O as tai ir apsidziaugiau,ir isisgandau tuo paciu
Jausmas pats nuostabiausias, nes abu norejome
vyrui nesakiau, kad pirkau testa, kad nenuvilciau, jei neparodytu II. Kai pamaciau II buvo lengvas sokas, o poto dziaugsmas . Tada paemiau vyro mobiluji ir pati filmavau vyro reakcija, kai jis suzino Poto abu apsikabinom ir apsiverkem. dabar turiu sita filmuka ir kartais pasiziuriu
neapsakomas
Džiaugsmas, baimė, nerimas...oi labai daug emocijų vienu metu
QUOTE(Bizzz @ 2012 09 12, 09:50)
Džiaugsmas, baimė, nerimas...oi labai daug emocijų vienu metu
Pas mane tas pats Taigi apklausoje nėra vieno tinkamo atsakymo
Pirmąjį planavom. Skrajojau padebesiais.
Antrą kartą... verkiau visą vakarą. Jaučiaus kaip apgauta, nors gi turui vyrą ir taip nutinka kartais, kad neplanuotai... Ir pasidarė baisu, kad dar po pirmojo nespėjau pamiršt, kas buvo nėštumas ir gimdymas
Antrą kartą... verkiau visą vakarą. Jaučiaus kaip apgauta, nors gi turui vyrą ir taip nutinka kartais, kad neplanuotai... Ir pasidarė baisu, kad dar po pirmojo nespėjau pamiršt, kas buvo nėštumas ir gimdymas
QUOTE(Gintar!aa @ 2012 09 11, 22:32)
Dziaugsmas neapsakomas.. Rankos kojos drebejo, ir sokas buvo, nors ir planavom Po to apsiverkiau, aisku is laimes ))
Papildyta:
niekaip negalejau patiketi kad mums pavyko po vyro ligos o tada uzpludo baime kad eilini karta nepabegtu,o db ziuriu i miegancia ant keliu dukryte ir negaliu patiket kad mums pavyko,jauciuos lyg dar sapnuociau
Esu naujokė, todėl balsuoti negaliu jausmas tai toks keistas, kas dabar bus? kaip bus? Nors vaikelis buvo lauktas, bet baisu
Nors ir nujaučiau, kad taip gali būti, bet kai pamačiau pozityvų testo rezultatą, buvau momentiniam šoke. Su vyru buvom tik tik nusprendę pradėti planuoti ir nesijaučiau visiškai pasiruošus. Kažkaip tikėjaus, kad tas planavimas bent pusę metų - metus tikrai užims.
Iš kitos pusės beveik iš karto pradėjau jausti kažkokią vidinę ramybę, kad viskas bus gerai, su bet kokia situacija aš susitvarkysiu, o jei bus blogai, rasiu, kas padės.
Iš kitos pusės beveik iš karto pradėjau jausti kažkokią vidinę ramybę, kad viskas bus gerai, su bet kokia situacija aš susitvarkysiu, o jei bus blogai, rasiu, kas padės.