Gruzija

Kutaisi kalbėjom su tokiu bernužėliu kavinėj užsakydami maistą. Nepasakyčiau, kad laisvai, bet tikrai neblogai. Batumi klausėm kelio. Suprato, bet pasakyti sunkiai, ėmė už rankos ir pavdė, kad parodyti kryptį Kazbegi gyvenom šeimoj, kurioj ir tėvas, ir sūnus angliškai ir rusiškai laisvai. Beje, rekomenduoju http://www.booking.c...f376dcd2;dcid=2
Kutaisi mergaitės nekalbėjo jokia kalba, tik gruziniškai Kitur kalbėjom rusiškai, turguose manau angliškai nelabai sektųsi...

kazkaip keista, kad kai kuriuos sokiruoja, yra akcentuojama, kad tai labai skurdi salis, betvarke, nesvara gatvese, tulikuose.. Jus ka, tikrai pries vaziuojant i Gruzija, galvojote , kad vaziuojate i turtinga pazengusia Europos sali??? Juokinga, kad zmones vaziuoja nusiteike, kad juos butinai turi iki sotumo maitinti, linksminti, dovanas dovanoti ir t.t.. To negavo - ir jau nesivylimas.. Gal per stipriai prisifantazavuote?? sieip juokinga tiketis kazkokio tai super svetingumo turistinese vietose, ypatingai vietoviese prie juros, home stay, kur kartu su jumis nakvoja dar 10 turistu.. naivu tiketis saziningumo turguose , su taksistais.. jus gi matot , kiek ten dabar turistu..barai perpildyti lietuviais, lenkais, ukrainieciais. Juokinga, kad jauciate nuoskauda, kad kitiems turistams kazka padovanojo, o jums ne - tai gal jus nepasirodete to verti? as neisivaizduoju, kaip galima buvo per 10 dienu nesusidraugauti su vietiniais, nepajusti to taip jusu laukiamo svietingumo. Mes Gruzijoje si karta praleidome dvi naktis , trys keliones buvo nuo kutaisi iki tbilisi, nuo tbilisi iki kutaisi, ir nuo sagaredzo iki lagadehi - ir per tiek laiko mes spejome susipazinti ir susidraugauti... tik tris valandos kelio buvo ir per ta laika mus tempe i namus ne kaip turistus, is kuriu paimtu pinigus, o kaip svecius, per sias tris valandas susidraugavome su vietinem merginom, kurios visiskai nesnekejo rusiskai, o tik pora zodziu zinojo angliskai , kurios neleido mums sumoketi uz kelia, vaziavo kartu su mumis su persedimais , kad parodyti kelia. Guzinas, kuri matem viena vieninteli karta pries tris metus, siemet sutiko mus kaip karalius , kaip artimiausia savo gimine. stalas luzo nuo jo mamos prigaminto maisto.. O su savim dave tiek, kad valgem dvi dienas kelionej.. nekalbu jau apie 3 litrus naminio vyno, ir puse litro chachos , kuriuos ikyso su savimi.. Gal tiesiog ne ten miegojote , ne su tais vazinejote, arba ne ta transporta pasirinkote?? gal tiesiog neturejote progos pajusti ta taip isgirta svietinguma?? o gal problema su jumis, kad nepasiseke pajusti to , ka jaucia ten kiti??

Mirštu iš juoko Šalis kaip šalis. Su nustabia gamta, kurią nudrengė gruzinai. Žmonės kaip žmonįės - ir vaišingi, ir smalsūs ir nuostabūs, ir bandantys pasinaudoti jumis. Kaip ir visur!!!
Tiesiog gal temoje reikėtų ,mažiau iliuzijų, daugiau faktų

