O jei dar žinotumėte kas juos gamina ištikrųjų Apie tikrą batų kainą galite spręsti pagal nuolaidas, nei vienas prekybininkas neis į minusą, tai iš kur batai po 30 litų Dirbau panašų darbą, taigi pvz.: savikaina nuo 3 iki 10 litų, pirkėjas moka 100 ir daugiau. Parašyta, kad gamintojas Suomija, o ištikrųjų - Korėja ar panašiai.
na zinai, kartais geriau prekybininkui eiti i mazesni minusa isparduodant siek tiek zemiau savikainos, nei sandeliuot
del pagaminimo salies zenklinimo tikrai labai abejoju. nebent turguj kokias padielkas pardavineja.
o kas liecia savikaina ir pelnus, gal geriau nesigilinti nes tai liecia visas prekes.
pvz koks nors kremas, kuris atsiduria parduotuviu lentynoj ir kainuoja 150 lt, i lietuva importuojamas uz 50 lt. plius neaisku, kiek pelno dar uzsideda gamintojas, parduodamas uz 50 lt..
Mano vyras žiemą buvo batų fabrike ir matė kaip ten viskas vyksta... Ten, kur jis buvo, tai kontrolė begalinė- yra net kelios kontrolės pakopos, bandymai ir t.t. Tame regione pagaminama berods 80% pasaulio batų, tai po tos kelionės mūsų požiūris labai pasikeitė
Mano vyras žiemą buvo batų fabrike ir matė kaip ten viskas vyksta... Ten, kur jis buvo, tai kontrolė begalinė- yra net kelios kontrolės pakopos, bandymai ir t.t. Tame regione pagaminama berods 80% pasaulio batų, tai po tos kelionės mūsų požiūris labai pasikeitė
Nors mūsų šeimos pajamos tikrai nemažos,nematau reikalo permokėti kiekviename žingsnyje.Ypač tai liečia drabužius ir avalynę.Netaupau tik vaiko avalynei,nes reikia ortopedinės.O šiaip už batus daugiau 200 lt. tikrai niekad nemoku. Yra toks dalykas- kainos ir kokybės santykis.Pirmiausia žiūriu į kokybę,o kaina toli gražu ją ne visada atspindi.Galima rasti geros avalynės už normalią kainą,bet tikrai reikia gerai paieškoti.Kartais pereinu visą Akropolį ir nieko nerandu.O per paskutinius išpardavimus,tai iš viso neverta ten net kojos kelti- asortimentas mažas,o kas likę - popieriniais padais,per pora savaičių sunešiojami batai.Geriausia,kai jau pradeda taikyti nuolaidas,bet dar ne pačias didžiausias.Kažkada susinervavus išdėsčiau vienai pardavėjai,kad man reikia ,jog batai būtų tokie ir tokie,kaina nesvarbu.Sako,oi ,ateikit po išpardavimų,dabar nieko tokio neturime.Kam pirkti bet ką už žemą kainą,o po mėnesio pirkti be nuolaidos antrą kartą. Drabužius iš vis retai perku firminėse parduotuvėse,išskyrus apat. trikotažą.Džinsai,kelnės- Gariūnuose,visa kita- iš dėvėtų- ir niekas netiki,kad iš ten.Tad kam man mokėti šimtus litų už bliuzeles ar marškinius,ypač jei dėvėtų kokybės firminėse parduotuvėse reikia su žiburiu ieškoti. Galiu tik pasakyti- kai turėjom mažiau,švaistėm daug labiau,nemokėjom elgtis su pinigais.Bet atėjo laikas susimąstyti,kad atrodo,pajamos didėja,o sąskaitos likutis - ne,ir nesupranti,kur išleidai.Teko perkratyti galvoje požiūrį į gyvenimą,o tai yra tikrai nelengva.Kai atsirado daugiau pinigų,nebėra išlaidavimo džiaugsmo,nes gali beveik viską nupirkti.Pradedi galvoti,ar tau tikrai to reikia,juk nuo to laimingesnis nepasidarai.
