As pradejau labai verkti, kai suzinojau, kad laukiuos, nes dar tuomet, busimas vyras, padare testa, o as kitame kambaryje laukiau, net negalejau pati pamatyti, labai bijojau teigiamo. Taip sirdis dauzes is siaubo, labai nenorejau buti nescia, bet po to apsipratau, kad kitaip nebus
Istiesu tai pasidarius pirma testuka isvydau vos iziurima antra juostele, tad nieko negalvodama testa ismeciau... (Man jau ir anksciau buvo rode antra neryskia juostele o nesilaukdavau istiesu). Jei nuosirdziai paskutinius kelis planavimo menesiu as net negalvojau kad apskritai kadanors bepastosiu (planavom apie pusantru metu iki kol pagaliau pavyko ) ir nors laukiau nestumo, norejau maziuko ir jis buvo planuotas, mane visvien istiko sokas, galvojau kaip kas bus, kaip dabar gyvensim Zinoma buvau laiminga, bet labai ilgai negalejau patiketi, nebesuskaiciuociau kiek testuku sugadinau (tikrai daugiau nei 10... 
), nepatkejau net kai daktare patvbirtino nestuma (kadangi skano tuomet dar nedare, tik paklausinejo, pamaniau ka ji zino 
Ir tik kai buvo jau daugiau nei 11-a savaiteliu ir pirma karta ekrane pamaciau maza zmogiuka viskas pasidare zymiai tikriau ir realiau 
Dabar jau yra 18-a savaiteliu kaip laukiuosi, esu be galo laiminga, bet vistiek dar siektiek nerimauju kad nebutu kasnors blogai (matyt del taip ilgai planuoto nestumo kazkokia baime vis dar jauciu) ir begalo laukiu kito ultrasaundo kuri turesiu uz poros savaiciu, labai noriu suzinoti ka nesioju, jei tik pasirodys vaikiukas, ir noriu kad daktare patvirtintu ar tikrai viskas gerai, kad galeciau pagaliau nusiiraminti ir ramiai laukti ateinancio vaikelio
) ir nors laukiau nestumo, norejau maziuko ir jis buvo planuotas, mane visvien istiko sokas, galvojau kaip kas bus, kaip dabar gyvensim Zinoma buvau laiminga, bet labai ilgai negalejau patiketi, nebesuskaiciuociau kiek testuku sugadinau (tikrai daugiau nei 10... ), nepatkejau net kai daktare patvbirtino nestuma (kadangi skano tuomet dar nedare, tik paklausinejo, pamaniau ka ji zino Ir tik kai buvo jau daugiau nei 11-a savaiteliu ir pirma karta ekrane pamaciau maza zmogiuka viskas pasidare zymiai tikriau ir realiau Dabar jau yra 18-a savaiteliu kaip laukiuosi, esu be galo laiminga, bet vistiek dar siektiek nerimauju kad nebutu kasnors blogai (matyt del taip ilgai planuoto nestumo kazkokia baime vis dar jauciu) ir begalo laukiu kito ultrasaundo kuri turesiu uz poros savaiciu, labai noriu suzinoti ka nesioju, jei tik pasirodys vaikiukas, ir noriu kad daktare patvirtintu ar tikrai viskas gerai, kad galeciau pagaliau nusiiraminti ir ramiai laukti ateinancio vaikelio
rankos drebejo ,buvo keista ,taciau dziaugiausi
su pirmu nestumu buvo zinoma begalinis dziaugsmas,kad pavyko taip greitai (per 2cikla),o su antru 4 ciklus bandem ir nieko.nusprendem kaip bus-taip.MB isvaziavo i komandiruote ir grizinedavo tik savaitgaliais,taigi pagalvojau kad planavimai baigti.Taciau tada mazylis persigalvojo ir nusprende visdelto pas mus ateiti,kazkaip sugebejo susisukti per viena savaitgali 
pamacius II buvo didziule nuostaba,o po to aisku didziulis dziaugsmas
pamacius II buvo didziule nuostaba,o po to aisku didziulis dziaugsmas
