VISOMS PRASANCIOS SCENARIJAUS - STAI JIS IR NETERSKITE ETERIO DAUGIAU PRASYMAISTurinys:
1. 7 pasakojimai (Scenarijai)...................................................2 psl;
2. Dvigubi krikštatėviai ...........................................................4 psl;
3. 19 etnologų pastabų ...........................................................4 psl;
4. +8 įdomūs vertingi patarimai .........................................5 psl;
5. Kaip seniau būdavo ............................................................5 psl;
6. Kaip kūmus rinkdavo ........................................................5 psl;
7. Iš bažnyčios grįžtant .........................................................5 psl;
8. Vaišės į krikštynas ............................................................5 psl;
9. Kūmų pietūs ......................................................................6 psl;
10. Gimus pirmam anūkui, anūkei ..........................................6 psl;
11. (25); Krikštynų pabaigoje ..................................................6 psl;
12. Senovinės apeigos (prieš Lietuvos krikštą) .......................6 psl;
a) Vaišės; ........................................................................6 psl;
Dovanos;......................................................................6 psl;
c) Šventės eiga ...............................................................6 psl;
d) Vandens apeiga ..........................................................7 psl;
e) Ugnies apeigos;...........................................................7 psl;
f) Pakėlimas į senolius...................................................7 psl;
g) Vaiko įvedimas į giminę;..............................................7 psl;
h) Apgėlai;........................................................................7 psl;
13. Medžio sodinimas ..............................................................7 psl;
14. Apeigų būdai ......................................................................8 psl;
15. Krikštynos senovėje ~ Rytų Lietuvoje ...............................8 psl;
16. Apie dovanas ............................................................................8 psl;
17. 82 Gentivardžiai .................................................................9 psl;
18. 26 Sveikinimai, linkėjimai, tostai .....................................10 psl;
19. Krikštynų sausainėlių receptas .......................................12 psl;
20. Klausymai ir atsakymai ....................................................13 psl;
a) Krikštas, kaip aiškinama NT;......................................13 psl;
Kokie dokumentai ktokšyijant kūdikį;.........................13 psl;
c) Ką reikia turėti Krikšto metu;......................................13 psl;
d) Kunigo atsakymai į 9 klausymus;...............................13 psl;
e) Busimiems krikštatėviams;.........................................14 psl;
f) Dėl suaugusiųjų krikšto; ............................................14 psl;
g) Katekizmas apie krikšto sakramentą; ..................15 psl;
h) Katalikų atgimdantis krikštas;....................................15 psl;
i) Silpnesnioji liuteroniška atgimdančio krikšto forma;...15 psl;
j) Reformuotas požiūris i krikštą; .................................15 psl;
k) Reformuotas baptistinis požiūris ..............................15 psl;
l) Baptistinis požiūris į krikštą;......................................16 psl;
21. Gimimo registravimas.....................................................16 psl;
22. Horoskopai ......................................................................16 psl;
23. Verksmingi vaikai (Pravers ir krikštijant) ........................17 psl;
24. Vaikų iki dvejų m. psichologiniai poreikiai ..................18 psl;
________________________________________
7 PASAKOJIMAI (scenarijai), KAIP JIE KRIKŠTIJO
Kristina:
Prieš du metus buvau krikštamote, tai bandysiu parašyti ką mes darėme:
1. Padarėm krikštynų laikraštį
2. Davėm tėvam paskaityti priesaiką... Ten 10 punktų žodžiais, lygtai tai būtų iš vaiko pusės.
3. Močiutėm liepėm padainuoti lopšinę, bet mūsų močiutė išradinga ir dar patobulino. Liepė visiem svečiam prisiminti lopšines, kurias jiems dainuodavo mama, ir po komandos visiem pradėti dainuoti. Efektas gavosi įspūdingas, nes visi sąžiningai uždainavo ir gavosi "bruzdesys", o dar kiekvienas stengėsi perdainuoti kaimyną ... Bet močiutė finale padainavo viena.
4. Visus svečius diedukas vaišino "Vardas koše". O košė buvo padaryta į tyrelės indelį "širšių medus" (tiksliai recepto neatsimenu, bet dedasi kondensuotas pienas, spiritas ir t. t) Ant indelio etiketę irgi specialią padarėme.
5. Nupirkom ilgą butelį vyno ir liepėm visiem svečiam pasirašyti, o tėveliams jį išlaikyti iki vaiko 18 metų.
6. Jei berniuką krikštijate, tai yra toks paprotys: visi dalyvaujantys vyrai eina kepti kiaušinienę ir ją vaišina moteris. Nes kiaušinis laikomas vaisingumo simboliu.
7. Jei yra vyresnių brolių ar seserų duoti po barškutį ir turi "pagroti" vaikeliui.
________________________________________
Aušra:
Kaip viskas vyko:
krikšto tėvai atvažiavo pas mus, mes jiems perdavėme vaikiuką, jie ji nusiprausė, aprengė ir išsivežė, mes važiavome kitoje mašinoje su tėtuku. Važiavo centrinėmis gatvėmis ir tiesiomis, kad butu tiesus gyvenimas. Krikšto mama stovėjo ant akmenėlio su Judita, kad dantys butu tvirti. Tada bažnyčioje pakrikštijome ir namolio. I namus vaikeli įnešė krikšto mama. Ir abu krikšto tėvai , mums perdavė jau pakrikštyta vaikeli, jį palaikėme virs vaisiu stalo, kad visada turėtu ką valgyti. Krikšto tėvai keitėsi dovanomis. Krikšto mama krikštatėviui pirko rankšluosti, o krikšto tėtis - mamai saldainiu. Krikšto mama vaikeliui padovanojo: muilo- kad svarus butu, manu kruopų - kad turėtume iš ko košes virti, ir cukraus - kad turėtume kuo pagardinti. ....
________________________________________
Lina:
O mūsų krikštynų scenarijus toks linksmas-krikštynos -prieš krikštijant lėlytę sodyboje priėmė pribuvėja , ten papasakojo apie senovines krikštynas, pasivaišinome duona, sūriu, gira ir dukrytę perdavė per langą, tėtis sudaužė ąsotėlį ir sėdome žirgais pakinkytą vežimaitį ir tiesiai į koplyčią ten prie durų pasitiko klebonas, krikštatėviai prie durų sušuko garsiai vardą, po krikštynų pasivaišinome vienoje Karčemoje. Svarbiausia kūmai važiuodami bažnyčion- nieko nepamiršti, kad nebūtų blogos atminties,
visiems sutiktiems duoti pyrago- mūsų kūmas barstė saldainius,
kad būtų dosni, nesikalbėti ,kad plepė nebūtų,
nesnausti, važiuoti tik tiesiu keliu ir važiuoti risčia, kad kūdikis būtų apsukrus ir stropus.
Per KRIKŠTYNAS KŪMAI NEGALIMA PYKTIS, PLEPĖTI, SUGRIŪTI, PERKANTIS DERĖTIS, PAMIRŠTI KĄ NORS.
Prie stalo kiekvienas palinkėjo vaikeliui-palaikė rankose ir pasakė tostą, mano Ugnės krikšto mamai padėjo pasakyti krikštatėvis, nes ji atsisakė... Vėliau užrišome abiem močiutėms skaras, o seneliams dovanojom albumus su dukrytės nuotraukomis. Svarbiausia gera nuotaika-o lietus pylė kaip iš kibiro- bus geras ir turtingas gyvenimas(čia iš patirties).Gero pirmo baliaus -turi būti labai linksma-toks ir gyvenimas bus
________________________________________
Danguolė:
Surikti garsiai vardą, tai krikštatėviai prie bažnyčios slenksčio, o ąsotėlis- tai kai tėvas išgerdavo alų sudaužydavo bokalą, kuo daugiau šukių -tuo geresnis gyvenimas.
, juk ir per vestuves daužo. Prieš išleisdami į bažnyčią susėsdavo prie stalo ir tėvas vaišindavo kūmus, bet alkoholio - alaus nedaug , kad nepasigertų ir nepamirštų vardo, arba dar geriau pavadintų mergaitę vyrišku vardu ... Mama vaišėse nedalyvaudavo, nes būdavo silpna ir gulėdavo patale. Moteris garbingiausioje vietoje prie stalo sėdėjo tik dviem atvejais-per savo vestuves ir kūma būdama.
O dvylika žvakių tai per kūmos pietus.
Tiesa, dar vaikutį perduodavo per langą kūmams , (prieš tai išbandę ar bus tinkami- čia galite sugalvoti užduočių -linksmų.)-kad apgauti pyktąsias dvasias , juk ir mirusį iškelia per langą.
________________________________________
Mindaugas:
Per krikštynų puotą krikšto tėvai ( pasikeisdami) perskaitė Dešimt vaiko įsakymų tėvams:
1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau.
2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite manęs, kai tai nebūtina.
3. Namų ruoša niekur nedings; būkit geri, skirkit man laiko paaiškinti apie šį nuostabų pasaulį ir darykit tai su noru.
4. Aš esu jautrus! Būkite atidūs mano poreikiams; nesikabinėkite prie manęs visą dieną. Elkitės su manimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
5. Aš esu ypatinga dovana! Saugokite mane, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus, duokite nurodymų, kaip reikia gyventi, ir drauskite mane su ypatinga meile.
