nerealus
jausmas žodžiais nenusakomas, juk pastojau po 14 nesisaugojimo metų ir pastojau natūraliai aš buvau devintame danguje, kaip beje ir visa mano šeima, šis vaikas taip seniai buvo laukiamas
QUOTE(Gabe @ 2008 02 09, 02:27)
aciu uz palaikyma neisivaizduoju kaip vaikai reaguos.. vis dar netikiu, ryt vel testa pirksiu bet irgi.. veluodavo menesines savaitele, taciau jau senokai ju ir veluojanciu nera (visos vasario dienos).. o ir vakar netiketai supykino, siandien irgi iki vidurdienio pykino..
MB tai liabai dziaugiasi, sake pagrandukas bus namie.. o as tai kazkaip per sena jauciuosi.. vaikai nemazi jau ai, kaip bus taip - nieko nebepakeisiu.. tik sunku sudelioti mintis siuo metu
MB tai liabai dziaugiasi, sake pagrandukas bus namie.. o as tai kazkaip per sena jauciuosi.. vaikai nemazi jau ai, kaip bus taip - nieko nebepakeisiu.. tik sunku sudelioti mintis siuo metu
arba aš blogai matau, arba bloga data užrašyta - gimimo metai 1980... kur čia senatvė???
viskas bus gerai, namuose bus naujas džiaugsmelis
aš dariausi hcg tyrimą, paskambinau iš darbo į kliną ir sužinojau rezultatą pamenu, parskridau namo kaip ant sparnų
Rinkausi paskutini atsakymo varianta, nes musu mazylis buvo planuotas ir labai abieju lauktas . O pirmoji mano reakcija, pamacius du raudonus bruksniukus - is laimes sulinko keliai ir sirdis pradejo virpeti nuo mane apemusios euforijos
o man turbūt netinka nei vienas variantas labai norėjome vaikelio - laukėme. pasidariau testuką - ogi žiūriu ryškėja dvi jusotelės ir nelabai galiu tai suvokti. suprantu, kad reikia džiaugtis, nes to labai laukėm, bet gavosi didžiulis nustebimas pirmas dienas su MB tokie kaip nesavi vaikščiojome
ir tik paskui pradėjau iš tiesų džiaugtis
ir tik paskui pradėjau iš tiesų džiaugtis
balsavau uz paskutini varianta-abu labai norejom tiesa, su pirmuoju be to kad norim abu buvo ir sutrikimas, ir nezinia del tinkamu gyvenimo salygu mazyliui ir t.t.
henika su pirmuoju apie septynis testus dariaus, nors visi teigiami buvo-niekaip atsimint negalejau kada tu KT neisgeriau
henika su pirmuoju apie septynis testus dariaus, nors visi teigiami buvo-niekaip atsimint negalejau kada tu KT neisgeriau
sventa teisybe, kad vaikai renkasi tevus. mes metus planavom ir nieko. paskui - nesivystantis... achiu dievui nereikejo operacijos, ankstyvojoj stadijoj savaime viskas baigesi. nors gydytojai ramino, kad cia nieko tokio, dazhnai pasitaiko daugeliui - mums taip neatrode - buvo labai skaudu ir liudna. ir staiga po 6 savaichiu nuo persileidimo pabaigos suzinau, kad ash vel laukiuosi.... shokas buvo didziulis, netikejom, kad tai ishvis imanoma. tiksliai net zinau, kada tai ivyko (vienintelis kartas be apsaugos, nes shiaip galvojom menesiuka pasisaugoti, atsigauti po to nelemto karto:) aishku, be shoko buvo dar ir baimes, kad tik viskas gerai butu, juk taip ish karto po nesekmes sekme:) bet dabar jau 10 savaite baigiasi, gydytojai sako, kad viskas puikiai. tai ir baime praeina:)
su pirmu vaiku neapsakomas jausmas: dziaugsmas, laime, netiketumas, pilnatve, pasitenkinimas, atgaiva, palengvejimas, meile , o su antru jautiesi labai laiminga, bet jau nebe taip, kaip pirma karta, nes zinai kas bus.
Kai pamačiau testą su dviem juostelėm, pagalvojau ir kas dabar bus?
O kai gine patvirtino, tai apsiverkiau.
O kai gine patvirtino, tai apsiverkiau.
KĄ TIK SUŽINOJAU . TĖTUKAS DAR NEŽINO. ŠOKAS. LAIMIGA...
QUOTE(aura771 @ 2008 02 22, 14:06)
KĄ TIK SUŽINOJAU . TĖTUKAS DAR NEŽINO. ŠOKAS. LAIMIGA...
Sveikinimai didziausi