Kartu buvo ir nuostaba, ir didelis džiaugsmas Nuostaba dėl to, kad pavyko iš pirmo planavimo ciklo, nesitikėjom, kad taip greitai pavyks (iš tikrųjų širdyje tikėjaus ) ir dar dėl to, kad dariau nėštumo testą savaitę iki tol ir jis neparodė dviejų juostelių per pirmas 5 min (tada išmečiau į šiukšliadėžę ir dar patikrinau po poros val. - tada jau rodė antrą neryškią juostelę, bet juk po 5 min rezultatas neturi būti vertinamas, tai ir nepatikėjau). O didelis džiaugsmas, nes jau norėjom abu, suplanavom, o dar dvigubai smagiau, kad pavyko greitai
Nuostaba dėl to, kad pavyko iš pirmo planavimo ciklo, nesitikėjom, kad taip greitai pavyks (iš tikrųjų širdyje tikėjaus ) ir dar dėl to, kad dariau nėštumo testą savaitę iki tol ir jis neparodė dviejų juostelių per pirmas 5 min (tada išmečiau į šiukšliadėžę ir dar patikrinau po poros val. - tada jau rodė antrą neryškią juostelę, bet juk po 5 min rezultatas neturi būti vertinamas, tai ir nepatikėjau). O didelis džiaugsmas, nes jau norėjom abu, suplanavom, o dar dvigubai smagiau, kad pavyko greitai
pirma testuka pasidarius iswydau lyg waiduokli tada nusprandziau ryt pasidaryti wel, na ka ir wel waiduoklis 
tada jau nusprendziau isigyti elektonini nestumo testa ir ka po poros min uzrasas (PREGNANT +2weeks) laimes pilnos kenes, sirdis dauzosi, ciumpu telefona ir rasau sms(nes paskambinus nepasakyciau ne zodzio ) wyrui kad jau busim teweliai 
, nesitikejom kad taip greit pawyks 
apsisukom per 1 cikta 
db laukiu kada jau pamatysiu vel sawo lialiu ir suzinosiu kas ten gywena 
tada nusprandziau ryt pasidaryti wel, na ka ir wel waiduoklis tada jau nusprendziau isigyti elektonini nestumo testa ir ka po poros min uzrasas (PREGNANT +2weeks) laimes pilnos kenes, sirdis dauzosi, ciumpu telefona ir rasau sms(nes paskambinus nepasakyciau ne zodzio ) wyrui kad jau busim teweliai , nesitikejom kad taip greit pawyks apsisukom per 1 cikta db laukiu kada jau pamatysiu vel sawo lialiu ir suzinosiu kas ten gywena
Sveikos visos Is tiesu negaleciau tvirtai pasakyti, kad mano nesumas yra visiskai atsitiktinis ir nei kiek neplanuotas. Kol dar nebuvau pasidariusi NT labai norejau tapti , nezmoniskai myliu vaikus ir labai norejau savo leliuko...Bet dabar atrodo dingo kazkur mano motinystes jausmas....Gal tai del to, kad man pirmas nestumas, kad labai daug ko nezinau, tikrai turiu begales baimiu. Bet jauciuosi labai nesmagiai, kai paskaitau kaip kitos dziaugiasi savo didejanciais pilvukais, laukia savo maziuku, ir griauziu save, del to kad pati nebezinau noriu as to leliuko ar ne... Ir del tu savo minciu velgi save kaltinu, nes nenoriu, kad mano pusliukas, nors dar gal ir nieko nesupranta, bet nuo pirmu savaiciu jaustusi nereikalingas...
Gal yra daugiau tokiu su pasiklydusiu motinystes jausmu? O gal as cia viena tokia....
Is tiesu negaleciau tvirtai pasakyti, kad mano nesumas yra visiskai atsitiktinis ir nei kiek neplanuotas. Kol dar nebuvau pasidariusi NT labai norejau tapti , nezmoniskai myliu vaikus ir labai norejau savo leliuko...Bet dabar atrodo dingo kazkur mano motinystes jausmas....Gal tai del to, kad man pirmas nestumas, kad labai daug ko nezinau, tikrai turiu begales baimiu. Bet jauciuosi labai nesmagiai, kai paskaitau kaip kitos dziaugiasi savo didejanciais pilvukais, laukia savo maziuku, ir griauziu save, del to kad pati nebezinau noriu as to leliuko ar ne... Ir del tu savo minciu velgi save kaltinu, nes nenoriu, kad mano pusliukas, nors dar gal ir nieko nesupranta, bet nuo pirmu savaiciu jaustusi nereikalingas...Gal yra daugiau tokiu
su pasiklydusiu motinystes jausmu? O gal as cia viena tokia....