6. Man reikia paramos, kad galėčiau augti. Būkit geri, neskubėkite kritikuoti. Jūs galite kritikuoti veiksmus, kuriuos aš darau ne taip, bet ne mane.
7. Duokite man laisvę pačiam spręsti. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų. Taip aš išmoksiu apsispręsti, kai iš manęs pareikalaus gyvenimas.
8. Būkite geri, neatlikite už mane to, ką aš turiu padaryti pats. Tai priverčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių. Aš žinau, kad tai sunku, bet prašau, nelyginkite manęs su mano broliu, seserimi.
9. Nebijokite išvykti savaitgaliui abu kartu. Vaikams taip reikia atostogų be tėvų. Be to, tai yra puikiausias būdas įrodyti, kad jūsų santuoka yra nuostabi.
10. Būkite man dvasinis vadovas. Išmokykite mane tikrų vertybių namuose ir rodykite man gerą pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti.
________________________________________
Roma:
Krikštynų scenarijus, kuri ruošiame kartu su Krikšto mama
Programa:
- Busimieji Krikšto tėvai atvažiuoja pas Jonušką į namus.
- Būbsimieji Krikštatėviai aprengia mažylį šventiniais rūbeliais.
- Krikštas bažnyčioje, apeigos
- Trumpa fotosesija prie bažnyčios
- Važiuojam aplankyti busimų naujai statomų namų
- Pasodinam Kajui medelį
- Vaišės + šampanas
- Važiuojam į kavinę-restoraną ...
- Vos tik susėdus prie stalo Krikštamotė sako trumpą kalbą ir pasako ko mes čia visi susirinkom
- Svečiam leidžiama atsipūsti ir užkąsti
- Kai visi yra sotūs ir laimingi einame į lauką kur kiekvienas svečias ant baliono lapo užrašo po palinkėjimą Kajui. Palinkėjimas turi būti TIK VIENO ŽODŽIO. Visi kartu paleidžiame balionus.
- Kai visi svečiai susiėda prie stalo seneliams įteikiamos lazdos, nes po Krikšto jie tampa tikrais seneliais + kalba
- Po 10-20 min užrišamos skarelės SENELIŲ ŽMONOMS (Močiutėms)+ kalba
- Dabar močiutės padainuoja po lopšinę
- Žaidimas Pasižadu-Išmokysiu (kiekvienas svečias ką nors pasižada ir išmokys
Pvz.: Teta D. kai bus Kajus pilnametis parodyti Vilniaus naktinio gyvenimo ypatybes, išmokyti gerai pasilinksminti
arba Tėveliukas paskaityti anūkėliui pasakėlę, išmokyti savo garažiuke, kur vyrai renkasi, vyriškų darbų
arba Močiutė pažiūrėti kada reikia, pamaitinti, nuprausti, pamigdyti, pažaisti, išmokyti visų gražiausių ir geriausių Pasaulio dalykų išmokyt. Būti Tikra MOČIUTE. Ir NELEPINTI.)
- Gražiai įrėmintame lape įsiamžina visi svečiai (puotos metu)
- Krikštatėvių palikimas vaikui (tauraus gėrimo pilnas butelis su palinkėjimais ir nustatyta atidarymo data)
- Tėvelių dovanėlės svečiams, kad visi prisimintų šią nuostabią šventę
________________________________________
+1 VIENAS
Vos įžengusiems į namus kūmams tėvai iškilmingai įdavė vaiką, prašydami būti gerais krikšto tėvais, kurie prireikus pasirūpintų vaikeliu. Toliau krikštatėviai nuprausė ir aprengė vaikelį. Į arkikatedrą visi važiavo pagrindinėm gatvėm, mat seniau tikėta: jei važiuosi į krikštą tiesiu keliu - ir gyvenimas tiesus bus. Prieš bažnyčią dar teko visiems palypėti ant akmens - kad vaiko dantys augtų kieti ir gyvenimas tvirtas būtų.
Grįžę po ceremonijos namo krikštatėviai išrėžė prakalbą, kad išvežė pagonę, o parvežė krikščionę ir įdavė tėvams. Vaikas buvo iškeltas virš vaišių stalo, kad visą gyvenimą turėtų ko valgyti. Kadangi pagal tradiciją krikšto tėtis su krikšto mama tampa kone giminėmis, jie apsikeitė dovanomis: krikštamotė apgaubė krikštatėvį rankšluosčiu, šis atsilygino saldainiais. Tada pasipylė dovanų lietus. Be įprastinių - žaislų ir drabužėlių, buvo ir simbolizuojantys vaiko gyvenimą ateityje - muilas, kruopos bei cukrus. Kitą dieną visa smagi krikštynų kompanija rinkosi į vadinamuosius kūmos pietus.
________________________________________
DVIGUBI KRIKŠTATĖVIAI
Kaune gyvenantis dvejų metų Petriukas turi net keturis krikšto tėvus. Jo mama pasakoja, kad kai ruošėsi krikštyti tada dviejų mėnesių sūnelį, jau žinojo, kad krikšto tėvai bus Airijoje gyvenantys labai geri jų šeimos draugai. Tačiau suprasdami, kad į Lietuvą jie tikrai dažnai neatvažiuos, tėvai nusprendė sūnui padovanoti dar du krikšto tėvus - gerą vyro draugą ir mamos sesę. Tuo labiau, kad patys svečiavosi Airijoje ir savo akimis matė, kad tenykščiai vaikučiai turi net po šešis kūmus. Lietuvių sumanymui kunigas neprieštaravo ir taip altoriaus stovėjo keturi krikštatėviai. Šiandien tokiu sprendimu šeima džiaugiasi: jų sūnus mėgaujasi ne tik dvigubu krikštatėvių dėmesiu, bet ir gauna dukart daugiau dovanų - per gimtadienius ir kitas didžiausias metų šventes.
________________________________________ETNOLOGŲ PASTABOS
Kada? Seniau krikštynos būdavo gana greitai - trečią ar ketvirtą dieną po gimdymo.
Sakydavo, kol vaikas nepakrikštytas, jo nesaugo žmonių bendruomenė ir gali apkeisti laumės. Ir dėl to, ir kad niekas nenužiūrėtų, šalia žibindavo žvakę.
Kūmai jau iš posakio Svočia bagočka, o kūma - rinktinė aišku, kad krikšto tėvai lemia visą
tolesnį vaiko gyvenimą, jam tarsi persiduoda jų charakterio bruožai. Todėl jie turi būti darbštūs, padorūs, tvarkingi, protingi.
Sakydavo, kad senbernio ar senmergės geriau neimti į kūmus, nes ir vaikas toks bus.
Dažnai nežiūrėdavo giminystės, o kviesdavo ypač gerbiamus parapijos žmones.
Galėdavo krikštyti ir seneliai, bet rinkdavosi jaunesnius žmones, kad ilgesniam laikui globotų vaiką.
Geriausia, kad krikšto tėvai būtų ne vyras ir žmona. Tada vaikas turi dvi jį globojančias
šeimas, be to, net ir geriausioje šeimoje kyla pykčių bei barnių, o tada ir vaikas bus nervingas. Jei naujagimis būdavo silpnutis, jį galėjo pakrikštyti pribuvėjos.
Drabužėlius vaikui siūdavo kūma. Suvalkijoj buvo įprasta visus krikštijamus vaikus rengti pirmagimio krikšto marškinėliais. Sako, tada ir broliai, ir sesutės draugiškesni būna.
Vaiką į bažnyčią išruošdavo pribuvėja. Kai ji maudydavo vaikelį, krikšto tėvas įmesdavo pinigą į vandenį, kad mažasis turtingas būtų.
Vaiko vardo tėvai iki krikšto garsiai nesakydavo, o tik pašnibždėdavo kūmams. Iš čia linksmos istorijos, kaip krikšto tėvai pamiršdavo, kas jiems sakyta, ir patys suimprovizuodavo bažnyčioje.
Keliaujant į bažnyčią vaiką iškeldavo pro langą, nes per slenkstį išneši - atsitiks kas blogo pakeliui.
Po bažnyčios Išvežėm pagoniuką, parvežėm Joniuką. Išvežėm pagynytę, parvežėm Onytę,
sakydavo krikštatėviai. Jie paskelbdavo mažylio vardą ir kuo greičiau jį išvystydavo (kad greitai bėgioti pradėtų), prinešdavo prie krosnies ir paliesdavo rankyte (kad vaikas nuo namų nenutoltų). Tada prieidavo broliukai ir sesutės, pasveikindavo naująjį krikščioniuką ir už tai gaudavo vaišių.
Valgį į krikštynas susinešdavo svečiai: kas lašinukų, kas dešros ar kiaušinienės. Kūmai
krikštasuolėje sėdėdavo meiliai susiglaudę (jei ne, svečiai paspausdavo) tam, kad vaiko dantukai būtų tankūs.
Krikšto tėvų pareigos Krikštavaikio ryšys su krikšto tėvais būdavo labai stiprus. Jie dalyvaudavo didžiosiose šeimos šventėse, per Velykas ar Atvelykį būtinai turėjo numarginti margutį krikšto vaikui. Nerietai krikštatėviai jį vesdavo prie Pirmosios Komunijos ar sutvirtinimo sakramento.
O Suvalkijoj buvo paplitusi tradicija, kad krikšto mama ar tėtis būna piršliais krikšto vaiko vestuvėse.