o kokiu faktu jums pritruko? tiesiog kai kurioms is musu pasiseke pasisveciuoti neturistinese vietose arba buti gruzijoje dar iki to laiko ,kai ten suvaziavo puse lietuvos - apie tai ir rasem. Fotoreportazuose uztenka ir faktu, neprisifantazavome ir nieko nepagrazinome. Nemazai kur buvome, bet Gruzija mums buvo tikrai neeiline salis. As sunkiai isivaizduoju , kad sutikus savo kaime turista, isodinciau ji i savo masina, nuvezciau namo ,prikrauciau stala , o kita diena kalbinciau neisvaziuoti, po to visa to turisto buvimo laika jam skambinciau klausciau ar jam viskas gerai, po to dar tris metus jam skambinciau rasyciau prasyciau dar atvaziuoti ir taip ar panasiai mums atsitiko ne viena karta. tai cia sakyciau jokiu iliziuju. kaip buvo , taip ir aprasem.
Tikiuo, kad dabar jau bus vis sunkiau patirti tai.nes tikrai situacija pasikeite. Labai daug turistu, gruzinai jau pajuto , kad gali nemazai uzsidirbti ant sito. . gaila aisku... na bet sito jau ir reikejo tiketis musu siu metu turistams , klaida buvo is tu dvieju fotoreportazu ar keliu teigiamu atsiliepimu prisisvaigti ir laukti, kad ten visi pries jus ant keliu atsistos , prikraus stalus ir t.t. kai tikesi vieno, o gauni kita - aisku tada nusivylimas.. Man panasiai gavosi siais metais su Azerbajdzanu (kazkaip reikes prisesti prie fotoreportazo). tikejausi pamatyti, patirti kazka panasaus , kas buvo Gruzijoje, prisisvajojau, kad maistas ten bus nerealus, zmones silti draugiski - o realybe buvo visiskai kitokia. tai nors kelione laaaaaabai patiko, azerbajdzanas - ne.. Tiesiog klaida buvo is anksto nusiteikti nezinia kam..

Natele, niekas juk nesako, kad tikėjosi, jog puls prieš juos ant kelių ir panašiai
Kaip niekas ir nesako, kad visi gruzinai buvo nedraugiški ir vagys - tiesiog visokių buvo. Buvo ir labai draugiškų, smalsių, padedančių, buvo ir kitokių. Tiesa, kas dėl tos pagalbos - visada perklauskite poros žmonių, nes mes tokiu būdu vos nepražiopsojome savo naktinio traukinio, o apgavo mus ne kas nors kitas, o oficialus stoties informacijos darbuotojas

Tačiau tai, kad jie padeda, yra bendraujantys ir atviri, bent man neatsveria jų apsileidimo, neūkiškumo. Kad ir toje pačioje Mestijoje - atrestauruotas miestelio centras, labai gražiai sutvarkytas prieš 2 ar 3 metus, bet vietoj to, kad saugotų ir išnaudotų vietiniam verslui, jie išdaužė naujus langus, apdergė kiekvieną kampą, primetė šiukšlių ir suleido savo karves, kurios ten kakoja ir miega. Ir visa nauda iš investicijų

Tiesiog vieniems Gruzija patinka visa, o kitiems - dalinai, kaip man fantastiška gamta ir smagūs, įdomūs, bet tą mano mylimą gamtą niokojantys gruzinai

Aga, tos karvės, rausiančios šiukšliadėžes ir čia pat dergiančios pagrindiniame miesto parkelyje, mums irgi labai užkliuvo...

Žinoma, visai įdomu ir smagu buvo pažiūrėti į tas karves, kiaules šmirinėjančias laisvėje manęs tai netrikdė ir nenervino, kai valgant ledą ant suoliuko pribėga paršiukas ir prašo "atsikąsti" faina

Bet, kaip minėjau, kai tų kakų yra visur, ir jie susimaišę su primėtytomis šiukšlėmis, popiergaliais, bambaliais, senais žaislais, išdaužytų langų stiklais ir ta visa mišrainė voliojasi gražiausiose vietose, tai ima ir pyktis ir dėl visos nešvaros kalta ne aplinka, ne skurdas, o patys linksmieji ir draugiškieji gruzinai
Pažiūrėti į jų gyvenimo būdą įdomu, pamatyti - smagu, bet bičiuliautis, ieškoti draugų ir sielos bičiulių tarp jų man būtų sunkoka

Čia jau gal kiek kategoriškai Jų irgi visokių yra. Mes klausėm šeimininko (gan jauno, apie 30 m.), kodėl tos karvės taip centre laksto? Jis nesuprato kame problema. Tai jam natūralu Bet pats sakė, kad gruzinai yra tinginiai. Ir viena frazė užmušė Jei čia gyventumėt jūs, lietuviai, seniai čia būtų kaip Šveicarijoj Pasakojo, kad bedarbystė didžiulė, prie Mestijos atidarytas dabar naujas keltuvas. Tai su darbuotojais pastoviai problemos - tai jie nenori šeštadienį dirbt, tai per anksti keltis, tai dar kas Kai ten buvom, mums , beje, nedavė bilietukų anei kokio čekio. Surinko tiesiai 5 po larius nuo galvos ir tiek

Dėl draugysčių - tai taip taip, neturėjau apskritai visų gruzinų galvoje, tikrai, jų visokių yra - tik norėjau pasakyti, kad su tais, kurie patys šiukšlina, teršia vietoj to, kad prižiūrėtų, man nepakeliui į gilias bičiulystes o kad yra ir kitokių - tikrai sutinku.

