Krikštynų scenarijus,kad šventė

Sveikos mamytės,

Ir mes ruošiamės po trupytį krikštynoms, tad ši tema labai aktuali. Pakako senosios temos perskaityti pusė puslapių ir krikštynų scenarijus daugmaž aiškus. Paprašiau ir vienos mamytės, kad atsiųstų tą scenarijų, kur pirko internete už 25 Lt. Aišku, pinigai nedideli, bet ir tų pačių gaila už kažkokį plagiatą (tiesiog net patingėta ištaisyti gramatines klaidas, kaip nukopinta iš SM, taip ir įdėta, o kai jau neturėjo ką rašyti, kad lapų būtų daugiau, tai pridėjo dar visokių nesąmonių).
Taip, kad jei kas susigundys, geriau nepirkit.

Na, mes pakrikstyjom savo krikstasuni per pacias kaledas, cia pasiskaicius pasidariau scenariju, padariau spalvota 4 psl laikrastuka, kuris beje visiems labai patiko.
Trumpai papasakosiu:
Atvaziave aprengem savo krikstasuni, is namu i baznycia, pasifotografavom ir namo, net ruputi saltoka buvo. Kai susedom prie stalo, pirmiausia pasisake krikstatevis,ir jis paprase kad iskeltu vaikeli virs gausaus vaisiu stalo, paskui as, daviau kruopu, cukraus, kojnytes, muiliuka ir centuku, mociutems iteikiau po skrynele pinigeliu (kur sokoladas viduj, tokie spindintys auksiniai), poto tetis mamai perskaite grazu eilerastuka,ir galiausiai mamyte padekojo visiems susirinkusiems ir pasiule pasivaisinti.
Truputi veliau atejo senelis saltis, ir vietoj eilerastuku prase traukti po lapuka is krepselio, kiekvienam lapuke buvo po skirtinga zodi, istraukes ta zodi turejo mazajam pasakyti pazada, o tame pazada turejo buti tas istrauktas zodis, i ta zaidima nereiktu ziureti labai rimtai, viskas juoko formoj.
Veliau padalinom laikrastuka ir pasiuntem taupykle ant universiteto.
Paskui zaidem zaidima, kuri pravede vaikiuko mama, surasem klausimus susijusius su vaikuciu, teisingai atsakiusiems iteike po piza, PVZ perlu karoliai (baronkytes sumautos ant sniuro), apatinis trikotazas (sauskelne) ir pan. Buvo linksma.
Taip pat zaidem su buteliukais, pripylem alaus, ir kuris greiciau per ciulptuka isgers. Prisijuokem iki asaru.
Ir baigiantis sventei keli sveikinimai, palinkejimai ir butelio iteikimas su nurodyta data.
Atrodo tiek, gal ka ir praleidau, bet esme tokia.
Aciu visoms uz mintis, kaip matote viskas is SM, tereikia tik isirinkt kas tinka ir susideliot.

labutis kiek kainuotu?
Papildyta:
sveikos
noriu kai ko paklausti ne i tema,mano sunaus krikstynose is viso dalyvaus 9 zmones,mes darysime restorane,rai gi noriu paklausti ka reiktu apsirengti?nelabai noriu balines suknes,maniau tiks juodod kelnes ir balti marskinukai,bet kai paziuriu nutraukas daugelis su suknelem

atsakiau i az.
o apsirengimas manau dar priklauso ir nuo pacio restorano aplinkos. Manau tikrai nebutinai balines sukneles, galima ir kukliau

merginos, o gal kas zino, kam kuma turi 12 zvakiu per vakariene uzdegti?

bent jau aš tai tikrai nežinau ir net negirdėjau tokio dalyko.... Bet siejant su tai jog krikštas yra krikščioniška apeiga tai gal dėl to kad Kristus 12 mokinių turėjo Bet čia tik mano pamąstymas

apie ta 12 zvakiu skaiciau dar pries pora metu, kai pirma karta i kumas ejau... takart merginos tik minejo kad uzdega kuma ta 12 zvakiu, ale kokia ju reiksme,- niekas nezinojo.... tai as ju ir nedegiau nes kiekviena savo veiksma aikinau su jo reiksme, butu gerai iki rugpjucio kazkaip susizonoti...