nu su visais trimis nestumais reakcijos skirtingos tai net nezinau uz ka balsuoti pirmas, labai ilgai lauktas, buvo vienas pabeges leliukas, tai labai labai dziaugemes, bet ir bijojau, kaad tik viskas gerai. su antru vaikuciu, planavom, bet atejo jo didenybe krize ir galvojom, kad stabdysim, bet mazius sugalvojo kitaip, va tada buvo asaros, baime, kaip viskas reiks daryti, bet kaip sakoma, duoda Dievas dantis duoas ir duonos nu o va dabar sitas mazylis tai ... oi ne biskio neplanuotas, na kaip planuotas, bet po kokiu 5 metu tai verkiau savaite laiko, galvojau, kad visi laikys vos ne kokiais asocialais, kad trecias vaaikas, bet visi palaiko, visi dziaugesi, o ir as dziaugiuosi, nes vis delto mazylis pasirinko idealu laika
tai net nezinau uz ka balsuoti pirmas, labai ilgai lauktas, buvo vienas pabeges leliukas, tai labai labai dziaugemes, bet ir bijojau, kaad tik viskas gerai. su antru vaikuciu, planavom, bet atejo jo didenybe krize ir galvojom, kad stabdysim, bet mazius sugalvojo kitaip, va tada buvo asaros, baime, kaip viskas reiks daryti, bet kaip sakoma, duoda Dievas dantis duoas ir duonos nu o va dabar sitas mazylis tai ... oi ne biskio neplanuotas, na kaip planuotas, bet po kokiu 5 metu tai verkiau savaite laiko, galvojau, kad visi laikys vos ne kokiais asocialais, kad trecias vaaikas, bet visi palaiko, visi dziaugesi, o ir as dziaugiuosi, nes vis delto mazylis pasirinko idealu laika
Man NT buvo tik pasizaidimui, stebejau kaip ryskeja juostele, is vos matomo vaiduokliuko iki ryskios rozines viska vainikavo HCG kraujo tyrimas, kuris pasake, kad nestumas yra suzinojus apsiblioviau is laimes galbut del to, kad planavome, tai jausmas buvo nepakartojamai nuostabus
Papildyta:
Na as tai norejau, laukiau, svajojau.. taciau ir dabar ta nuotaiku kaita veda is proto - viena diena viskas o kita galvoji ar busi gera mama 
taciau tai normalu.
taciau jei jums kyla klausimas ar norite to leliuko ar ne, tai keblu...
viska vainikavo HCG kraujo tyrimas, kuris pasake, kad nestumas yra suzinojus apsiblioviau is laimes galbut del to, kad planavome, tai jausmas buvo nepakartojamai nuostabus Papildyta:
QUOTE(Gelda @ 2012 01 09, 18:23)
Sveikos visos Is tiesu negaleciau tvirtai pasakyti, kad mano nesumas yra visiskai atsitiktinis ir nei kiek neplanuotas. Kol dar nebuvau pasidariusi NT labai norejau tapti , nezmoniskai myliu vaikus ir labai norejau savo leliuko...Bet dabar atrodo dingo kazkur mano motinystes jausmas....Gal tai del to, kad man pirmas nestumas, kad labai daug ko nezinau, tikrai turiu begales baimiu. Bet jauciuosi labai nesmagiai, kai paskaitau kaip kitos dziaugiasi savo didejanciais pilvukais, laukia savo maziuku, ir griauziu save, del to kad pati nebezinau noriu as to leliuko ar ne... Ir del tu savo minciu velgi save kaltinu, nes nenoriu, kad mano pusliukas, nors dar gal ir nieko nesupranta, bet nuo pirmu savaiciu jaustusi nereikalingas...
Gal yra daugiau tokiu su pasiklydusiu motinystes jausmu? O gal as cia viena tokia....