________________________________________
+8 ĮDOMŪS VERTINGI PATARIMAI
pasirūpinkite šventiniais kvietimais svečiams;
pasiteiraukite kunigo, ar galėsite papuošti krikšto vietą gėlėmis ir žvakutėmis;
krikštynų proga apsilankykite fotoateljė ar nufilmuokite šventę;
nusipirkite albumą, į kurį svečiai įrašys palinkėjimus mažyliui;
palinkėjimus vaikui svečiai gali surašyti ant lapelių, kuriuos sudėkite į balionus ir iškilmingai paleiskite į dangų;
krikštynų dieną padarykite vaikučio pėdutės ar rankutės atspaudą molyje (ar modeline);
krikštynoms atminti pasodinkite prie namų medį - ąžuolą ar liepaitę;
jei krikštynų šventėje dalyvauja maži vaikai, įteikite jiems po mažą atminimo dovanėlę, suvenyrą
________________________________________
KAIP SENIAU BŪDAVO
Krikštynas keldavo valuog turto kas kaip išgalėdavo. Dažniausia jos trukdavo dvi dienas. Krikštynų šventė yra išlikusi griežtai uždara. Į ją kviečiami tik vedę žmonės. Tiesa, pyrago atbėga ir maži vaikai. Mergoms ir bernams tik į vestuves dera eiti. Išimtį sudaro kūmai. Jais būti dažnai prašydavo jaunus ir nevedusius.
________________________________________KAIP KŪMUS RINKDAVO ATIDŽIAI
mat vaikas į juos atsigema. Mona sūnaus kūms bova pijuoks, ir sūnos pijuoks.
Jē kūmā sutėžė, tā ė vāks sutėžės.
Ypač į kūmus nusiduoda, jei dar vaikui negimus kūmus renka
Kūmus stengdavosi parinkti jaunus dvylikos- septyniolikos metų. Jaunam garbė kūmauti, nes jau no šūda nukelts, jau kilniesnis žmogos.
Kai kviesdavo vyresnio amžiaus, tai ne vyrą su žmona.
Populiariausi sudėtiniai kūmai, kai vienas iš vienos giminės, kitas iš kitos.
Įdomus paprotys kūmais kviesti vainiksegius (pirmąjį pabrolį ir pamergę).
Tikima, kad nėščios moters kūma kviesti negalima, nes vaikas mirs.
Kai vaikai mirdavę, kūmais kviesdavę elgetas. Beje, šis motyvas žinomas pasakose elgeta jose kartais pakeičiamas seneliu ar Dievu.
________________________________________KODĖL ATSISAKYTI KŪMAUTI NEGERAI.
Kūmu būti įsipareigojimas.
Tėvai kur išvažiuoja, prie kūmos atves.
Jei eini per Velykas, turi margutį gražesnį nunešti, saldainį.
Per vestuves kūmai perka didelę dovaną.
Jie tarp svečių kaip antri tėvai, ont tuo baliaus jau svarbė.
Į krikštynas kūma turėdavo atsinešti krikšto marškinius. Jais vaiką aprengdavo ir veždavo į bažnyčią.
Pasiturinti kūma pasiima nuogą vaiką, aprengia, kaip jai patinka, ir išsiveža.
Beje, į bažnyčią vaiką beveik visada veždavo paprašyta moteriškė ar vaiko senelė, o kūmai važiuodavo kitu vežimu. Šis paprotys yra naujai atsiradęs. Seniau vaiką veždavo kūmai.
________________________________________IŠ BAŽNYČIOS GRĮŽTANT, kūmams dažnai užtverdavo kelią, atkišę dideles kašes, prašydavo ką įdėti. PARVAŽIAVUS NAMO, visi stengdavosi išvilioti iš kūmos vaiką, kad gautų išpirką. Kartais spėdavo naujakrikštį vardą
________________________________________Į KRIKŠTYNAS VAIŠES visi susinešdavo.
Nešėsi mėsos, pyrago, degtinės kap ir i veselė.
Senovėje, pasakoja, kiekvienas ant stalo pasidėdavo tai, ką atsinešęs, ir vaišina kaimynus, ragauja, kieno skaniau. Čierką degtinės įdeda į lėkštę, babkos atpjauna ir siunčia, kam nori, vadinasi, sveikina.
Ir šiandien atsineštus tortus padeda ten, kur kas sėdi, kad jis dalytų, kad būtų jo.
Kūma atsiveždavo didžiausią BABKĄ, KRUPNIKO kūmai turi išsiskirti iš kitų svečių.
Babka, sako, kūmai reikalinga kaip krikšto marškiniai. Ji būna kokių 70 cm aukščio koks pečiaus aukštis, tokia ir babka. Jos viršų papuošdavo, apraitydavo su cukraus pudra, kiaušinių baltymais, apdėdavo obuolių sūrio gabaliukais.
Krupniko pagrindas cinamonas, rūtos, medus, gvazdikėliai.
Babką kūma dalindavo kartais tik grįžus iš bažnyčios ir būtinai visiems po šmotelį, kartais per kūmų pietus, kartais antrąją dieną.
________________________________________KŪMŲ PIETŪS didžiausios vaišės.
Kiti po jų ir namo išeina. Vielā nakti liuob būs, prīš aušra.
Kūmų pietūs būna visuomet vakare, subrėškus. Užžibina po dvylika žvakių: vienos statomos žibintuose ant stalo, kitos tuščiavidurių raudonų burokų žibintuose statomos į langus...
Kūmus sodindavo geresnio stalo gale pagerb kūmus.
Jie per krikštynų vaišes sėdi susiglaudę, geria, bučiuojasi.
Jei nesėdi susiglaudę, skaituos nemīl vėns ontra, bus pradantė.
Nenorėjo viena kūma kavalieriaus (kūmo), nesėdėjo kupetoj, ir gali vaikui degtuką įkišt tarp dantų.
Paglamuonie kūms kūmalė, kap būto ėr artėma
Dar menamas kitur Lietuvoje sunkiai randamas kilnojimo paprotys.
Kai mergina pirmą kartą eina į kūmas, ją liuob pakėlnuos i merginas pirmą krikštynų vakarą. Už pakilnojimą turi ką nors duoti.
________________________________________GIMUS PIRMAM ANŪKUI, SENELIUS kėlnuo i buočius.
SENELĖ už tai turi duoti sūrį, bočius - degtinės.
JEI ANŪKĖ GIMDAVO, kilnodavo babą, jei anūkas bočių
________________________________________KRIKŠTYNŲ PABAIGOJE
ateidavo ubagai ar žydai. Išverstais kailiniais kas apsirengia, tą kartais vadindavo meška.
Ubagai giesmes gieda, linkėjimus sako. Ubagais persirengia nekviesti svečiai.
Senovėje persirengėlių apsilankymai buvo priimtas dalykas jie padainuodavo, pašokdavo, palinkėdavo viso ko geriausio vaikui, kūmams, tėvams, svečiams.
Persirengėliams duodavo lauktuvių daugiau linkėsi, daugiau gausi.
Kai kurie dar prisimena, kad žemaičiai vaikui sodindavo medį.
Minima ir koplytėlių ir koplytstulpių statymą.
Prisimenantys senąsias žemaičių krikštynas sakydavo:
Kai vaikas gimsta žvaigždė atsiranda.
je žmogos mėršt, ta žvaizdie krīnt žemīn. Kamė ons īr tėn, kamė, koriuo posie, nu, koriuo posie mėršt, tuo posie krīnt i žvaizdie.
________________________________________
SENOVINĖS APEIGOS (PRIEŠ LIETUVOS KRIKŠTĄ)
Kūdikio gimtuvės, apgėlai,vardo davimas (krikštynos) - senovinės apeigos, tvirtinančios kūdikio ryšius su šiuo pasauliu, šeima ir gimine.
Apeigos atliekamos namie arba gamtoje per jauną mėnulį arba pilnatį.
Patalpa išpuošiama žalumynais, palubėje kabinami šiaudiniai paukščiukai.
Kambario vidury - namų židinys - aukurėlis su ugnimi, kuri uždegama apeigų metu, dubuo su vandeniu, drobė (ar nuometas), žirklės apgėlams.
Patalpoje daug šviesos - žiburėlių, degančių žvakių.
Dalyviai - kūdikis, motina, tėvas, vardatėviai (kūmai), giminės, vaikai ir apeigų vaidilė - pribuvėja. Pribuvėja globoja kūdikį ir vadovauja apeigoms.
Kūdikis aprengiamas šventiniais lino marškinėliais. Turi būti tautinė juosta perjuosimui.
________________________________________
VAIŠĖS - vardatėviai atneša savo pyragą. Ant stalo - kiaušiniai, kiaušinienė, duona, sūris, alus ir kt.
________________________________________
DOVANOS - atnešama dovanų kūdikiui ir jo motinai.