Dėl tinginystės - geras, labai panašiai ir mums pasakojo (ir patys tai pastebėjom) Matyt, tai plačiai paplitę

Jeigu norima tvarkos, gėlyčių, gražių namukų, karvių už aptvarų, tai reikia vykt į Austriją, Šveicariją, Vokietiją - arčiau gi. Mes vykom į Gruziją pažiūrėt kaip ten žmonės gyvena. Su savo šiukšlėm, karvėm, savo mentalitetu. To ir važiuojama į kitą šalį. Jei visur būtų tas pats, tai užtektų nuvykt į vieną vietą, o gal ir niekur iš LT nevažiuot. Mane asmeniškai sužavėjo ir tos karvės, kad ir visur dergiančios, ir balandos kiemuose vietoj gražių darželių. Tai ir yra Gruzija. Keista, kai lyginama jų tauta su kitomis ir iš to kyla nepasitenkinimas. Per atostogas reikia atsipalaiduot ir jei vyksti į kitą šalį žinot, kad reiks viską priimt taip, kaip ten yra, ir žavėtis tuo, kas ten yra neieškant trūkumų, o jei atvykstama į Gruziją ir nervina, jog tai ne išpuoselėta Europos šalis, nesistebiu, kad patiriama neigiamų emocijų. Mums kelionėje irgi teko ir išsidurt ir būt išdurtiems, bet tai gali būt bet kur. Tačiau, kaip bebūtų, ši kelionė mums kainavo daug pigiau, negu kitur Europoje, palyginus su tuo kiek pamatėm ir ką gavom, nors neskaičiavom ir nesiderėjom, supratom, jog žmonėms reikia užsidirbti. Suprantu ir tuos gruzinus, kurie vienokias kainas taiko turistams, kitas vietiniams, juk iš vietinių ir negali daugiau paimti, kai tokia bedarbystė. Panašu, kad visi renkam informaciją iš to paties interneto, tik visi skirtingai ją suprantam ir prisikuriam nepagrįstų lūkesčių. Gaila, jei kažkas tikėjosi Gruzijoje gaut Turkijos "žvaigždučių" lygio aptarnavimą, gal tiesiog ne jų šalis. Juk negali visur viskas visiems patikti.

Gamardžoba. Gruzinai - žmonės kaip žmonės. Yra visokių: ir norinčių pagelbėti, ir norinčių išdurti, ir atlapaširdžių, ir visiškai tylių žmogelių. Turistų šiais laikais pas juos daug ir aplink visus jie tikrai nešokinėja. Jei bendrauji, klausi, tada ir jie bendrauja, pasakoja, bet kad lįstų patys bendrauti - neteko šito matyti. Tik tiek, kad visada pasiteirauja iš kur atvykę būsime, o jei ką žino apie Lietuvą ar yra pas mus viešėję, tai pasidalina įspūdžiais
Su anglų kalba tikrai sunku ten net ir jaunimui. Kalbinami sako, kad šneka angliškai, bet kai bandai pasikalbėti kad ir apie orą - nelabai jiems sekasi sakinius regzti. Rusiškai šneka daug žmonių, tačiau vėl gi yra tokių, kurie šneka tik savo kalba. Bet net ir tie stengiasi gestais, užrašais padėti.
Viena rekomendacija (nemačiau, kad būtų kas minėjęs keliuose psl) jeigu lankysitės Signaghi, Telavi, būtinai nuvykit į Kindzmarauli vyno fabriką! Ekskursija nemokama, veda tiek anglų, tiek rusų kalbomis, viską parodo (europietišką ir gruzininišką technologiją), po ekskursijos 4 gamyklinių vynų degustacija su pasakojimais. Ir džiugina tai, kad visa tai daroma nemokamai, darbuotojos sakė, jog tokia yra jų reklama bet juos galima paremti parduotuvėlėje, kur kainos nesikandžioja, nors ir vynas fabrikinis.
O šiaip Gruzija - graži, įdomi šalis, su begalo daug kontrastų, su gražiom karvėm, nuostabiais kalnais ir dauuuuug tarchūno! Gera prisimint dvi savaites iš ten...

