QUOTE(Benedicta @ 2012 03 20, 21:24)
Kaip smagu buvo netyčia užtikti šią temelę "į temą"! Aš savo vyriausiąjį pagimdžiau būdama 29, teko dvejus metus užtrukti kol jį sugavom. Norėjosi truputį anksčiau, bet jaučiausi dar visai jauna mama. O antrojo, nors nusprendėm jį kviestis kai didžiajam buvo 3-4, negalėjom sulaukti ilgai. Net gydytis buvau pradėjusi, pastojau 35rių ir nėštumas nutrūko. Labai skaudžiai išgyvenau, norėjau iškart vėl pulti gydytis, bandyt -- kol viduje persilaužiau ir pajutau, kad turiu džiaugtis, jog turiu savo vienturtį. Ir -- po devynių mėnesių "pagavom" mažiuką, kurį pagimdžiau 37rių. Džiaugsmas buvo toks neapsakomas, kad neįsijautinėjau pernelyg į savo "senatvę" -- jaučiausi dar/vėl jauna ir laiminga. Ir, po kokių metų, savo didelei nuostabai, pajutau begalinį norą dar vieno -- norą, kurį racionalus protas nuoširdžiai bandė užslopinti -- metai, mažas butas, nepadaryta karjera... Ir vyras bijojo papildomų rūpesčių ir dar didesnių vargų bei paskendimo darbe. Bet -- išverkiau...Nelabai tikėjausi kad pastosiu -- taip ilgai laukusi pirmųjų dviejų. Ir štai -- man 40, laukiam trečio brolio! Taip -- nebesijaučiu jauna ir nebeatrodau... Mielai būčiau rinkusis gimdyti visus tris anksčiau. Bet argi tai pageidavimų koncertas? Manau, kad turim būti dėkingos už vaikus ir galvoju, kad geriausias laikas juos gimdyti -- tada, kada jie ateina. Ir tikrai geriau vėliau, negu niekad, ar ne?
Pirmą gimdžiau 18, o antrą 34,nesulyginami dalykai,kiekviena diena šventė,o jau galvojau kad daugiau neturėsiu vaikų,kai tokį džiaugsmą išgyvenu kiekvieną dieną,tai pasvajoju apie pagranduką,šįkart neužkasu savo svajonės,kaip Dievulis duos.Mano giminaitė pagimdė pagranduką būdama 40,pajuokavo kažkada, kad gimdys 40 ir pasigimdė,na ir ką,supa 21metų brolis brolį ir džiaugiasi,o aš būdama vienturtė pavydžiu,galvoju,kad geriau vėliau nei niekad.
Noriu pasidžiaugti su jumis ir palinkėti sveikatos,svarbiausia yra ne metai(metai bet kokiame amžiuje turi pliusų ir minusų)o tai ką gali duoti savo vaikams,o duoti manau, jūs turite ką.