QUOTE(flight @ 2013 09 25, 06:54)
Aš kai pagalvoju, kiek man metų bus, kai trečias, pagarandukas, sulauks pilnametystės, tai..

Vaje, kai jis stos į aukštąją, man bus jau
56 ...Faktiškai, laiko "pagyventi sau" nebebus, o taip pat neramu ir dėl finansų, nes tiek ilgai reikės išlaikyti , išmokslinti ir kt.
Gimdymas šiame kontekste neramina mažiausiai, pagimdyti vienaip ar kitaip visos pagimdome, pagalaiu yra planiniai CP. O bet tačiau - kaip bus toliau - nežinia...
Bet juk amžius skaičiais irgi dar ne rodiklis! Jei jau gimdymas nesukelia nerimo dėl amžiaus, tai ir toliau privalu žvelgti optimistiškiau. Aš daug galvoju, kaip tiesiog keisti gyvenimo būda, būti aktyvesnei, nusimesti viršsvorį, o svarbiausia- neatsilikti nuo gyvenimo. Nors dabar man duoda 10 metu mažiau ir tik pasas išduoda, kad esu vyresnė mama, visgi suprantu savo amžiu ir jo iššūkius auginant mažus vaikus. Jau ne karta buvo rašyta, kad visko nutinka ir jauniem- ir sveikatos problemos, ir finansiniai nepritekliai, o štai 40-mečiai tėvai vèliau dar ir proanūkiu sulaukia. Kai pavargstu, irgi pagalvoju, kada galėsiu pagyvent sau, pakeliauti? Tačiau gyvenau vien tik sau iki 35 m ir tikrai sočiai prisimėgavau savo laisve ir nepriklausomybe, bet nebekeisčiau savo šeimos į ta nerūpestinga gyvenima.