________________________________________
ŠVENTĖS EIGA
Pribuvėja kviečia tėvus ir vardatėvius prie apeigų stalo ir skelbia:
"Iš tolimiausių ir nežinomų kraštų atvyko nematytas, negirdėtas, nepažįstamas svečias/viešnia. Jis sakosi esąs jūsų giminaitis. Pasiuntė jums Laima pagalbininką artojėlį / audėjėlę. Ar norite jį priimti ir savo sūneliu/dukrele pavadinti? "
Motina ir Tėvas priima kūdikį, padėkoja ir perduoda jį vardatėviams. Tėvas paduoda Pribuvėjai kaušą alaus. Pribuvėja ima kaušą ir, kiek nuliedama žemėn alaus, sako "Žemynėle, išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje. Būk maloninga kūdikiui. "Kūdikis tuo metu turi būti paguldytas ant žemės.
Taip užsveikinusi, nugeria, paskui kaušą duoda Motinai, ši nugėrusi perduoda Tėvui, o jis vardamotei, ji - vardatėviui. Po to ir kiti šventės dalyviai ratu skanauja alų.
Vaidilė arba Vaidila kreipiasi į susirinkusius "Mieli vardatėviai, garbinga gimine! Mes švenčiame šventę, kuri tiek sena, kiek sena mūsų giminė ir tauta. Tai giminės šventė. Priimdami šį svečią, turėsite rūpintis, kad vaikas augtų pagal mūsų geriausius papročius ir dorybes. Ugdykite vaiko pagarbą ir meilę tėvams, vyresniesiems, giminei."
________________________________________VANDENS APEIGA
Kūdikis prausiamas ar panardinamas, šlakstomas vandeniu. Prausia pribuvėja ir vardamotė. Pirmojo prausimo vandenyje turi būti kadugio pelenų ir druskos.
________________________________________UGNIES APEIGOS
Ugnis pamaitinama druska. Motina, stovėdama priešais Ugnį veidu į rytus, beria grūdus ant visų dalyvių, taip pat ir į ugnį.
Vardatėvis su kūdikiu ant rankų eina tris kartus aplink Ugnį pasauliui ir sustoja veidu į rytus.
Vaidilė arba vaidila klausia "Kokį vardą duosite vaikui?"Vardatėvis "Vykintas(...)"
Vaidilė "Vykintai, nuo šiol tave taip vadiname. Tavo vardas gražus ir prasmingas. Tu ateini į savo giminę." Vaidilė skaito maldą Gyvatai "Būk pasveikinta gyvatos nešėja..."
Tėvas apjuosia vaiką tautine juosta ir palaimina/pabučiuoja, po to laimina Motina.
Vaidilė sako "Laima lėmė likimą mūsų protėviams, lai globoja Laima ir mūsų Vykintėlį. Laimele, lemk gerą dalią šiam kūdikiui, būk maloninga jam."
Apeigos šokėjos atlieka sutartinę "Treputė"
________________________________________PAKĖLIMAS Į SENOLIUS
Svečiai ir giminaičiai kūdikio tėvų motinas kėdėje pakelia į senoles, o tėvus į senolius, t.y. duoda jiems naujus giminystės vardus. Nauji vardai skelbiami ir kitiems kūdikio giminaičiams (atsiranda - tetos, dėdės ir t.t.)
________________________________________VAIKO ĮVEDIMAS Į GIMINĘ:
Kiekvienas giminaitis turi palaikyti ant rankų vaiką. Taip daro net vyresnieji vaikai. Gali būti ir šokama - kiekvienas apsisuka aplink save - į vieną, į kitą pusę - ir perduoda kitam. Vaišių metu pasakojama apie kūdikio giminę, senelius, prosenius, dainuojamos vardynų dainos, sutartinės.
________________________________________APGĖLAI
Apgėlai rengiami tik kūdikiui, sulaukusiam vienerių metų. Tai moterų apeiga.
Dalyvauja Motina, Pribuvėja, Vardamotė.
Vardamotė (kūma), laikydama kūdikio galvutę virš dubens su vandeniu, pridengto įmerkta drobule (ar nuometu), nukerpa kuokštelį jo plaukų.
Paskui drobulė iškeliama iš dubens, nugręžiama. Motina, vardamotė ir pribuvėja kiek nugeria to vandens.
Nukirpti plaukai vėliau, sodinant medį, pakasami po juo.
Giedama "Putinėli raudonasai".
________________________________________MEDŽIO SODINIMAS
- ąžuolas - sūnui, liepa - dukrai,
po šaknimis dedami plaukai nuo apgėlų.
Aplankomi senolių kapai - uždegamos žvakutės.
________________________________________APEIGŲ BŪDAI
Kiekvienas Lietuvos kraštas turi savo tradicinių kūdikio įšventimo apeigų. Čia pateiktas aprašymas taip pat gali būti pritaikytas savaip - sutrumpintas ar praplėstas, tačiau apeigos prie Ugnies ir Vandens būtinos.
Kaip vardijo savo sūnų senameldis Gediminas Beržanskis Klausutis. Jis laukė Jauno mėnesio ir Perkūnijos. Kūdikį nuogą išnešė į sodą, po ąžuolu, leido lietui jį sumerkti. Žaibui blykstelėjus, taip kalbėjo "Perkūne dievaiti, laimink mano sūnų, kad jis būtų laimingas. Jo pirmas vardas - Laimingas. Jis kilęs iš Žemgalos - tai antrasis vardas. Tegul nepasens dvasia, kaip šios dienos mėnulis - tai trečias vardas." Taip jis ir turėjo tris vardus - Laimingas Žiemgalių Jaunutis.
"Lietuvių Tautosakoje"(IV t.p.577) rašoma "Žalčiai globoja, supa vaikus, miega su jais vienoje lovoje, žaidžia, gina nuo nelaimių. Pasakoja, kad gyvatė atšliaužia prie naujagimio ir padeda ant jo ar prie jo labai gražią gėlę. Turintis tą gėlę vaikas, užaugęs nei kare, nei kitur nežus. Taip atsilygina gyvatė moteriai, davusiai jai duonos gimdant. "
________________________________________
KRIKŠTYNOS SENOVĖJE ~ RYTŲ LIETUVOJE
Praėjus keturioms-penkioms savaitėms po gimdymo, gimdyvė pirmą kartą eina į pirtį maudytis.
Kaimo moterys, sužinojusios, kada gimdyvė ruošiasi eiti maudytis, susirinkdavo prie pirties anksčiau, jos laukdavo ir sutikdavo šūksniais apie Mešką.
Paslaptingi Gimties Deivės ryšiai su meška arba elne daugelyje pasaulio kraštų siekia priešistorinius laikus. Lokio šventumas yra universalus visame šiaurės pusrutulyje. Lokys-patinas, kaip augimo dvasios įsikūnijimas, buvo aukojamas kartą metuose, kad užtikrinti gyvybės atsinaujinimą pavasarį.
Kitas lokių šventumo aspektas liečia moteriškumą ir ypač susijęs su motinyste.
Deivę Mešką garbino keltai, Spartoje gimdymo ir pribuvėjų globėjos deivės Artemidės garbei moterys šokdavo su meškos kaukėmis. Artemidė ir jos palydovai įgaudavo meškų pavidalą, o Atėnų mergaitės šokdavo meškų šokį Artemidės Brauronietės garbei. Iniciacijų apeigose mergaitės tampa meškomis. Iki 20 amžiaus pradžios Rytų slavų kraštuose naujagimį senelė padėdavo ant meškos kailio. Dar ir mūsų dienomis Graikijoje, vakarinėje Kretos dalyje, vasario antrą dieną švenčiama Panagia Arkoudiotissa "Nekaltosios Mergelės Meškos" šventė. (M. Gimbutienė, 1991)
Moterims išbėgus iš pirties, gimdyvė pakviečia jas grįžti, pirmoji įeina į pirtį ir pradeda antrąjį apeigų ratą - dovanų davimą. Jaunoji motina ant krosnies kampo deda rankšluostį, juostą, stomenį ar įteikia pirties šeimininkei. Tai vadinama "pirties dengimu". (S.Daunys, 1980)
Iki 19 amžiaus vidurio Latvijoje ir Lietuvoje ir gimdymo ritualas buvo atliekamas pirtyse. Po gimdymo visada aukodavo Deivei Laimai. Lininis rankšluostis, juosta ar drobės rietimas - ilgas audeklas- tinkamiausia dovana Gimties deivei - gyvybės davėjai, žmogaus likimo audėjai.
Teikiant dovanas, pirtyje būna tik moterys. Jos sveikina gimdyvę, linki jai sveikatos, o naujagimiui - užaugti dideliam. Po to visos vanojasi, maudosi, bet daugiausiai dėmesio skiria jaunajai motinai. Padeda jai praustis, išvanoja, vis klausia ar geras garas, ar gana šilumos.
Trečiasis apeigų ratas - vaišės. Išsivanojusi gimdyvė iš priepirčio įneša vaišes - duoną, pyragą, saldainių, vyno, alaus. Tokiu tad apeiginiu būdu, pasikviesdamos į savo tarpą Deivę Laimą ir jos paslaptingąją palydovę Mešką, moterys dar visai neseniai vėl į savo tarpą priimdavo perėjusiąją gimties virsmą.
Pirtyje vykdavo ir jaunamartės įvedimo į moterų bendruomenę apeigos. Tik kaimo vyrija didžiai dėl to jaudinosi, nes "Pirtin nus'vedi jaunamartę, senės išmoko visų burtų ir paskui virsta raganom."