Is tiesu negaleciau tvirtai pasakyti, kad mano nesumas yra visiskai atsitiktinis ir nei kiek neplanuotas. Kol dar nebuvau pasidariusi NT labai norejau tapti , nezmoniskai myliu vaikus ir labai norejau savo leliuko...Bet dabar atrodo dingo kazkur mano motinystes jausmas....Gal tai del to, kad man pirmas nestumas, kad labai daug ko nezinau, tikrai turiu begales baimiu. Bet jauciuosi labai nesmagiai, kai paskaitau kaip kitos dziaugiasi savo didejanciais pilvukais, laukia savo maziuku, ir griauziu save, del to kad pati nebezinau noriu as to leliuko ar ne... Ir del tu savo minciu velgi save kaltinu, nes nenoriu, kad mano pusliukas, nors dar gal ir nieko nesupranta, bet nuo pirmu savaiciu jaustusi nereikalingas...Gal yra daugiau tokiu
su pasiklydusiu motinystes jausmu? O gal as cia viena tokia....Na as tai norejau, laukiau, svajojau.. taciau ir dabar ta nuotaiku kaita veda is proto - viena diena viskas
o kita galvoji ar busi gera mama taciau tai normalu. taciau jei jums kyla klausimas ar norite to leliuko ar ne, tai keblu...
Na, o aš dar iki šiol nelabai tikiu, kad esu Tikriausia galutinai patikėsiu kai gydytoja pasakys, jog viskas gerai, kad aš nėščia, kad mažylis vystosi, auga...
Netgi vyras per daug nesidžiaugia dabar, nes bijo, kad nuėjusi pas gydytoją sužinosiu, jog iš tikrųjų nesilaukiu... Nors mmm nėra, visi, kuriuos dariausi testai teigiami...
Laukiu vizito pas gydytoją, kuris žiauriai toli dar...
Tikriausia galutinai patikėsiu kai gydytoja pasakys, jog viskas gerai, kad aš nėščia, kad mažylis vystosi, auga...Netgi vyras per daug nesidžiaugia dabar, nes bijo, kad nuėjusi pas gydytoją sužinosiu, jog iš tikrųjų nesilaukiu... Nors mmm nėra, visi, kuriuos dariausi testai teigiami...
Laukiu vizito pas gydytoją, kuris žiauriai toli dar...
Sveikos jau esamos ir dar tik būsimos mamytės. Jau daugiau nei pusė metų planavome kūdikį, tačiau niekaip neišėjo. Kai nustojau dėl to nervintis, štai ėmė ir užkibo mums mažiukas. Taigi tik šiandien ryte pamačiau neštumo teste II. Labai laiminga esu. Taučiau kartu ir baiminuosi. Man 22 m., tėvai mano pakankamai griežti, jiems pirmiausiai mokslai, darbai ir pan. Tačiau aš jau laukiuosi. Gal galite patarti kaip man jiems pranešti šią žinią? Na ir kitus svarbius dalykus apie apsilankymą pas gydytojus ir pan. Pirmą kartą laukiuosi, todėl esu pilna emocijų, nežinau net ką galvoti. Tiesiog tūkstančiai minčių galvoje. Jau net baisu daro, jog nežinosiu kaip tinkamai elgtis ir pan. Pasidalinkite savo patirtimi.
Labai laiminga esu. Taučiau kartu ir baiminuosi. Man 22 m., tėvai mano pakankamai griežti, jiems pirmiausiai mokslai, darbai ir pan. Tačiau aš jau laukiuosi. Gal galite patarti kaip man jiems pranešti šią žinią? Na ir kitus svarbius dalykus apie apsilankymą pas gydytojus ir pan. Pirmą kartą laukiuosi, todėl esu pilna emocijų, nežinau net ką galvoti. Tiesiog tūkstančiai minčių galvoje. Jau net baisu daro, jog nežinosiu kaip tinkamai elgtis ir pan. Pasidalinkite savo patirtimi.
Apėmė džiaugsmas kai pamačiau II Nors jau keletą dienų prieš darantis NT nujaučiau, kad jau galiu būti
Nors jau keletą dienų prieš darantis NT nujaučiau, kad jau galiu būti
