Labas visoms,
neseniai teko paviešėti Gruzijoje 10 dienų. Prieš važiuojant skaičiau šį forumą, bet diskusijose nedalyvavau, o grįžusi nusprendžiau vėl įkišti nosį - ogi diskusijos kad verda
Papasakosiu mūsų įspūdžius - gal kam parvers arba šiaip bus įdomu
Susidariau dvilypį jausmą apie Gruziją. Jei kas paklaustų, ar norėčiau vėl kada nors į ją grįžti, be abejonių atsakyčiau - taip. Gal ne iš karto, bet po keletos metų mielai.
Nepaprastas gamtos grožis kalnuose. Važiavome į Kazbegį, nakvojome, lipome pėsčiomis iki Gergeti - iki tol nebuvo tekę matyti Kaukazo kalnų, tačiau jie super. Dėl laiko stokos nedarėme rimtesnių žygių pėsčiomis, tačiau kai grįšiu Gruzijon, būtinai planuoju. Lankėmis ir Mestijoje - taipogi apsiribojome miestuku bei artimiausiomis apylinkėmis, rimtus kelių dienų žygius atidedant ateičiai. Kuomet manęs klausia, kur labiau patiko, Kazbegi ar Mestia, tik juokiuosi ir sakau - ir ten, ir ten
Dar viena gamtiškai fantastiška vieta - Davit Gareja (šio vienuolyno pavadinimo rašyba labai varijuoja). Taipogi apėjome visą teritoriją, lipome viršun, sutikom nemažai didžiulių driežų bei kitokių įtartinų gyvių
karstytis uolomis gal ir nelengva, tie, kas buvo su vaikais, užlipo gal tik trečdalį, tačiau patikėkit - kopti iki viršaus tikrai verta.
Taigi, tai, kas sukurta gamtos arba gamtos ir žmogaus bendru darbu - išties, fantastiška. Verta aplankyti ir vienuolynus, aišku, prieš tai pasidomint Gruzijos istorija, kuri turtinga ir labai sena.
Tačiau ten, kur žmonių koncentracija didesnė, Gruzija darosi kur kas mažiau žavi. Nuvažiuoti, pažiūrėti įdomu, bet tik tiek. Jų elgesio kultūra tikrai nėra kažkas tokio, dėl ko alpstama kai kuriuose šio forumo postuose. Taip, dauguma jų nuoširdūs, draugiški, mieli, atviri. Paklausus pagalbos, visada padės ir nepaliks nežinioje - jei reikės, ir palydės, ir parodys
Bet nemažai ir tokių, kurie nepraleis progos apsukti, apgauti. Teko su tuo ir patiems šiek tiek susidurti, teko sutikti lietuvių, kurie guodėsi apkraustytomis kuprinėmis, kurios neva "saugiai" buvo padėtos transporte, ir stebuklingai pakilusiomis kainomis, ir ypač naglais elgetomis - nedavus išmaldos, gali būti ir pastumtas, ir "netyčia" užkliudytas. Niekam nedavėme iš principo, nes nežinai, ar juoktis, ar pykti, kai vėlų vakarą Tbilisio gatvėmis stumdomas vežimėlyje berniukas be kojų, visas nuvargęs, susmegęs tame vežimėly, o šalia juo išdidžiai rūkydami žingsniuoja du pačiam jėgų žydėjime "vadybininkai", reikalaudami išmaldos iš praeivių
ir tokių minios, kur tik turistų koncentracija bent kiek didesnė.
Tai išties skurdi šalis. tačiau neretai susidaro įspūdis, jog jie gyvena šia diena, ir iš to skurdo nelabai mato reikalo lipti. Verčiau sėdėti visą dieną ant suolo ir šildytis saulutėje, nei pasiimti šluotą ir bent savo kiemą apsišluoti. O šluoti tikrai yra ką - visur, kur eina, ten ir šiukšlina. Jei jiems malonu patiems gyventi šiukšlyne, galėtų bent jau neteršti gamtos, nes ima siutas, kai važiuoji kalnuose ir matai, jog kalnų upelių skaidriame vandenyje pilna primesta bambalių, visokių pakelių, maišelių, sulūžusių rakandų. Jiems natūralu absoliučiai viską mesti ant žemės. Kai neiškentę vieno vairuotojo, išmetusio cigarečių pakelį tiesiog per automobilio langą, mandagiai paklausėme, kodėl taip daro, jis tiesiog nesuprato bajerio - o ką, galima ir nemesti? kai bandėme papasakoti, kad vakarų Europoje šiukšlės yra net rūšiuojamos, pasirodėme išvis, kaip kosmonautai.
Taipogi griuvo mitas apie mistinį jų vaišingumą ir svetingumą - na taip, malonūs, bet be jokių stebuklų. Viešbučiuose nenakvojome, apsistodavome pas šeimininkus.
Ką noriu pasakyti tokiu ilgu postu - kad nėra viskas toje Gruzijoje auksu klota, deimantais barstyta, kaip čia kartais bandoma įteigti. Yra ir gražių dalykų, yra ir tokių, kurių matyti daugiau nenoriu - skurdas, atsilikimas kaimuose, nešvara, betvarkė, apšikta kiekviena pakampė, gruzinų neūkiškumas daugeliu klausimų, apsileidimas, vimdantis šlapimo kvapas vos nusukus nuo pagrindinių gatvių. Kadangi mes keliavome savarankiškai didžiąja laiko dalį (su gidu-vairuotoju tik porą dienų), dažnai užsukdavome ten, kur joks savo kraštu besididžiuojąs gruzinas turisto nevežtų. Taip, tai egzotika, taip, tai įdomu, taip, tai Azija (tik labai bandoma pritempti prie Europos ir ES), tačiau žiūrėdama į taip gyvenančius žmones, kaip į eksponatus, aš suvokiu, kad mano atostogos eis ir praeis, o jie taip ir GYVENA nuolatos. Nieko labai linksmo tame nematau