________________________________________
+ APIE DOVANAS
Per krikštynas tradiciškai dovanojami sidabriniai šaukštai, šakutės, aukso ir sidabro papuošalai šiandien jau neįdomūs ir nebemadingi. Todėl vis dažniau krikšto tėvai dairosi nestandartinių dovanų, kurios turėtų išliekamąją vertę ir, praėjus daug metų po krikštynų, papasakotų vaikui apie tą ypatingą šventę
Europoje prieš tris amžius buvo madinga brangiems žmonėms dovanoti dovanas iš por¬celiano. Ant indų, statulėlių ir figūrėlių auksu bu¬vo užrašomi linkėjimai. Porceliano kilmingas bal¬tumas, trapumas ir grožis vertė žmones jį sau¬goti ir perduoti iš kartos į kartą kaip didžiausią vertybę, prisiminti artimiausius žmones ar įsi¬mintiną įvyki.
Šiandien ši mada sugrįžta. Pasaulio porceliano gamintojai specialiai tokiems įvykiams gamina atskiras kolekcijas su mažylių figūrėlė¬mis, išleido ir vaikystės temai skirtas statulėlių kolekcijas
Šiose kolekcijose galima rasti sustabdytas gražiausias vaiko gyvenimo akimirkas - gimimo, augimo, brendimo ir šėliojimo su draugais bei augintiniais. Svarbu tai, kad ir po daugelio metų šios figūrėlės nepraras savo vertės. Tai populiaru visame pasau¬lyje - jos kolekcionuojamos, puošia muziejus.
Aišku, galima nusižengti tradicijoms ir ne¬dovanoti kryželio arba pakabučio ant grandi¬nėlės, o padovanoti krikšto vaikui šiuo metu ypač madingą talismaną, pagamintą iš porce¬liano. Juk tai ne tik gražus ir labai vertingas papuošalas - tinkamai parinktas jis galėtų apsau¬goti vaiką nuo blogio, suteikti jam stiprybės ir išminties.
Dabar galima rasti įvairių kultūrų laimės ir sėkmės simbolių su drambliukų, žuvyčių, vėžliukų figūrėlėmis, kurios yra padengiamos auksu, sidabru ir įvai¬rių spalvų emaliu.
Neįprastai, bet labai stilingai atrodys jūsų dovana krikšto vaikui iš krištolo. Magiškas krištolo spindesys jau senokai pavergė milijonus žmonių visame pa¬saulyje, jį galima pamatyti ant podiumo, kino ekrane ir koncertų scenose, juo puošiasi žvaigždės ir mados korifėjai, jį aistringai kolek¬cionuoja tūkstančiai žmonių.
Todėl negali žinoti - gal jūsų padovanotas mažutis čiulptuko formos paka¬butis turės įtakos geram vaiko skoniui ir ma¬dos išmanymui arba pavers jį azartišku kolek¬cininku.
Austrijos krištolo kompanijos specialiai tokioms progoms kaip mažylių krikštynos arba gimtadienis išleido krištolinių pakabučių ir suvenyrų kolekciją. Mažyčiai, pa¬puošti aukso detalėmis naujagimių bateliai, žindukai, barškučiai, traukinuko ar arkliuko formos suvenyrai visą gyvenimą krikšto vaikui sa¬vo paslaptingu švytėjimu primins apie jūsų meilę.
________________________________________Žmonių, turinčių bendrus protėvius, giminaičių:
82 gentivardžiai
pagal
http://www.ipc.lt/wg/php/wg0.php?zs=16 Ainis Palikuonis.
Įmotė Moteris, įsisūnijusi ar įsidukrinusi vaiką.
Antravedė Antrą sykį vestoji, antroji žmona.
Anūkas Vaiko vaikas, vaikaitis.
Anyta Vyro motina.
Brolaitė Brolio pati.
Brolaitis Brolio sūnus.
Brolėčia Brolio duktė.
Brolėnas Brolio sūnus
Brolienbuvė Mirusio brolio žmona
Brolienė Brolio pati Brolio žmonos sinonimai: marti, brolienė, brolaitė, brolainė, jentė, intė, svainė, jetrauka (skolinys).
Brotainienė Brolio sūnaus žmona
Dėdbuvis Velionės tetos vyras (dėdė jo žmonos giminėms, jai mirus).
Dėdė Motinos ar tėvo brolis Tetos vyras Vaikams kiekvienas senesnis žmogus Dėdė
Šešurai Uošviai abu vyro tėvai
Šešuras Vyro tėvas.
Šeirys daugiausia Vakarų Lietuvos tarmėse (Klaipėdos krašte)- našlys, našlė
Dieverė Vyro sesuo Reiškia ir uošvę
Dieveris Vyro brolis
Dukterėčia Brolio ar sesers duktė, brolėčia arba seserėčia.
Švogeris Vyro brolis
Švogerka (svainė) Žmonos sesuo
Gentis Giminė
Gyvanašlis Netikras našlys, persiskyrėlis. Našlys, kurio sutuoktinis gyvas
Gyvšeiris, -ė Išsiskyręs ar šiaip žmonos paliktas vyras
Intė Žmonos sesuo
Jaunamartė Marti neseniai vesta sūnaus žmona
Jentė Brolių žmonos
Kriošmartė Sena marti
Laigonas Žmonos brolis.
Laigūnė Žmonos sesuo.
Marti Sūnaus žmona jo tėvui ar motinai.
Matė Vyro sesuo.
Moša Vyro sesuo
Mošėnas Vyro sesers vyras
Moterynė Žmona
Palikuonis Naujos kartos asmuo, kilęs iš tos pačios giminės
Pati Žmona
Pats Sutuoktinis, vyras.
Pavada Antroji žmona (pavaduojanti pirmąją, vaikams- pamotė).
Plikmartė Marti su menku kraičiu.
Preikšas Našlės vyras
Preikšė Už našlio ištekėjusi ir jo namuose apsigyvenusi moteris.
Produkraitė Vaikaičio ar vaikaitės duktė.
Prosūnaitis Vaikaičio ar vaikaitės sūnus.
Provaikaitis Vaikaičio vaikas (produkraitė ar prosūnaitis).
Provaikis Žmonos ar vyro vaikas iš ankstenės santuokos.
Pusbobė Netikros pačios, sugyventinės
Pusbrolėnė Pusbrolio žmona
Pusmartė Netikra, neoficiali marti.
Senamartė Apsipratusi marti.
Senmotė Senelio ar senelės motina ar senelė, prosenelė.
Seserėčia Sesers duktė.
Seserėnas Sesers sūnus.
Sugulovė Žmona.
Sūnaitis Sūnaus arba dukters sūnus, vaikaitis, anūkas.
Sūnėnas Brolio ar sesers sūnus, brolėnas arba seserėnas
Sūnienė Sūnaus žmona.
Svainė Žmonos sesuo Brolio žmona. Vyro brolio žmona.
Svainis Žmonos brolis.
Svotai Sutuoktinių tėvai vieni kitiems.
Svotas Marčios ar žento tėvas.
Teta Tėvo ar motinos sesuo.
Tetulėnas Tetos vyras.
Trečiapatė Trečioji žmona.
Udaučius, udava Lazūnų tarmėje našlio ir našlės reikšme vartojamos slavybės.
Uošvė Vyro motinos reikšme dabartinėje kalboje vartojamas žodis, kurio pirminė rekšmė žmonos motina.
Vaikaitis Vaiko vaikas, anūkas
Vyro sesers sinonimai: dieverė, moša, švogerka (skolinys), svainė, marti, brolaitė.
Žmonos brolio sinonimai: laigonas, svainis, švogeris, švogrius.
Žmonos sesers sinonimai: svainė, laigūnė, intė.
Užkurinė Moteris, imanti ar pasiėmus į namus užkurį.
Užkurio sinonimai Tarminis antrojo (našlės) vyro arba vyro po vedybų išeinančio į žmonos namus pavadinimas Užkurio sinonimai, vartojami (ar vartoti) įvestiniam vyrui žymėti:
priekuras (preikuras),
įkuris, ančkurys,
ančtupas,
įsodas,
priimčius,
pirmokas,
namininkas,
ateitinys,
įvestinys,
atvestinys.
________________________________________
SVEIKINIMAI, LINKĖJIMAI, TOSTAI
Senovės išminčiai sakė:
kada Dievas bučiuoja naujagimį į kaktą jis taps žymiu filosofu,
kai į lupas žymiu oratorium,
kai į kojas žymiu šokėju,
kai į rankas visų galų meistras.
Tad tegu Dievas neužmiršta išbučiuoti mūsų naujagimio!
________________________________________
Gera ir išmintinga liaudies patarlė sako: kas galvoja metais į priekį, tegul augina duoną, kas galvoja dešimtmečiui į priekį, tegul augina sodą, o kas galvoja šimtmečiui, priekį tegul augina vaikus "
Tad pakelkime tostą už kelio pradžią
________________________________________
Upeliukas, įtekantis į jūrą ir pamatęs prieš save neaprėpiamus žydrius tolius ir galimybes pasinerti, susimaišyti su ta didybę, negali užmiršti tą šaltinį iš kurio jis ištekėjo, nuo kurio prasidėjo jo vingiuotas kelias žemę per užtvankas ir kitokias kliūtis, kurias jam prisiėjo nugalėti... Taip, kad keliu tostą už tai, kad niekuomet mes ir mūsų vaikai neužmištų savo šaknis.
