Na, as kazkaip nepagaunu saves bambant, neturiu tokio iprocio.
man atrodo aš per didelė bambeklė. Bandau save tramdyt
Aš tai pabambu. Bet mano vyras kantrus, duoda man išsibambėt ir vėl normaliai gyvenam. Juk bambančiai moteriai prieštarauti beprasmiška.
QUOTE(Alls @ 2011 08 31, 14:31)
Juk bambančiai moteriai prieštarauti beprasmiška.
Tiksliai
Oi, nu jau aš kokia bambeklė, tai neduok Dieve
Sunku brangiausiam su manim, bet myli vistiek Sako nu jau kokią paėmiau, tokią ir turėsiu..
Sunku brangiausiam su manim, bet myli vistiek Sako nu jau kokią paėmiau, tokią ir turėsiu..
As irgi bambekle, visai kaip mano mama atsimenu, matydavau, kaip mano tevai pykstasi del jos bambejimo ir mastydavau, kad va as taip nesielgsiu. bet matyt i gena isirases toks charakterio bruozas-bambejimas ir kaip ji iskrapstyti lauk, neisivaizduoju. Ima baime, kad atsibosiu jam, bet saves sukontroliuoti neina. turiu jei kas nepatinka, laikyti savyje, arba priesingu atveju-imu "bambeti". tai ka rinktis geriau- bambejima ar tyla (bet susikaupti ir sprogti irgi gali)?
QUOTE(MuzikALI @ 2012 01 06, 14:45)
ir kaip ji iskrapstyti lauk, neisivaizduoju.
Pabandyt nuo konkretaus įsipareigojimo pačiai sau nebambėt vieną dieną. Ne taip paprasta iš karto. Bet - turėdama pati sau tokį įsipareigojimą, labiau jauti ką darai. Kartais gi iš inercijos nebejauti.
Gal kam tiks va ir toks tam tikrų asmeninių (krikščioniškų) 40 d. pratybų 1 diena. Ne taip paprasta kaip atrodo kai pabandai, ypač jei priekaištaut ir pan. yra įaugę į įpročius.
Tarp "bambėjimas" ir "tyla" yra ir civilizuotas būdas - susėsti ir pasikalbėti (nepriekaištaujant) apie tai kaip jaučiatės abu. Klausant vienas kito. Ir išssisakoma ir "sprogimų" po kurių lieka aštrias šukes rankiot ir vėl iš naujo susižeist tikimybė mažesnė.
+2012 01 07, 19:41-->
Būtent. Vidurio kelias, kaip visada, turbūt geriausias
QUOTE(hi @ 2012 01 07, 19:41)
Tarp "bambėjimas" ir "tyla" yra ir civilizuotas būdas - susėsti ir pasikalbėti (nepriekaištaujant) apie tai kaip jaučiatės abu. Klausant vienas kito. Ir išssisakoma ir "sprogimų" po kurių lieka aštrias šukes rankiot ir vėl iš naujo susižeist tikimybė mažesnė.
Būtent. Vidurio kelias, kaip visada, turbūt geriausias
kartais pabambu, bet taip neikyriai