pataisiau, galit kopijuot saskaitos numeri is pirmo psl.
šiek tiek naujienų apie Kamilytę
Angelėlis šalia - geriau nei danguje...
Marius GLINSKAS
Tėveliai kasdien tikisi stebuklo...
Lolitos ir Felikso Butrimavičių šeimoje blykstelėjo viltis - mažoji Kamilė, gulinti savo lovytėje be žado jau penktą savaitę, prieš kelias dienas pajudino kojytę. Kartais ji, atsiliepdama į tėvo ar mamos prašymą, krusteli rankos pirštukus, pramerkia net akį. Visi artimieji tiki, kad mažylė vienądien pabus ir atsikels, tik neaišku kada - po mėnesio, metų, trejų...
Trumpam sugrįžkime į praeitį, prisiminkime ligos istoriją. Pernai vasarą mažylei naktimis prasidėjo keisti priepuoliai, vėliau vaikų darželyje ji ėmė griuvinėti, veide atsirado deformacijos požymių. Iš pradžių medikų įtariamas cerebrinis paralyžius nepasitvirtino. Kauno medicinos universiteto klinikose diagnozuotas liūdnesnis susirgimas - nepiktybinis smegenų kamieno auglys. Operacija ar chemoterapija negalima, padėtis - beviltiška. Nuspręsta gydyti netradiciniais metodais - žolelėmis, ekstrasensų pagalba, maldomis. Tarpininkaujant Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojai A.Balutienei, pavyko gauti kelialapį į Palangos reabilitacijos centrą. Deja, reikalai negerėjo. Tėveli, panešiok. Juk žadėjai mane nešioti visą gyvenimą, - sakė mergytė, kai po keliolikos žingsnių sugeldavo kojas. Nuramindavo kartais naujos eilėraščių knygutės, kurias ligoniukė tuoj pat išmokdavo mintinai. Galų gale Kamilę teko patikėti Kauno mikrochirurgams...
Šiuo metu sudėtingą operaciją iškentusi mergytė guli savo lovytėje Sodų gatvėje. Daugiau nieko negalime padėti, - skėsčiojo rankomis profesoriai, konstatuodami komos būseną. Mergytės gyvybinės funkcijos patikėtos tėvų rankoms.
Paskelbę savo banko sąskaitą, Butrimavičiai ėmė rinkti pinigus kelionei į Vokietiją. Atsisakius ir vokiečių medikams eksperimentuoti su dar gyvu vaiku, atrodo, užgeso paskutinė vilties kibirkštėlė. Ir staiga atėjo dar vienas nušvitimas: sužinota apie ypatingą vakciną, užpatentuotą ir gaminamą Novosibirsko imunopatologijos klinikoje. Feliksas pasiryžo. Po kelių dienų jis jau buvo tolimajame Rusijos mieste, nors kelionė ir dešimt šių nepaprastų ampulių kainavo 8000 litų. Po pirmųjų dūrių Kamilė lyg ir atsigavo...
Dabar Butrimavičių bute - tarsi mažoji ligoninė. Tėvas su mama tapo kone profesionaliais slaugais. Tai reikia dukrytę paversti, tai nušluostyti seilytes, tai pakeisti sauskelnes, atidžiai stebėti į skrandį įvestą vamzdelį. Žinoma, dažni šeimos svečiai - medikai. Pirmoji užtarėja ir patarėja - Lolitos sesuo, Krikščioniškųjų gimdymo namų ginekologė, neapsieinama, žinoma, ir be jonaviečių. Butrimavičiai ypač dėkingi savo šeimos gydytojai Loretai Likienei, ligoninės Reanimacijos skyriaus vyr. slaugytojai Vilmai Daugelienei, taip pat slaugytojai Galinai Golovinovai, kurios profesionaliai pataria, kaip elgtis. Be abejo, dėkingi ir tiems, kurie paremia pinigais, aukoja. Čia net sunku visus išvardyti: Achemoslabdaros fondas pervedė 1000 litų, Pakalnutės darželio vaikai sudėjo po 3-5 litus, supratingi žmonės (nebūtinai turtuoliai) atsiunčia net iš kitų Lietuvos miestų, o štai viena kaimynė senutė neseniai kieme ištiesė dešimt litų. Nereikia, močiut, verčiau pasimelskite..., - paprašė jos Feliksas.
