QUOTE(Linuciukass @ 2008 09 03, 18:59)
1. Kiek gailma ištylėti, jei prie lovos kaupiama nešvarių kojinių krūva,
2. į darbą savaitę eina su tais pačiais marškiniais,
3. indų paskui save neišsiplauna ir pan.
Norint nebambėti belieka tapti vyro tarnaite ir nieko nesakant viską paskui jį tvarkyti.
1. Galima tas kojines nuspirti į kampą - kai nebeliks švarių, tikrai pastebės (patikrinta

). Jei smirdi, galima nešti tiesiai į šiukšlių dėžę (motyvuojant, kad kas mėtosi ant žemės, matomai nereikalinga, o jei nereikalinga - reik mest lauk). Irgi pasiges, kai nebebus švarių. Laikui bėgant paprastai atpranta mėtyt.
2. Suaugęs žmogus. Jei patinka darbe smirdėti, lai smirda. Tik namie jei norėtų prie manęs sėdėti, paprašyčiau kad persirengtų, nes man smirda/nemalonu. Nenori - tegu sėda ant kitos sofos.
3. Nedarai valgyt. Motyvas - švarių indų nėr. Jei vis dėlto darai, bet pripratusi dar ir įdėti ir prie stalo atnešti, tai nededi - motyvas tas pats.
Nebūtina. Tik nereikia pykti. Ir psio. Jei pavyktų bent kurį laiką į šias problemas žiūrėti "kitaip" (nebūtinai mano pasakytais variantais, galima ir dar kaip nors kitaip

), gal kas ir pavyktų. Bambėjimas tuom ir ypatingas, kad laikui bėgant labai lengva jį tiesiog ignoruoti. Kaip bendrą aplinkos foną.