________________________________________
Pakelkime tostą už tai, kad mūsų anūkų gimdytojai būtų turtingi ir dėl to, kad jų vaikams to turto nerūks
________________________________________
Siūlau pakelti tostą už jaunųjų tėvų sėkmę auklėjant savo vaikus vadovaujantis Pitagoro pasakyta mintimi: Saugokite ir tausokite ašaras savo vaikų ir dėl to, kad netrūktų jiems tų ašarų raudant prie jūsų kapo
________________________________________
Arabų patarlė sako: Kol sūnus mažas, būkite jam auklėtojas, kai jis išaugs broliu Pakelkime tostą už ir protingus tėvus
________________________________________
Buvo naktis. Tylu. Šviečia menulis. Jis ir ji. Jis sako: Taip... Ji atsako Ne.
Praėjo metai.
Buvo naktis. Tylu. Šviečia menulis. Jis ir ji. Jis sako: Taip... Ji atsako Taip ... Bet metai jau ne tie...
Taip, kad pakelkime tostą už tai, viskas turi būti daroma savalaikiai.
________________________________________
Žiūrime mes į mažiulį ir svarstome kuo jis bus: artistas, karys, mokslininkas, o gal koks laureatas... Tačiau nepriklausomai kokios žvaigždės jam be šviestų svarbiausiai svarbiausia, kad viena iš jų būtų tikro Žmogus žvaigždė. Nors tai ne profesijos žvaigždė, bet be jos bet kas tampa niekuo.
Pakelkime tostą už tai, kad tokia žvaigždė vaikeliui visuomet rodytų kelią...
________________________________________
Sveikinu gimus vaikeliui! Tai vienas iš turingiausių žmonių pasaulyje: jam viskas priešaky visos laimės ir nelaimės, garbės fanfaros ir liūdnos melodijos, visos pergalės išbandymai kurie tik gali tekti žmogui...
Pakelkime tostą už tuos gyvenimo turtus, kurie atiteks naujagimiui ir jam tie turtai būtų pakeliami ilgame ir laimingame jo gyvenime
________________________________________
Mažiukas berniukas atėjęs į konditerijos parduotuvę prašo parduoti šokoladinį žmogeliuką.
ko tau reikia, berniuko ar mergaitės, berniukas sveria daugiau 5 gramais ir todėl kainuoja daugiau - klausia pardavėja.
Aišku berniuko! nepasimetė virukas...
Pakelkime tostą už nors už 5-kių gramų skirtumą
________________________________________
Žmogelis kartą atėjo pas gydytoją ir sako:
Padėkite, daktare, aš nekaip negaliu patenkinti savo žmonos...
Štai jums patarimas: grįžęs namo nusirenkite nuogai ir pulkite ant žmonos. Šitas netikėtumas sujaudins jus abudu.
- Na kaip?- klausia gydytojas per kitą vizitą.
- Jūs žinote, žmona išsigando, bet vaikai taip juokėsi...
Taip, kad išgerkime už vaikų džiaugsmą, kad mūsų vaikai kuo daugiau juoktųsi!
________________________________________
Vaikai, tai gyvenimo gėlės. Tai skubėkime tas gėles dovanoti gražioms mergaitėms
________________________________________
Dovanojam Tau dvylika žodžių.
Priimk juos, išdėliok aplink save kaip brangiausius Tavo širdelei žaislus, o kai užaugsi pajusk, suprask
Tegu tampa jie Tavo Gyvenimu, Tavo Malda
...Siela
Jausmas
Tyrumas
Meilė
Žodis
Pagarba
Išmintis
Prasmė
Tikėjimas
Grožis
Džiaugsmas
Gėris
________________________________________
Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka ir vėl mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
Stiprybės, laimės ir sveikatos,
Naujos gyvybės susilaukus.
Ant tavo rankų dangaus dovana,
Ji laukia rūpesčio, meilės, globos.
Tu ne bet kas jau, tu - mama.
Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.
________________________________________
Kai meilės jausmo apimti
Sukūrėt žemiškąjį kūną,
Krito žemyn žvaigždė šviesi,
Ieškodama tėvų švelnumo.
Nekalto kūdikio riksme
Dangaus palaima nuskambėjo.
Nuo šiol privalot būt drauge,
Vardan Žmogaus, kurį pradėjot.
________________________________________
Tau šiandien gieda angelai
Ir džiūgaudami laimės meldžia.
Tau šypsosi visi žiedai
Ir švelnų aromatą skleidžia.
Tau groja vėjas už langų,
debesys padangėj šoka.
Tau šiandien dėmesys visų,
Nes atvedei į žemę žmogų.
________________________________________
Besparnis angelėlis priglusta prie krūties,
Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos,
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.
________________________________________
Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą.
Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų,
Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų,
Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu.
Būk palaiminta!
________________________________________
Gyvenimo keliai vos matos.
Kiek jų daug, kokie jie platūs.
Dar nežinomi beveik ...
Na tai kas, tik drąsiai eik!
________________________________________
Tegu žiedai išpuoš kiekvieną šventę,
Kaip veidą puošia lūpų šypsena,
Tegu krūtinės džiaugsmas neaplenkia
Ir laimė nesibaigia niekada.
________________________________________
Ne visos audros nuoskaudas palieka -
Po jų sušvinta mėlynai dangus
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.
________________________________________
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodama šypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai, dar ilgai....
________________________________________
Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka šiandien mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus, kai vaiką augini?
Stiprybės, meilės ir sveikatos,
Švelnaus naujagimio sulaukus.
Kai kūdikėlio akys šviesą pirmą kart išvysta,
Mamos krūtinė pieno ašarom pražysta
Ir angelo ranka užrašius naują antraštę ant knygos,
Atverčia pirmą lapą mažojo kelionės.
Sveikiname sulaukus naujo šeimos nario...
________________________________________
(Senelei)
Aha, mieloji, pakliuvai ir tu į laiko pinkles:
Buvai jauna, graži mama, dabar jau senele vadinsies.
Sunku suvokt? Tikiu. Ir aš lig šiol
Suprasti negaliu laiko taisyklių.
Bet kaip bebuvę, SVEIKINU
Ir stipriai spaudžiu ranką, būk laiminga.
________________________________________
Meiliai šypsosi saulute
skleidžias mėlyna žibute,
čiulba linksmas vyturys,
džiaugsmas beldžias į duris:
šiandien krikštytas, vaikeli,
tavęs laukia ilgas kelias.
Kai paaugsi, sutvirtėsi
ir tėveliams tu padėsi.
Tau šiandien gieda angelai
Ir džiūgaudami laimes meldžia.
Tau šypsosi visi žiedai
Ir švelnu aromatą skleidžia.
Tau groja vejas už langu,
O debesys padangėj šoka.
Tau šiandien dėmesys visu
Mažasis, ........., mūsų.
________________________________________
KRIKŠTYNŲ SAUSAINĖLIŲ RECEPTAS
krikštijant vaikelį reikėtų išsikepti tradicinių krikštynų sausainėlių, kūdikėliais vadinamų. Sausainiams reikia:
0,5 l pieno
0,5 stiklinės aliejaus
50 g mielių
miltų tiek, kad minkant tešla neliptų prie rankų
Mieles sutrupiname ir užpilame trupučiu šilto saldaus vandens. Pieną pasūdome, įpilame aliejų ir pašildome iki 30 laipsnių. Į šią masę supilame pakilusias mieles. Pamažu beriame miltus ir minkome tešlą. Iš tešlos ,,sausainiukai-kūdikėliai daromi taip: ji supjaustoma skiltelėmis ir vyniojama aplink obuolio skiltelę. ,,Akytes padarysite iš razinos gabaliukų. Kad būtų gražiau, kiekvieną ,,sausainį-kūdikėlį papuoškite baltu kaspinėliu ar tiulio atraižėle
________________________________________
KLAUSYMAI ARKIVYSKUPIJAI IR ATSAKYMAI
KRIKŠTAS, KAIP AIŠKINAMA NT,
YRA TAIP PAT IR ST MINIMO TVANO SIMBOLIS, kai buvo sunaikintas visas senasis pasaulis ir po to atsirado naujasis, kuriame nebuvo nė vienos senojo pasaulio nuolaužėlės. Žemė tvano metu buvo pilnai apsemta. Krikšto metu tikintysis turi būti ne "pakrapinamas", o pilnai panardinamas. Taip pat jis turi sąmoningai suvokti, jog krikštas - tai ženklas, kad senasis, nuodėmingas gyvenimo būdas yra simboliškai paskandinamas.
Kaip jau minėjome anksčiau, kadangi žodis "krikščionis" nėra kilęs nuo žodžio "krikštas", krikštas be tikėjimo nieko nereiškia. Pats krikštas yra panašiai kaip vestuvinis žiedas - jis yra tik matomas ženklas nematomo pasišventimo. Krikštas be tikėjimo tolygus vestuviniam žiedui be sutuoktinio.
Dievas, sukurdamas žmogų kaip vyrą ir moterį pagal savo paveikslą, suteikia jam Kūrėjo ir Tėvo galią laisvu ir atsakingu bendradarbiavimu perduoti žmogiškąją gyvybę: "Dievas juos palaimino, tardamas: "Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją!" (Pr. 1, 28)". Taigi pagrindinis šeimos uždavinys - tarnauti gyvybei, įgyvendinti istorijoje pirmykštį Kūrėjo palaiminimą: per gimdymą perduoti Dievo paveikslą iš žmogaus žmogui.
