QUOTE(fasstum @ 2008 10 30, 14:30)
O aš jau antri metai mąstau ar ryžtis dr vienam, penktam vaikui Jaučiu, taip ir iki pensijos mąstysiu :)Man tuoj 40, greit ir traukinys nuvažiuos...
Vaikus labai myliu, o ir vyresnieji labai prašo, net dvynukus užsisako. Bet tik pradėjau džiaugtis, kad mažoji kiek paaugo. Buvo gi tikras rankinukas, iki metų praktiškai nuo rankų nenuleidau. O dar tos ligos Nuo 3 mėn iki metų 3 kartus plaučių uždegimais prasirgo. Pagalvoju, jei ir dar vienas toks, neatlaikysiu... Mažylei tik 4 bus, jei bent 10 m būt praėję po paskutinio gimdymo, tikrai ryžčiaus, o dabar - mąstau
Vaikus labai myliu, o ir vyresnieji labai prašo, net dvynukus užsisako. Bet tik pradėjau džiaugtis, kad mažoji kiek paaugo. Buvo gi tikras rankinukas, iki metų praktiškai nuo rankų nenuleidau. O dar tos ligos Nuo 3 mėn iki metų 3 kartus plaučių uždegimais prasirgo. Pagalvoju, jei ir dar vienas toks, neatlaikysiu... Mažylei tik 4 bus, jei bent 10 m būt praėję po paskutinio gimdymo, tikrai ryžčiaus, o dabar - mąstau
Na va, radau savo ankstesne zinute. Dabar galiu pasakyti, kad penktojo susilaukiau samoningai neplanuodama, matyt, mano didelis noras leme, kad jis pas mus atsirado Siandien man 41, o vaikeliui 2 sav. Gimdziau pati, nors labai bijojau... Genetinius dariausi, truputuka jie mane pagasdino, bet echoskopiskai viskas buvo gerai, todel tolimesniu tyrimu atsisakiau. Beerniukas sveikas ir guvus