Man atrodo, kad kokie bebutu batai, svarbiausiai tinkamai priziureti. Cia irgi bus savotiskas taupumas. Ziema. pvz. kaip tik parejote namo, pavalyti, uztepti kremu ir isdziovinti. As perku Gariunuose ir per isparduotuves parduotuvese. Nu nematau as jokio skirtumo, nors uzmusk, kad parduotuviniai batai geresni.
Niekas taip nesuartina kaimynu, kaip neveikiantis liftas
Galiu tik pasakyti- kai turėjom mažiau,švaistėm daug labiau,nemokėjom elgtis su pinigais.Bet atėjo laikas susimąstyti,kad atrodo,pajamos didėja,o sąskaitos likutis - ne,ir nesupranti,kur išleidai.Teko perkratyti galvoje požiūrį į gyvenimą,o tai yra tikrai nelengva.Kai atsirado daugiau pinigų,nebėra išlaidavimo džiaugsmo,nes gali beveik viską nupirkti.Pradedi galvoti,ar tau tikrai to reikia,juk nuo to laimingesnis nepasidarai.
Perkam tai,kas būtina normaliam pragyvenimui,ne egzistavimui,bet neišlaidaujam be proto.Mūsų poreikiai palyginus nedideli,nors gal kai kam ir atrodytų išlaidos didokos.Maždaug nustačius vidutiniškai,kiek mums reikia per mėnesį nuolatinėm išlaidom,visą kitą atidedam į kitas sąskaitas(kažkurioj temoj apie tai rašiau).Kol to nebuvo,labai sunku būdavo susiskaičiuoti,kiek gali sau leisti.Dabar viskas aišku- yra norma,na,dar kažkoks rezervas "juodai dienai".Ir pagal tai orientuojiesi,kad neįsijaustum ir iki mėnesio galo visko neišleistum.Su laiku įprantami dalykai ir nepasakyčiau,kad labai jaučiasi,kad save riboji.Aišku,kai ta pastovi suma nėra labai maža,kad galvotum,ar užteks maistui iki kito atlyginimo. Na,mūsų nuolatinės kasmėnesinės išlaidos sukasi apie 4000 lt.Gal ir daugoka,bet atmetus mokesčius,auklę,draudimus,benzą,lieka kokie 1500-1700lt.Daug tai ar mažai- čia kaip kam.Mums užtenka normaliam gyvenimui.O visą kitą švaistyti nematau prasmės,nes yra ateities planų,nepigiai kainuojančių
Perkam tai,kas būtina normaliam pragyvenimui,ne egzistavimui,bet neišlaidaujam be proto.Mūsų poreikiai palyginus nedideli,nors gal kai kam ir atrodytų išlaidos didokos.Maždaug nustačius vidutiniškai,kiek mums reikia per mėnesį nuolatinėm išlaidom,visą kitą atidedam į kitas sąskaitas(kažkurioj temoj apie tai rašiau).Kol to nebuvo,labai sunku būdavo susiskaičiuoti,kiek gali sau leisti.Dabar viskas aišku- yra norma,na,dar kažkoks rezervas "juodai dienai".Ir pagal tai orientuojiesi,kad neįsijaustum ir iki mėnesio galo visko neišleistum.Su laiku įprantami dalykai ir nepasakyčiau,kad labai jaučiasi,kad save riboji.Aišku,kai ta pastovi suma nėra labai maža,kad galvotum,ar užteks maistui iki kito atlyginimo. Na,mūsų nuolatinės kasmėnesinės išlaidos sukasi apie 4000 lt.Gal ir daugoka,bet atmetus mokesčius,auklę,draudimus,benzą,lieka kokie 1500-1700lt.Daug tai ar mažai- čia kaip kam.Mums užtenka normaliam gyvenimui.O visą kitą švaistyti nematau prasmės,nes yra ateities planų,nepigiai kainuojančių