________________________________________
Kokie dokumentai reikalingi norint pakrikštyti kūdikį
Atsako Kauno arkivyskupijos kurija
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas apie krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamo kūdikio tėvams ir krikštatėviams. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausiai ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad "taip yra madinga" ar "kunigas labai mėgstamas". Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti. Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi. Pagaliau, ne paskutinį žodį turi ir susiklostę papročiai: kodėl jūsų vaikas turėtų turėti vieną krikštatėvį, kai visi kiti turi du?!
________________________________________
Ką reikia turėti Krikšto metu?
Atsako Vilkaviškio vyskupijos kurija
Į krikšto apeigas tėvai ir krikštatėviai atsineša du simbolius: krikšto drabužį ir krikšto žvakę. Baltas krikšto drabužis ženklina šiuo sakramentu gautą išaukštinimą ir nekaltumą. Po krikšto uždegta žvakė primena jėzų kristų mūsų šviesą. Tėvų ir krikštatėvių garbinga pareiga globoti tikėjimo šviesą pakrikštytame kūdikyje, rūpintis, kad jis gyventų kaip šviesos vaikas.
UŽPILDANT KRIKŠTO KNYGĄ, REIKĖTŲ TURĖTI KŪDIKIO GIMIMO LIUDIJIMĄ. ŠIOJE KNYGOJE ĮRAŠOMA PAKRIKŠTYTOJO VARDAS IR PAVARDĖ, GIMIMO DATA IR VIETA, TĖVO VARDAS IR PAVARDĖ, MOTINOS VARDAS IR PAVARDĖ (MERGAUTINĖ), TĖVŲ ADRESAS, KUR TĖVAI TUOKĖSI, KRIKŠTATĖVIŲ VARDAI IR PAVARDĖS.
________________________________________
KUNIGO ATSAKYMAI Į 9 KLAUSYMUS
Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė (jei krikštijamas suaugęs - ir visos jo gyvenimo nuodėmės), vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą. Todėl krikštas - ypatinga tikinčių tėvų dovana ir meilės ženklas savo vaikui.
Ar nustatyta, kokio amžiaus kūdikį reikia krikštyti?
Norėčiau atkreipti visų dėmesį - tikrai negalima ir nevalia atidėlioti savo vaiko krikšto. Nors amžius nėra konkrečiai nustatytas, tačiau atsakingi ir sąmoningi krikščionys tėvai rūpinasi, kad kuo greičiau jų vaikas būtų apdovanotas krikštu ir Dievo malone. Be to, suvokdami, kad krikštas yra žmogaus amžinojo gyvenimo laidas, negalime delsti: atsitikus nelaimei vaikas miršta nespėtas pakrikštyti. Manau, kad trys mėnesiai yra pakankamas laikas, arba bent iki pirmųjų vaiko metukų.
Ar galima krikštyti vaiką, jei jo tėvai nesituokę bažnyčioje?
Net jei dėl kokių nors priežasčių krikščionys tėvai nėra susituokę arba sudarę antrą santuoką ir negali gauti bažnytinio santuokos palaiminimo, jų vaikams krikštas yra teikiamas. Aišku, krikštas gali būti atsakytas tiems tėvams, kurie nepripažįsta krikšto esmės, kuriems tai tik graži apeiga arba kokių nors burtų, magijos seansas, žinant, kad vaikui nebus atskleistas tikėjimas.
Ar gali krikšto tėvais būti pora, jei vienas jų yra katalikas, kitas - pravoslavas?
Tokiu atveju nekatalikiška pusė bus krikšto liudininku. Juk krikšto tėvų pareiga yra padėti išauginti vaiką doru kataliku, o kaip tai padaryti, kai esi nekatalikas? Idealiausia, kai krikšto tėvai yra abu pakrikštyti Katalikų bažnyčios nariai.
Ar galima krikštyti kitoje parapijoje negu gyvename?
Visada prioritetas yra vaiko krikštas tėvų gyvenamoje parapijoje arba toje bažnyčioje, kurią tėvai lanko. Keistai atrodo tėvų blaškymasis po šventoves, žiūrint, kuri gražesnė, į kurią smagiau ar garbingiau bus pakviesti svečių...
Ar gali krikšto tėvais būti nepilnamečiai?
Deja... Krikšto apeigynas numato, kad krikšto tėvais gali būti asmenys nuo 16 m.
Ar būtina prieš krikštijant vaiką tėvams ir krikštatėviams prieiti išpažinties ir priimti Komuniją?
Nors tokio įsakmaus reikalavimo nėra, visada yra džiugu ir prasminga, kai tėvai taip pasiruošia apeigoms.
Ar galima krikštyti ne bažnyčioje, o, pvz., namie?
Paprastai krikštijama bažnyčioje, koplyčiose ir religinėms apeigoms pritaikytose vietose. Kai iškyla mirties pavojus, krikštas teikiamas ir namie, ir ligoninėje. Išskirtiniais (mirties) atvejais krikštą gali suteikti kiekvienas pakrikštytas žmogus paprastu nešventintu vandeniu. Gimdymo įstaigose seselės taip pat paruošiamos suteikti krikštą į kritišką padėtį patekusiam vaikui.
Ar yra reikalavimų vaiko krikšto drabužėliams?
Kokių nors ypatingų reikalavimų nėra. Svarbu, kad būtų balto audeklo drabužėlis, kuris simbolizuoja nekaltumą ir suteiktą krikšto malonę. Kaip drabužėlis papuošiamas (nėriniais, kaspinais), priklauso nuo artimųjų išradingumo.
Ar yra laikotarpių, kai krikštas neteikiamas?
Krikštas teikiamas visus liturginius metus - krikštijama ir Gavėnios, ir Advento laikotarpiu.
________________________________________
KLAUSYMAI ARKIVYSKUPIJAI IR ATSAKYMAI
BUSIMIEMS KRIKŠTATĖVIAMS
yra būtinos tam tikros ypatybes.
Viena iš jų, yra ta, jog krikštatėviu negali būti asmuo, kuris yra nesudaręs sakramentines santuokos, tik civiline. Klausimas butu toks: kas tada jei per nežinojimą toks asmuo jau yra pakrikštijęs vaiką. Ar toks krikštas tada pagal Bažnyčia negalios?
Atsakymas:
Krikštas tikrai galios, tik krikštatėviui reikėtų nors ir pavėluotai sutvarkyti savo santuokinį gyvenimą, nes tai pirmoji krikštatėvio pareiga
________________________________________
DĖL SUAUGUSIŲJŲ KRIKŠTO pvz.: Kaišiadorių vyskupijoje
Asmenis, sulaukusius 14 metų amžiaus, gali krikštyti tik vyskupas ordinaras; vyskupui ordinarui leidus ir kunigas ar diakonas. Leidimo prašo parapijos klebonas, į kurį buvo kreiptasi dėl Krikšto. Prašyme būtina nurodyti asmens vardą ir pavardę, gimimo datą ir gyvenamąją vietą, taip pat parapiją. Jei asmuo gyvena kitoje parapijoje, leidimas pakrikštyti bus suteiktas tik nurodžius pateisinamą priežastį gyvenantiems už vyskupijos ribų toks leidimas nebus suteikiamas.
Rengiant suaugusiuosius Krikštui Kaišiadorių vyskupijoje būtina laikytis šių nuorodų: 1) suaugęs asmuo turi asmeniškai pareikšti norą pasikrikštyti; 2) būtina jį užtektinai pamokyti tikėjimo tiesų ir krikščioniškųjų pareigų, vadovaujantis Katalikų Bažnyčios katekizmu; 3) dera patikrinti jo gyvenimą tikėjimu katechumenato metu, kuris turėtų trukti ne mažiau kaip pusę metų; 4) Krikšto metu privalu gailėtis dėl nuodėmių.
Besirengiančiųjų Krikštui praktinė katechezės dalis dalyvavimas šv. Mišiose sekmadienį ir įsakytų švenčių dienomis; ši praktika svarbiausias kriterijus įvertinant asmens pasiryžimą gyventi tikėjimu.
Suaugusieji Krikštą priima dalyvaudami Eucharistijos šventime (šv. Mišiose), taip pat ir šv. Komuniją, o Sutvirtinimo sakramentą kitu nei Krikštas metu, nebent pats vyskupas teiktų Krikšto sakramentą. Suaugusiuosius krikštyti visų pirma derėtų Velyknaktį.
Mirties pavojuje suaugęs žmogus gali būti pakrikštytas, jei turi nors kokį supratimą apie tikėjimo esmę, kai parodo kokiu nors būdu norą priimti Krikštą ir pasižada laikytis krikščionių tikėjimo įsakymų.
Pastaba. Tokiu atveju, jei žinoma, kad suaugęs asmuo siekia Krikšto tik todėl, kad artimiausiu metu galėtų priimti Santuokos sakramentą, derėtų prašyti vietos vyskupą dispensos dėl skirtingo kulto santuokos, o Krikštui parengti po sutuoktuvių, kaip nurodyta šiame potvarkyje.
