larina, krizes, manau ateina visoms.. tik vienom dazniai, kitom reciau.. ir ypac sunku, kai namie mazas vaikelis, o jei dar namiskiai nepalaiko.... sunku..ieskai tuomet palaikymo, pastiprinimo is salies, bet net jei ji gauni, daznai net nebesugebi isgirsti ir isisamoninti. bet tai tik eiline krize, su kuria vienaip ar kitaip susidorosi..
visos cia jau pasake daug protingu ir teisingu zodziu..ir Doseth apie svajones labai graziai pasake..
pasakysiu tk tiek, kad ir pacia laikas nuo laiko aplanko tokios krizes, kai manau, kad darau nesamones, kai nebesusitariu su savo ikvepimu ir rankomis, kai galvoju ir kokia as trenkta, kad darau profaniska mena, kad neturiu nei ideju, nei kurybingumo, nei talento, nei technikos, kad jei kas mane giria, tai meluoja. bet...krizes po truputi aptirpsta, kai ir vel, ir vel kyla noras prisiliesti prie vilnos, kai pajunti, kad visada galvoji apie kazkoki nauja kurini, ideja, kai galiausiai imiesi to daryti. tais momentais visai nebesvarbu, ar darai blogai, ar neturi kurybiskumo, ar tie, kas giria, meluoja, ar ne. (Zinai, santykis su veltiniu ar apskritai kuryba, visuomet labai panasus i santyki su mylimuoju, kai gali ir nekesti, ir myleti kartu, svarbiausia, kad negali islikti abejinga, rami, bet santykis egzistuoja tik jei koncentruojiesi i tuos santykius, o ne i pasalinius, bereiksmius dalykus)
Manau, kad tau taip pat, tik susikoncentravai per daug ne i tai, ka tu darai, ir kaip tu del to jautiesi, o i tai, kaip sekasi parduoti kitiems, ir kaip tau. zinai, as supratau, jog jei neperka, tai dar nereiskia, kad nepatinka, yra labai daug veiksniu.. ir..zinai, as niekad nevaikstau po kitu temas skelbimuose, todel matyt ir nezinau, kas ka plagijuoja, o kas ne..kaip suprantu, pergyveni del temos, kuria uzvedei, bet..ji juk is esmes nieko nereiskia.. o kurybos reikia kuo ivairesnes - visiem skoniam, to vienas zmogus negali pasiulyti visiem. manau, kad tikrieji gerbejai ateina su laiku. o del apgavysciu - tikriausiai belieka susitaikyti, nes pas mus tokia vyraujanti kultura, kad ir kaip slykstu del to butu...
ir dar belieka pritarti Jumi - tikrai, uzsimerk ir daryk tai, kas tau patinka - sau, ne kitiem, ne del temos, ne del kazko, net ne del to, kd tave pagirtu - tegu nepatinka niekam, bet patinka tau, pajausk pasitenkinima is pacio proceso - tada ir atsigausi, ir vel atgysi. ir gyvenimas eina aukstyn zemyn, ir ikvepimas, ar galiausiai saviverte taip sokineja.
ievushka, nuostabus meshkis