Iš dešimties atsiųstų ampulių liko šešios (leidžiama kas dvi savaites), tad artėja diena, kai tėveliui vėl teks sėstis į lėktuvą ir keliauti į Novosibirską. Antrai kelionei kol kas lėšų neužtenka. Antra vertus, ligoniukei nuolat reikia šviežio maisto, sauskelnių, medikamentų. Tam menko tėvo ir mamos uždarbio, deja, neužtenka. Galbūt atsilieps daugiau geradarių, kurie supras tėvų skausmą ir perves į Felikso Butrimavičiaus sąskaitą Vilniaus banke Nr. LT 467044060004617731 dar šiek tiek pastiprinimo. Tada mažoji vilties žvaigždelė suplazdės ryškiau ir, tikėkimės, mergytė ne tik atmerks akis, bet ir prabils kokio nors galvelėje dar užsilikusio eilėraščio eilute. Žinoma, galime susitaikyti, kad turėsime savo angelėlį danguje, bet norėtųsi jį turėti čia, žemėje..., - nesulaiko ašarų pusketvirtų metukų Kamilės tėvas.
Angelėlis šalia - geriau nei danguje...
Marius GLINSKAS
Tėveliai kasdien tikisi stebuklo...
Lolitos ir Felikso Butrimavičių šeimoje blykstelėjo viltis - mažoji Kamilė, gulinti savo lovytėje be žado jau penktą savaitę, prieš kelias dienas pajudino kojytę. Kartais ji, atsiliepdama į tėvo ar mamos prašymą, krusteli rankos pirštukus, pramerkia net akį. Visi artimieji tiki, kad mažylė vienądien pabus ir atsikels, tik neaišku kada - po mėnesio, metų, trejų...
Trumpam sugrįžkime į praeitį, prisiminkime ligos istoriją. Pernai vasarą mažylei naktimis prasidėjo keisti priepuoliai, vėliau vaikų darželyje ji ėmė griuvinėti, veide atsirado deformacijos požymių. Iš pradžių medikų įtariamas cerebrinis paralyžius nepasitvirtino. Kauno medicinos universiteto klinikose diagnozuotas liūdnesnis susirgimas - nepiktybinis smegenų kamieno auglys. Operacija ar chemoterapija negalima, padėtis - beviltiška. Nuspręsta gydyti netradiciniais metodais - žolelėmis, ekstrasensų pagalba, maldomis. Tarpininkaujant Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojai A.Balutienei, pavyko gauti kelialapį į Palangos reabilitacijos centrą. Deja, reikalai negerėjo. Tėveli, panešiok. Juk žadėjai mane nešioti visą gyvenimą, - sakė mergytė, kai po keliolikos žingsnių sugeldavo kojas. Nuramindavo kartais naujos eilėraščių knygutės, kurias ligoniukė tuoj pat išmokdavo mintinai. Galų gale Kamilę teko patikėti Kauno mikrochirurgams...
Šiuo metu sudėtingą operaciją iškentusi mergytė guli savo lovytėje Sodų gatvėje. Daugiau nieko negalime padėti, - skėsčiojo rankomis profesoriai, konstatuodami komos būseną. Mergytės gyvybinės funkcijos patikėtos tėvų rankoms.
Paskelbę savo banko sąskaitą, Butrimavičiai ėmė rinkti pinigus kelionei į Vokietiją. Atsisakius ir vokiečių medikams eksperimentuoti su dar gyvu vaiku, atrodo, užgeso paskutinė vilties kibirkštėlė. Ir staiga atėjo dar vienas nušvitimas: sužinota apie ypatingą vakciną, užpatentuotą ir gaminamą Novosibirsko imunopatologijos klinikoje. Feliksas pasiryžo. Po kelių dienų jis jau buvo tolimajame Rusijos mieste, nors kelionė ir dešimt šių nepaprastų ampulių kainavo 8000 litų. Po pirmųjų dūrių Kamilė lyg ir atsigavo...