________________________________________
KATEKIZMAS APIE KRIKŠTO SAKRAMENTĄ
Glaustai
Į krikščionybę įveda trys sakramentai: Krikštas, kuris yra naujo gyvenimo pradžia; Sutvirtinimas, kuris tą gyvenimą sustiprina; ir Eucharistija, kuri maitina mokinį Kristaus Kūnu ir Krauju, kad jis taptų kaip Kristus.
Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs (Mt 28, 1920).
Krikštas gimdo naujam gyvenimui Kristuje. Pagal Viešpaties valią Krikštas yra būtinas išganymui, kaip ir pati Bažnyčia, į kurią Krikštas įveda.
Esminė Krikšto apeiga yra krikštijamojo panardinimas į vandenį arba vandens užpylimas ant galvos, šaukiantis Švenčiausiosios Trejybės, tai yra Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.
Krikšto vaisiai, arba Krikšto malonė, yra labai gausūs: tai gimtosios nuodėmės ir visų asmeninių nuodėmių atleidimas; gimimas naujam gyvenimui, kai žmogus tampa Tėvo įvaikiu, Kristaus nariu, Šventosios Dvasios šventove. Kartu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, Kristaus kūną, ir tampa Kristaus kunigystės dalininku.
Krikštas įspaudžia sieloje neišdildomą dvasinę žymę, antspaudą, kuris pašventina pakrikštytąjį krikščioniškai garbinti Dievą. Dėl šio antspaudo krikštas negali būti kartojamas.
Žmonės, kurie miršta dėl tikėjimo, katechumenai ir visi tie, kurie, nors ir nepažįsta Bažnyčios, bet, malonės pažadinti, nuoširdžiai ieško Dievo ir stengiasi vykdyti Jo valią, gali būti išganyti net ir negavę Krikšto.
Nuo seniausių laikų Krikštas yra teikiamas ir kūdikiams, nes jis yra Dievo malonė ir dovana be jokių žmogaus nuopelnų; kūdikiai yra krikštijami, remiantis Bažnyčios tikėjimu. Įžengimas į krikščioniškąjį gyvenimą atidaro kelią į tikrąją laisvę.
Dėl kūdikių, mirusių be krikšto, Bažnyčios liturgija ragina mus pasitikėti Dievo gailestingumu ir melsti jiems išganymo.
Esant reikalui, krikštyti gali kiekvienas žmogus, jei tik jis turi intenciją atlikti tai, ką atlieka Bažnyčia, ir užpila vandens ant krikštijamojo galvos tardamas: Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.
________________________________________
KATALIKŲ ATGIMDANTIS KRIKŠTAS, teikiamas visiems katalikų tėvų kūdikiams (taip pat pagonių vaikams, patekusiems į misijų ligonines, ypatingais atvejais ir be tėvų sutikimo);
SILPNESNIOJI LIUTERONIŠKA ATGIMDANČIO KRIKŠTO FORMA, kai krikštijami visų krikščionių Tėvų kūdikiai;
REFORMUOTAS POŽIŪRIS I KRIKŠTĄ kaip šventą sandoros ženklą, kuriuo krikštijami kūdikiai tokių tėvų, kurie išpažįsta tikėjimą, gyvena pagal jį, neturi bendruomenėje drausminių nuobaudų (pavyzdžiui, dėl netinkamo elgesio sustabdyta narystė bendruomenėje, neleidžiama dalyvauti Komunijoje ir pan.). Vis dėlto per krikštą kūdikiai išganymo neįgyja;
REFORMUOTAS BAPTISTINIS POŽIŪRIS Į KRIKŠTĄ kaip šventą sandoros ženklą, kuris neteikiamas kūdikiams, bet sąmoningiems asmenims, kurie išpažįsta tikėjimą, gyvena pagal jį ir neturi bendruomenėje drausminių nuobaudų;
BAPTISTINIS POŽIŪRIS Į KRIKŠTĄ kaip gryną simbolinį veiksmą, skirtą suaugusiems ir lydimą įstojimu į bendruomenę.
________________________________________
GIMIMO REGISTRAVIMAS
1.1.gimimas registruojamas civilinės metrikacijos įstaigoje tėvų pasirinkimu pagal vieno iš tėvų gyvenamąją vietą, pagal vaiko gimimo vietą arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje;
1.2.vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo;
1.3.pateikiami dokumentai:
-vaiko tėvų pasai arba asmens tapatybės kortelės, asmenims be pilietybės leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje,
- užsienio pilietis - savo galiojantį pasą, išverstą į lietuvių kalbą;
-medicinos įstaigos išduotas pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas;
-tėvų santuokos liudijimas;
-jei vaikas gimė negyvas, kartu pateikiamas medicininis liudijimas apie perinatalinę mirtį;
-jei vaikas gimė užsienyje, pateikiamas prašymas raštu ir kitos valstybės institucijos išduota gimimo liudijimo ar išrašo iš gimimo registro kopija, notaro patvirtinta, nustatyta tvarka legalizuota ir išversta į lietuvių kalbą.
1.4.už užsienio valstybėje įregistruoto gimimo įtraukimą į apskaitą valstybinės rinkliavos mokestis 15,0 Lt.
Pastaba.Piliečiai, turintys asmens tapatybės korteles, kartu pateikia pažymą dėl asmens deklaruotos gyvenamosios vietos.
________________________________________
HOROSKOPAI
Avinas
(03.21-04.20)
Ugnies ženklas, globojamas Marso planetos. Marso įtaka pasireiškia jėga, noru vadovauti. Šio ženklo žmogus visada žiūri į priekį. Tai neretai sudirgęs, savimyla, užsispyręs žmogus. Jo noras pasiekti savo tiesą gali išaugti į despotizmą. Avinas sunkiai pasiduoda kitų įtakai
Jautis
(04.21-05.22)
Žemės ženklas, globojamas Veneros. Veneros įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės gražūs, harmoningi. Tai ištvermingas, užsispyręs, praktiškas žmogus. Jei nusiteikia įgyvendinti kokią idėją, jos nemeta. Sunkiai išmušami iš vėžių, tačiau ilgai nepamiršta skriaudos. Stiprios valios, tačiau prieraišūs. Konservatyvūs ir pavydūs.
Dvyniai
(05.23-06.21)
Oro ženklas, globojamas Merkurijaus. Merkurijaus įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės yra ekspresyvūs, guvaus proto, žavintys. Itin nepastovus ženklas. Intelektualus, mėgstantis flirtuoti, žavėti. Šeimyninis gyvenimas jiems sunkus.
Vėžys
(06.22-07.22)
Vandens ženklas, globojamas Mėnulio. Mėnulio įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės emocingi, gilios dvasios. Ištikimas ir atsiduodantis meilei ir šeimyniniam gyvenimui. Šeimoje jaučiasi saugiai, patogiai, išreiškia save. Jautrūs, greitai įžeidžiami. Dirba sąžiningai ir patikimai. Nemėgsta naujovių, laikosi daugybės taisyklių, nemėgsta išsiskirti iš minios. Turi pakankamai gerą intuiciją.
Liūtas
(07.23-08.22)
Ugnies ženklas, globojamas Saulės. Saulės įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės šilti, draugiški, bet ir kilnūs, išdidūs. Linkę lyderiauti, nors tingūs. Nori, kad prieš juos būtų keliaklupsčiaujama ne tik darbo sferoje, bet ir meilės. Visgi jie geraširdiški ir nuoširdūs.
Mergelė
(08.23-09.22)
Žemės ženklas, globojamas Merkurijaus. Merkurijaus įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės paslaugūs, siekiantys tobulumo, santūrūs, ištikimi. Inteligentiškas, pastabus, pedantiškas, logiškai mąstantis. Vertina kitų išsilavinimą ir protą. Jiems svarbi praktiška gyvenimo pusė.
Svarstyklės
(09.23-10.22)
Oro ženklas, globojamas Veneros. Veneros įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės simpatiški, harmoningi. Kaip svarstyklės sugeba išlaikyti harmoningą pusiausvyrą. Retai turi priešų. Dėl sugebėjimo būti taktišku, atviru ir emociškai stabiliu, nuolat yra apsupti draugų. Atsakingi, dalykiški.
Skorpionas
(10.23-11.22)
Vandens ženklas, globojamas Marso. Marsas į jo gyvenimą atneša daug rūpesčių, tačiau ir didžiulį norą juos nugalėti.
Prieštaringa asmenybė. Negailestinga ir aistringa. Ją galima arba mylėti arba jos nekęsti. Skorpionams neegzistuoja kliūčių. Jie analitinio mąstymo, tačiau taip pat turi gerą intuiciją. Energingi, dažniausiai siekiantys užsibrėžto tikslo.
Šaulys
(11.23-12.22)
Oro ženklas, globojamas Jupiterio, kuris lemia šaulių linksmumą, sėkmę pinigams. Šauliai atviri, nuoširdūs, žavūs. Nekenčia bet kokių suvaržymų, nori būti savarankiški. Mėgsta keliauti, skaityti. Aktyvūs, gali daug pasiekti darbe.
Ožiaragis
(12.22-01.20)
Žemės ženklas, globojamas Saturno. Saturno įtaka pasireiškia tuo, kad šio ženklo žmonės itin atsargūs, besiremiantys logika. Ožiaragis kaip drąsus kalnų gyvūnas lipa aukštai, nugalėdamas visas kliūtis. Jis praktiškas, taupus, rūpestingas, punktualu