išnagrinėt. Batumis visai smagus, o Kutaisio nors kokią valandą tepamatėm, bet didžiausią įspūdį paliko - toks grynai gruziniškas miestas parodantis kaip gyvena žmonės O Tbilisi visiškai netikroviškas, net tie alia miegamieji rajonai kažkokie... Daug patoso, mažai tikrovės

Patarimas keliaujantiems nesinaudoti Georgian Bus - baisiausia mano apturėta kelionė Iškart nuomokite žmogų (žmones) su mašina. Dar baisiai supykau ant geležinkelių Gruzijos - internetu bilieto nenusipirksi (visad meta klaidą, nors bandyta su skirtingomis naršyklėmis), o atvykus parai iki traukinio išvykimo nusipirkt bilietų, jų jau nebebūna. Taip kad tiesiog neplanuočiau su traukiniais niekur važiuoti jei rankose nėra bilieto.

Labiausiai Gruzijoje nuvylė maistas. Baisiai neskanus ir beveik visur kur buvom. Net ten kur gyrė žmonės jį - man buvo neskanu, nors begalo mėgstu viską iš tešlos su mėsa ir pan. Arbūzai labai nuvylė, blogesni nei Lietuvoje Kazachstane tai pasaka arbūzai, o Gruzijoj tikrai nekokie. Kadangi vynų teritorijoje nesisvečiavome tai pirkome tik kas parduotuvėse, irgi dauguma neskanių. Dėl žmonių draugiškumo - tik vieną draugišką sutikome, tai Kutaisio viešbučio vadovą O šiaip tai nebuvo mums taip kad visi ką nors siūlytų arba siūlytųsi padėti patys - visi kaip ir Lietuvoje daugmaž tokie ignoruojantys. Aišku priėjus paklausti dažniausiai padeda Kitaip tariant tiesiog nesitikėkite ten kažkokių kitokių žmonių, nesuprantu kodėl visi apie tą draugiškumą taip rašo, tiesiog normalūs žmonės ir tiek. Kas nustebino - rusų kalba ne taip lengva susišnekėti, daug kas jos nesupranta. Bet dėl to visai nesupykau Gamta kažkaip jokių jausmų nesukėlė nos šiek tiek ir važiavom pro kalnus. Matyt pripratus prie tokių regionų esu.

Mums papuolė nekoks vairuotojas su automobiliu, pasakojo daug bet vis į pievas ir vis bandė apsukti ir užkeldavo kainas Bet manau čia prie vienetinių atvejų yra, kiti kiek kalbėjau patenkinti savo "gidais" liko.

Labiausiai patiko Batumi botanikos sodas, magnetinio smėlio pliažas Ureki ir Kutaisis. Kutaisio viešbučio savininkas tai išvis nuostabus Jeigu kam pravers - hotel Edem. Mes ėmėm liukso numerį tai gavome 3 kambarius ir 2 vonias prabangaus stiliaus (tiesiog norėjome pažiūrėti kaip Gruzinai supranta prabangą, nes skurdų viešbutį baisiam rajone jau išbandėm), ramioje vietoje ir sumokėjome 160Lt.
Į kainą įskaičiuota kava, arbata ir lyg kažkiek vežiojimo aplinkui. Ryte savininkas pasirūpino kad prie durų lauktų taxi į oro uostą.

Bet šiaip manau grįžčiau vien dėl Kutaisio į Gruziją Tik jau gal ne su wizzair, pirmą kartą juo skridau tai labai nepatogi kompanija, nors kolektyvas ir neblogas

Jay Jay, dar ne arbūzų metas Gruzijoj Juos iš Turkijos dabar veža m

visu pirma, jus labai labai mazai ka pamatete. I Gruzija jums reiketu grizti ne del Kutaisi, o del tu visu kitu nuostabiu vietu, kuriu nepamatete

Prajuokinote su tuo "Gamta kažkaip jokių jausmų nesukėlė " jus gi tos gamtos beveik nepamatete man irgi kelias nuo batumi iki tbilisi visiskai jokiu jausmu nesukelia, pats neidomiausias kelias

Del arbuzu - tikrai, jie ten tik rudeni bus. Azerbajdzane dar tik visai maziukus pries pora savaiciu matem, tik pradeda augti , tai ka kalbeti apie gruzija:)

Arbūzus valgėm ir vietiniai, pas kuriuos gyvenom, sakė, kad jie iš Kachetijos sakė, dabar dar jie ne patys geriausi, bet jau vietiniai, savi.

Chačapuri valgiau įvairiose vietose ir skaniausias buvo naminis, kurį kaime specialiai mums iškepė.

JayJay nieko nerašo apie Borjomi, bet man tai labiausiai nepatikęs miestas. Planavom jame nakvoti, bet atvykę greit apsigalvojom ir nudūmėm iki Vardzios

Na ir dėl gruzinų būdo. Daugiausiai buvo paprasti žmonės, nei perdėtai vaišingi, nei pernelyg godūs. Bet Kutaisyje buvo užkalbinęs visai nepažįstamas vyras. Kvietė pas savo uošvienę namo (nes pats buvo atvykęs pas ją į svečius)

musu draugas is Kachetijos,sake, kad vietiniu arbuzu dar nera ta prasme, nera naturaliai uzaugintu arbuzu. yra arbuzai uzauginti naudojant daug chemijos, tai patare nepirkt

Nu gal, bet kadangi patys gruzinai valgė ir vaišino, tai ir mes nesukom galvos Bet kuriuo atveju man didesnį įspūdį paliko persikai ir abrikosai

