Aš dažnai bambu, zurzu ir t.t kartais net susipykstam dėl to, bet dažniau tiesiog nuleidžiam juokais Abu pasijuokiam, kad bambu ir viskas Tiesiog kartais geriau patylėt
Mes pagrinde dėl to ir pykstamės, aš vis pabumbu, bet labai jau stengiuosi kuo mažiau bumbėti dėl smulkmenų
bambu ir as,kartais tikrai gaunasi viskas del nieko,bet kabliukas prie kabliuko ir prasideda.. ,jau pagaunu save,kad verta nutylet,bet ilgainiui vistiek su laiku issikraunu ir tada dar blogiau,gal jau per didele trintis? . O gal depresuoju,nes jauciu,kad darausi nepakenciama
Bambu, bambu ir nustot bambėjus negaliu, dėl to ir pykstamės dažniausia, jei ne tas bambėjimas mano, tai ir pykt jam dėl ko nebūtų
Siaubas kaip bambu, kartais pačiai baisu na bet man kitaip neišeina (žinau, kad tai nepasiteisinimas) mūsų pykčiai pagrinde dėl to ir būna, jį labai tai erzina, bet šiaip dažniausiai bambu ne be reikalo...
QUOTE(lialkos @ 2008 09 03, 01:30)
Siaubas kaip bambu, kartais pačiai baisu na bet man kitaip neišeina (žinau, kad tai nepasiteisinimas) mūsų pykčiai pagrinde dėl to ir būna, jį labai tai erzina, bet šiaip dažniausiai bambu ne be reikalo...
Žinau, kad per daug bambu ant vyro, bet pusė atvejų su priežastim Kiek gailma ištylėti, jei prie lovos kaupiama nešvarių kojinių krūva, į darbą savaitę eina su tais pačiais marškiniais, indų paskui save neišsiplauna ir pan. ... Norint nebambėti belieka tapti vyro tarnaite ir nieko nesakant viską paskui jį tvarkyti. O aš vis dar bandau šiek tiek atsilaikyti ir neleisti jam visiškai apsileisti. Tik rezultatų labai mažai
Nelabai girdi, ką sakau. o gal nenori girdėti
Bambu ir aš,kartais ir per daug ir be priežasties.Sunku su tuo kovoti Jei nebambėčiau tai r nesipyktume turbūt
QUOTE(Linuciukass @ 2008 09 03, 18:59)
1. Kiek gailma ištylėti, jei prie lovos kaupiama nešvarių kojinių krūva,
2. į darbą savaitę eina su tais pačiais marškiniais,
3. indų paskui save neišsiplauna ir pan.
Norint nebambėti belieka tapti vyro tarnaite ir nieko nesakant viską paskui jį tvarkyti.
2. į darbą savaitę eina su tais pačiais marškiniais,
3. indų paskui save neišsiplauna ir pan.
Norint nebambėti belieka tapti vyro tarnaite ir nieko nesakant viską paskui jį tvarkyti.
1. Galima tas kojines nuspirti į kampą - kai nebeliks švarių, tikrai pastebės (patikrinta ). Jei smirdi, galima nešti tiesiai į šiukšlių dėžę (motyvuojant, kad kas mėtosi ant žemės, matomai nereikalinga, o jei nereikalinga - reik mest lauk). Irgi pasiges, kai nebebus švarių. Laikui bėgant paprastai atpranta mėtyt.
2. Suaugęs žmogus. Jei patinka darbe smirdėti, lai smirda. Tik namie jei norėtų prie manęs sėdėti, paprašyčiau kad persirengtų, nes man smirda/nemalonu. Nenori - tegu sėda ant kitos sofos.
3. Nedarai valgyt. Motyvas - švarių indų nėr. Jei vis dėlto darai, bet pripratusi dar ir įdėti ir prie stalo atnešti, tai nededi - motyvas tas pats.
Nebūtina. Tik nereikia pykti. Ir psio. Jei pavyktų bent kurį laiką į šias problemas žiūrėti "kitaip" (nebūtinai mano pasakytais variantais, galima ir dar kaip nors kitaip ), gal kas ir pavyktų. Bambėjimas tuom ir ypatingas, kad laikui bėgant labai lengva jį tiesiog ignoruoti. Kaip bendrą aplinkos foną.
pastoviai bambu . Kartais net pati save raminu, kad nors viena vakara nebambet, net planuoju kaip isvengti bambejimo, ir kas? Na blogai , man nesigauna. Jau tokia priekabi pasidariau, kad uh
Galvojau kad aš viena tokia Dabar kai namie su dukra, tai stogelis lengvai čiuožia, bambu.. Prieš kokius 7 metelius, jei kas būt pasakęs, kad bambėsiu, būčiau garsiai į akis nusijuokus