Grįžom ir mes. Matėm vieną vienintelį išlaižytą, nuglostytą miestą (Mtskheta), o šiaip daug šiukšlių, nevalyvumo, nereiklumo sau ir kitiems. Mestios iš viso nesupratau - gausybė statybos broko, nebaigtų, bet apgyvendintų arba baigtų ir apleistų pastatų (kaip supratau, staiga nutrūko finansavimas ir dingo susidomėjimas iš investuotojų šituo miesteliu). Teko gyventi ir labai gerai, ir prastokai (bet ne pigokai), valgyti ir labai skaniai, ir so so, sutikti ir atlapaširdžių, ir vertelgų. Bet gamtos grožis ir vitališkumas viską nustelbia. Labai turtinga ir graži Gruzijos kultūra (bažnytinis paveldas, archeologiniai radiniai).

Išleidom daug, matėm daug, patyrėm daug. Tai buvo geriausios atostogos ever



Labiausiai patikusios gyvenamosios vietos

Mestia: Marina guest house. Su pusryčiais mokėjom 70 larių už dvivietį kambarį ir bendrą vonios kambarį. Vonią dalinomės su kitu kambariu ir nustebino tikrai erdvi, suremontuota patalpa. Pusryčiai superiniai ir įdomūs. Be įprastų dalykų Marina prigamino biskvitinių blynų ir kreminių pyragaičių (manėm, pirktiniai).

Tbilisi: hotel Rustaveli. Už 140 larių gavom superinį, suremontuotą kambarį su puikia vonia, vienkartinėm šlepetėm, chalatais. Pusryčiai buvo standartiniai, bet geri ir labai gražiai ir maloniai pateikti. Be kita ko, buvo šilto lavašo ir lietuviškos juodos duonos. Bei geros kavos.

Kutaisi:guest house Rioni. Su pusryčiais mokėjom 60 larių. Vakare gavom vaisių ir vyno. Šeimininkai malonūs ir inteligentiški (mokyklos direktorė ir policininkas kriminalistas). Ėmėm kambarį su atskira vonia, priedo gavom į sodą išeinantį balkonėlį.

Vardzia: gyvenom kaime (~6 km nedavažiavus Vardzios) pas tokį Gočia. Su vakariene ir pusryčiais kainavo 70 larių (be maisto 40). Čia buvo ypatingai skanus specialiai mums iškeptas chačapuri. Kambarys su dvigule lova, vonia ir tualetas normalus, bet ne prie pat kambario. Visiškas kaimas. Šeimininkai neperka jokių maisto produktų (gal tik kavą, arbatą), viską turi savo. Dovanų įdėjo savo gaminto vyno butelį. +995598169915.

Niekur per booking nesirezervavom, arba skambinom, arba ėjom tą pačią dieną tartis.

Maistas. Jei kas mėgstat chinkalius, tai Mestios bare Laila (prie parkelio) jie yra nerealūs. Tikrai labai rekomenduoju.

Auto nuomavomės pas Shynos rekomenduotus žmones http://carhiregeorgia.wordpress.com/. Likom labai patenkinti, ačiū, Shyna

Muziejai
Svanetijos muziejus Mestioje. Puikus!

Gruzijos muziejus Tbilisyje. Nerealus lobynas. Čia galite pamatyti dirbinius, kurių pagrindu buvo sukurtas Kutaisio fontano dizainas.

Dailės muziejus Tbilisyje. Čia vyksta labai įdomūs dalykai. Į šį muziejų suvažiavo švenčiausios brangenybės iš įvairių Gruzijos cerkvių ir vienuolynų. Kai kurios ikonos yra "stebuklingos", tad galima prie jų pasimelsti ar bent persižegnoti prieš apžiūrint (ką ir darė mūsų gidė). Tad muziejus funkcionuoja kaip kulto vieta. "Nukentėjusios" cerkvės ir vienuolynai pasigamina atimtų brangenybių kopijas, o kad šios perimtų gerąsias originalo savybes, jas reikia kurį laiką palaikyti šalia provaizdžio. Todėl kai kurios ikonos eksponuojamos poromis - originalas ir kopija. Pastaroji semiasi ypatingų galių iš provaizdžio kelis mėnesius ar net pusę metų ir tuomet jau "suaugusi" iškeliauja į kulto vietą. Čia įdomybės. O šiaip labai turtinga, įvairi ir įdomi kolekcija (lobynas nr. 2, išėjom apakę). Ir čia mums papuolė labai gerai angliškai kalbanti gidė ir pravedė individualią, labai įdomią ir išsamią ekskursiją.