Esu girdejusi,kad 12 zvakiu uzdegama antra krikstynu diena per kumos pietus.Bet cia pagal senoves tradicijas,o ar dabar kas nors jas degina negaliu pasakyti
Jei tau l.reikia informacijos,pabandyk uzvesti nauja tema,gal atsiras mamyciu tiksliau ka nors zinanciu

dekoju, pabandysiu, dar nete paieskoti reiksmes...
o siaip tai manau nereikia tos naujos temos, nes cia viskas susije... juk irgi prie scenarijaus

radau idomia tokia info, kaip buvo svenciama senoveje, gal rasite kokiu nors idomiu minciu...
-------------
Po savaitės ar ilgesnio laiko būdavo ruošiamos krikštynos. Reikėdavo parinkti vaikui kūmus, dorus žmones, nes buvo tikima, kad augantis vaikas pasisavinąs kūmų būdą ir įpročius. Be to, kūmai tapdavo ne tik vaiko, bet ir jo tėvų artimais žmonėmis.
Senovės lietuviai kviesdavo daug kūmų, ką dar XVII a. drausdavo katalikų bažnyčia. Valkininkų apylinkėse dar XX a. pradžioje kūma, atvykusi į krikštynas su dovanomis, sėsdavo ant namo slenksčio. Ją pasitikdavo pribuvėja ir, paėmusi iš jos dovanas, kviesdavo į vidų. Vežant nasujagimį į krikštą, kūmai išeidavo pro duris ir sustodavo prie lango, o pribuvėja paruoštą vaiką apnešdavo aplink židinį ir po to pro atidarytą langą paduodavo kūmams. Tada kūmai sugaudavo juodą vištą ir juodą gaidį, padėdavo ant namo slenksčio ir kirviu nukirsdavo taip, kad jų galvos nukristų vienoje slenksčio pusėje, o kūnai liktų kitoje. Paskiau moterys vištą ir gaidį išskrosdavo, jų žarnomis apraizgydavo lopšį ir taip laikydavo, kol grįždavo kūmai iš krikšto. Atvežtą kūdikį įnešdavo į namus, vėl paduodami pro langą. Gaidį ir vištą aukodavo ant slenksčio, kad po slenksčiu gyvenančios vėlės nekeršytų ir vaikas nemirtų. O kad jų nesusitiktų, naujagimį išnešdavo pro langą.
Verčiami lietuviai nešė vaikus krikštyti į bažnyčią, bet laikė garbe būti pagonimis. Todėl buvo sugalvoję kaip nusivalyti bažnyčios krikštą: tuoj po krikšto nešdavo savo vaikus prie šaltinių, upių, ežerų ir kitokių vandenų, kur, juos nuplaudami, atlikdavo apkrikštijimo apeigas.
Tų apeigų metu vaikams buvo duodami senoviniai lietuviški vardai. Tai rodo, kad senovės lietuviai, kaip ir kitos tautos, pagonybės laikais vaikus krikštydavo, maudydami vandenyje.Tokio krikštijimo apeigų pėdsakai yra kūdikio prausimas, vežant krikštyti į bažnyčią. Išvežant kūdikį krikštyti, buvo atliekami įvairūs magiški veiksmai, burtai maldos, nieko bendra neturintys su krikščionybe.
Pavyzdžiui, Dzūkijoje, pribuvėjai parodžius kūdikį, kūmai jai nusilenkdavo ir prašydavo duoti jiems kūdikėlį apkrikštyti ir parinkti angelą sargą, kad jis vaikelį visą amželį saugotų nuo piktų nuotykių, skaudžių ligų ir t.t.
Tai neabejotina malda senovės Žemynėlei, supinta su krikščioniškaisiais dievais. Išvažiavus kūmams, svečiai vaišindavosi ir laukdavo jų sugrįžtant. Grįžusius pasitikdavo tėvai, pribuvėja ir svečiai su duona ir druska.