Dabar Butrimavičių bute - tarsi mažoji ligoninė. Tėvas su mama tapo kone profesionaliais slaugais. Tai reikia dukrytę paversti, tai nušluostyti seilytes, tai pakeisti sauskelnes, atidžiai stebėti į skrandį įvestą vamzdelį. Žinoma, dažni šeimos svečiai - medikai. Pirmoji užtarėja ir patarėja - Lolitos sesuo, Krikščioniškųjų gimdymo namų ginekologė, neapsieinama, žinoma, ir be jonaviečių. Butrimavičiai ypač dėkingi savo šeimos gydytojai Loretai Likienei, ligoninės Reanimacijos skyriaus vyr. slaugytojai Vilmai Daugelienei, taip pat slaugytojai Galinai Golovinovai, kurios profesionaliai pataria, kaip elgtis. Be abejo, dėkingi ir tiems, kurie paremia pinigais, aukoja. Čia net sunku visus išvardyti: Achemoslabdaros fondas pervedė 1000 litų, Pakalnutės darželio vaikai sudėjo po 3-5 litus, supratingi žmonės (nebūtinai turtuoliai) atsiunčia net iš kitų Lietuvos miestų, o štai viena kaimynė senutė neseniai kieme ištiesė dešimt litų. Nereikia, močiut, verčiau pasimelskite..., - paprašė jos Feliksas.
Iš dešimties atsiųstų ampulių liko šešios (leidžiama kas dvi savaites), tad artėja diena, kai tėveliui vėl teks sėstis į lėktuvą ir keliauti į Novosibirską. Antrai kelionei kol kas lėšų neužtenka. Antra vertus, ligoniukei nuolat reikia šviežio maisto, sauskelnių, medikamentų. Tam menko tėvo ir mamos uždarbio, deja, neužtenka. Galbūt atsilieps daugiau geradarių, kurie supras tėvų skausmą ir perves į Felikso Butrimavičiaus sąskaitą Vilniaus banke Nr. LT 467044060004617731 dar šiek tiek pastiprinimo. Tada mažoji vilties žvaigždelė suplazdės ryškiau ir, tikėkimės, mergytė ne tik atmerks akis, bet ir prabils kokio nors galvelėje dar užsilikusio eilėraščio eilute. Žinoma, galime susitaikyti, kad turėsime savo angelėlį danguje, bet norėtųsi jį turėti čia, žemėje..., - nesulaiko ašarų pusketvirtų metukų Kamilės tėvas.
dar viena gera naujiena: šiandien Kamilytė atmerkė pati akytes 
QUOTE(Regingel @ 2005 05 10, 17:36)
Tik dabar perskaiciau apie Kamilyte ir sirdis krauju pasruvo, stiprybes teveliams ir kai gausiu pinigelius - pervesiu. Tikiuosi Kamilyte pasveiks
ačiū
šiąnakt susapnavau, kad Kamilė atsibudo ir pasakė: Kamilė, dabar atsikels.
Tas vaizdas visą dieną akyse stovi, darbe jos močiutei pasakiau, taip norisi, kad sapnas virstų realybe.....
Tas vaizdas visą dieną akyse stovi, darbe jos močiutei pasakiau, taip norisi, kad sapnas virstų realybe.....
QUOTE(Regingel @ 2005 05 10, 17:36)
Labai dziaugiuos del mergytes ,tikiuosi mergaite greit bus sveika! 
Ar dar renka pinigelius?
,butinai padesim
renka, nes dar laukia viena kelion į Novosibirską
QUOTE(agava @ 2005 05 10, 16:12)
Tik dabar perskaiciau apie Kamilyte ir sirdis krauju pasruvo, stiprybes teveliams ir kai gausiu pinigelius - pervesiu. Tikiuosi Kamilyte pasveiks
negaliu atsakyti į a.ž., nes nesisiunčia, rašo, kad klaida, o sąskaitos nr yra nurodyti pirmame puslapyje
ačiū , mielosios, už Jūsų gerą širdį
QUOTE(Regingel @ 2005 05 14, 15:24)
negaliu atsakyti į a.ž., nes nesisiunčia, rašo, kad klaida, o sąskaitos nr yra nurodyti pirmame puslapyje
ačiū , mielosios, už Jūsų gerą širdį
ačiū , mielosios, už Jūsų gerą širdį
radau
Šeštadienio Lietuvos Ryte parašyta apie Kamilę, tik žinios liūdnesnės nei čia 
kai pagalvoji, kokios žinios gali būti, jei vaikas beveik 2 mėn komoj 
kiekviena smulkmena tolygi stebuklui
kiekviena smulkmena tolygi stebuklui