Kodėl mažai? Per 3 dienas tai skaitau daug.. Tbilisy buvom nemažai kur, per labiausiai lankytinas prasilakstėm. Nespėjome tik Kutaisio deramai apžiūrėt ir tų urvų, o visa kita - pamatėm daugiau nei planavom.. Nes tikrai jokių Boržomi, Ureki, Botanikos, jūros ir pan. neplanavom.. Ir kalnų irgi.. Bet pavyko įsitekt į laiką O dėl gamtos.. Matot, aš Kazachstane vaikystės nemažai praleidus, tai ten gamta labai panaši... Todėl man to šoko nesukelia, kažkaip kai tik atskridau į Gruziją tai po valandos jau kaip namie jaučiaus Panašios stepės, panašūs kalnai, panašūs namai, panašus gyvenimas, tik Gruzijoj šiek tiek blogesnis. Taip pat kaip man Norvegijos fjordai jokio įspūdžio ir jausmų nesukelė nors pirmą kartą gyvenime mačiau. Na bet gamtos Gruzijoj matėm daugiau negu miestų, kadangi mus vežė iš Tbilisio į Batumį ne vien pro tą pagrindinį kelią. Ir kur visi pro tunelius važiuodavo - mes kalnais, todėl taip ilgai ir važiavom.

Amarcord, na taip, Borjomis kaip Borjomis, kažkaip irgi neužkrito Nors man tie tokie miesteliai labiau patinka nei sostinės. O va man kaip tik sakė MB sesuo kuri malėsi per Azeri, Gruziją ir Armeniją, kad Borjomi pats fainiausias, Vardžia lyg nelabai, Tbilisis irgi labai fainas, Batumy nėr ką veikt, Kutaisy irgi. O va mums viskas atvirkščiai gavos

Dėl arbūzų gali būti, lyginu su KZ arbūzais liepos mėnesį. Gal tiesiog skirtingai augina. Šiaip mus veiojantis gruzinas sakė kad mes daug ką pamatėm ir kad nelabai kas kitas Gruzijoje įspūdinga. Kita vertus jis ten 100 kartų viską matęs, priprato matyt

Vardžia iš tikrųjų reikia tarti Vardzia

O šiaip man atrodo, kas yra gana daug pasaulio matęs, gana sunku nustebinti Kalnais irgi O tokių dalykų kaip Vardzia yra dažnoje gero klimato šalyje. Gal dydis skiriasi. Ale pvz Kretoj Matala tai dar ir prie jūros su geru dugnu

Negaliu pasakyt kad daug mačius pasaulio, tik prieš kelis mėnesius keliaut pradėjau Ir tai mačius per gyvenima tik Kazachstaną, Uzbekistaną, Rusiją, Ukrainą, Norvegiją, Švediją, Suomiją ir va dabar Gruziją. Na ir kolkas negavau to šoko norimo, matyt reikia į Indiją traukt

Jo, žinau kad Vardzia tarias, bet Lietuviškai kažkaip tik Vardžia girdėjus O pvz. kaip Kutaisi kirčiuojamas? Nes gruzinas vienas sakė kad kirčiuojama KutAisi, o lietuviai sako KutaIsi

Bet kad ir toj pačioj Vardzioj stebina ne tik urvai, bet ir juos papildantis kontekstas. Pvz., faktas, kad ertmių ten buvo žymiai daugiau, tačiau po vieno žemės drebėjimo didelė jų dalis buvo sugriauta ir taip pat atsivėrė toks vaizdas, kokį matom dabar - uolos pjūvis. Taip pat labai įspūdingos yra viduramžių freskos (pvz., ta žymioji king Tamar freska), ir faktas, kad tai yra dabar funkcionuojantis vienuolynas.

Svanetija - taip, kalnai gražu (nepratusiems - iki graudumo gražu). Bet greta gamtos yra kultūra - svanų bokštai, kuriuose jie slėpdavosi nuo mokesčių rinkėjų ir kerštingų kaimynų (nes iki pat XX a. vidurio ten buvo paplitęs kraujo kerštas, kai nukentėdavo ne tiesioginis kerštavimo objektas, o jo aplinka, šeima, giminės - pasigaudavo ir išdurdavo nemėgstamo kaimyno vaikui akytes).
Ar domėjotės, kodėl jie ten ta svanetiška druska visur prekiauja? Nes druska buvo didžiausias deficitas, kuriam atgabenti į izoliuotą Svanetiją tiesiogine prasme buvo aukojamos gyvybės. O sovietai ~1930 m. net nufilmavo Ušgulyje propagandinį filmą apie tai, kaip druskos stokojančius svanus išgelbėja tarybų valdžia (nutiesia kelią iki Ušgulio, per tris penkmečio metus - o stebukle! - net 50 km iš 107 km ). O jei būtumėt matę Tbilisio muziejuje, kokių dirbinių tie nelabai gudrūs ir kietaširdžiai (anot gruziniškų stereotipų) svanai padarydavo wow! Ir juos, izoliuotus didesniąją metų dalį, pasiekdavo antikinės, persiškos ir kitokios "mados".

Tie patys dalykai iš kitokios perspektyvos gali būti pamatyti kitaip. Man apie tą kraštą liko įspūdis, kad tai įspūdingas gamtos ir kultūros priešpriešos pavyzdys. Du poliai, kurie vienas kitą ir stumia, ir traukia, ir trukdo vienas kitam, ir skatina, formuoja vienas kitą. Ir to rezultate randasi tai, ką mes čia aptarinėjam - šiandieninė Gruzija su visom savo keistenybėm, grožiais ir baisybėm.