Krikštynų vaišės buvo nevienodos. Žemaitijoje pirmiausia pietumis vaišindavo tėvai, o vakariene - kūmai. Aukštaitijoje ir Suvalkijoje, pirmiausia būdavo kūmos pietūs. Būtinas patiekalas buvo dubenyje kepta kiaušininė, kurią suvalgius sudaužydavo indą. Žemaitijoje per krikštynų vaišes kūdikis būdavo perduodamas iš rankų į rankas, kiekvienas jį laimindavo, linkėdamas, kad jis būtų turtingas, protingas, doras ir t.t., o po to kūmas ar kūma kūdikį nešiodavo apling ugniavietę ir po visą ūkį, kad būtų geras šeimininkas. Tai prosenovinis paprotys, pagal kurį kūdikis priimamas į bendruomenę.
Krikštynose dalyvaudavo tik vedusieji. Visi pasilinksminimai buvo kupini magijos, komizmo, mat, tikėta, kad taip bus užtikrintas sėkmingas kūdikio gyvenimas. Krikštynos baigdavosi pribuvėjos išvežimu, pasodinus ją į geldą, ratus, šlajas ar ant akėčių. Aptaisydavo visokiaisiais skarmalais ir dainuodavo humoristines dainas, kartais vežamąją išversdavo į griovį. Po apeigų pribuvėja vežančiuosius vaišindavo.
Vėliau, kapitalizmo laikais iškilmingas krikštynas keldavo tik turtingieji arba vidutiniai valstiečiai. Neturtingieji dažniausiai vaikus krikštydavo jau be apeigų ir vaišių. Augindami vaiką, tėvai rūpindavosi, kad jis būtų sveikas ir sotus. Lopšį vaiko tėvas nupindavo iš karnų, lazdyno plėšų arba sukaldavo iš lentų. Jį pakabindavo ant lingės palubėje, priklodavo šieno ar vikrščių, padėdavo pagalvėlį. Vaiką supdavo, kai migdydavo arba kai jis verkdavo.
----
Tarybų valdžios metais pasikeitė požiūris į gimimą, o apeigos buvo visai ignoruojamos. Buvo įvesta civilinė metrikacija, kūdikio gimimas registruojamas gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos skyriuose. Apie vaiko gimimą turėjo būti pranešta ne vėliau kaip per mėnesį nuo gimimo dienos. Registruojant gimimą reikėjo krūvos popierių: tai gimdymo namų pažyma, patvirtinanti gimimo faktą ir laiką, tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, tėvų santuokos liudijimas arba tėvystės nustatymo dokumentas. Tėvams, atvykusiems į civilinės metrikacijos įstaigą, buvo paaiškinama kaip pasiruošti vardynoms (ne krikštynoms), kokius drabužėlius įtaisyti, kaip parinkti vardą ir pan. Buvo paskiriama vardynų diena. Atvykusius vardynų dalyvius pasitikdavo budintysis, kuris ir nuvesdavo į apeigų kambarį. Čia už stalo stovėdavo vietinės Liaudies deputatų tarybos deputatas, kuris ir atlikdavo vardynų apeigas: remdamasis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksu, pagal tėvų norą suteikdavo naujagimiui vardą. Kūdikis vardynose buvo laikomas ant rankų: berniuką laiko vardatėvis, mergaitę - vardamotė. Naujagimis puošiamas baltai. Apeigose, be tėvų, paprastai dalyvaudavo naujagimio seneliai, giminės, tėvų darbo draugai ir svečiai. Vardatėviai vaišindavo vaikus saldainiais. Dauguma tėvų vaiko gimimą užregistruodavo be didelių vardynų apeigų. Slapčia su kūmais nusinešdavo naujagimį į bažnyčią ir pakrikštydavo.
Atkūrus nepriklausomybę atgyja senieji papročiai ir apeigos. Simbolinę reikšmę įgyja gandras, kuris liaudies įvaizdžiuose siejamas su šeimos laime. Čia jis vaizduojamas su vaiko lopšiu snape. Šiandien kuriamos naujos tradicijos, laikantis pažangių, per ilgus šimtmečius susiformavusių liaudies tradicijų.
---
visa straipsniuka galite rasti CIA

o kur tokiu butu galima isigyti,gal kas zinote,matete

Esu mačius Kaune, suvenyrų parduotuvėse senamiestyje