Makalius bastosi po Kretą ;)

na, as irgi girdejau, kad mineralinis nera sveika - ji reikia gert kai kazkokiu mineralu truksta. Jei jis bus geriamas pastoviai, tai organizmas pats pripras prie "dozes" ir nesugebes pasiimti mineralu is maisto. tad verciau gert stalo vandeni arba silpnos mineralizacijos mineralini arba mineralini skiest stalo vandeniu

Mes cia biski ne i tema

10-oji diena, arba :

Jeigu man pavyks dar kartą nuvykti į Kretą, tai pagalvojau, jog neįsivaizduoju savęs šioj saloj ne tam pačiam viešbuty, kur būdavo nerealiai tvanku, kur gaudavom nerealiai 'gausius' pusryčius, kur trėkšdavom po tarakoną kasdien... Bet šis viešbutis juk turi tokį nerelų baseiną, Mmmm? Su teta vakar nutarėm, kad norim tokio viešbučio kaip Tunise, kainų kaip Slovakijoj, o gamtos kaip Kretoj. Tada būtų rojus

Šiaip ar taip, šiandien, kad ir kaip bebūtų gaila, Liepos 21-oji, o lygiai tokia pat diena išspausdinta ant lėktuvo bilieto atgal Lietuvon. PASKUTINĖ DIENA. Ryte atsikėlus jau norėjosi namo - atrodo, viskas padaryta, visur nukeliauta, lauktuvių yra. Keliamės ir 9h ryte einam pusryčiauti. Paskutiniai pusryčiai. Hmmm, jau rytoj valgysiu šiltą maistą, ne tokį, kokį visą laiką valgydavom čia... kai užėsiu karštų sumuštiakų, tai pajausiu, ką reiškia GYVENIMAS O man vis neišeina viena mintis iš galvos, kad reikia dar vieną dalyką įgyvendinti Planavau Kretoje sau nusipirkti tokį daiktą, kurį nešiočiau kasdien, ir jį išsitraukus prisiminčiau atostogas Graikijoj..... Tas daiktas vadinamas pinigine.

Kagi, susikraunam daiktus į lagaminus, aišku, jie nelabai nori tilpti, bet ką jau padarysi, reikia kaipnors sugrūst... Vos nevos, šiaip netaip, sukišęs vyno butelius tarp rūbų, užrakinu lagaminą ir pergalingai sušukęs VALIO, maunu prie baseino.

Baseine gulim iki 12 valandos - tuomet reikia priduoti kambario raktą ir išsinešdint iš jo su visais daiktais. Ką ir padarom. Nunešam daiktus į valgyklą, padedam juos, kad niekam netrukdytų, o patys tuo tarpu, atsisveikinę su kambariu, gražinam raktą. Visiems laikams. Dar spėjam nupyškint mūsų kambarį:

Tai ką, daiktai guli saugiai ( ??? ) padėti valgyklos kampe, o mes tęsiam pogulį prie baseino. Pribaiginėjam maisto likučius, tokius kaip vaisiai, PRINGLES ( ) bei vanduo su limonadu Gulinėjam gulinėjam, ir aš nusprendžiu, kad tai paskutinė proga įsigyti trokštamą daiktą - piniginę. Kažkaip nė motais, kaip apsirengęs aš eisiu ieškoti į miestą piniginės, tai išeinu toks, koks gulėjau prie baseino Nu ir nieko, visi panašiai ten apsirengę, karšta gi. Randu parduotuvikę, kurioj kelionės pradžioje mačiau visai tokias nieko pinigines. Parduotuvikė vadinasi "Viskas už 1,5 euro". Pamačiau piniginę, kuri labai dera prie mano kepurės. Ir spėkit kas ant jos nupaišyta Ogi kanapė. Bordinė piniginė su kanape. Užbėgsiu už akių - visiem mano piniginė labai patinka ir visi klausia, iš kur aš ją gavau. Kai kasoj atsiskaitinėju ir išsitraukiu piniginę, labai kreivai visi pasižiūri. Gal ir jie mano piniginės nori



Tuo pačiu įmetu ir rankšluosčio, kurį sau nusipirkau, nuotrauką:



Dar beeidamas paskaičiuoju, kad reikia nupirkti dar vieną puodelį su I love CRETE užrašu lauktuvių. Puodelių kainos ten svyruoja kažkur nuo 2 iki 4 eurų, kas litais būtų apie 7-17 lt. Populiariausia puodelio kaina - 2,5 euro. Na visai nebrangu, ane? Tai prigriebiu ir dar vieną puodelį. Grįžtu atgal prie baseino ir jau spėju nusvilt Jaučiu, kaip nugara dega....

Tačiau - - - - - visą perštėjimą nubaido baseino vandenukas

Beje, po pusryčių buvome nuėję pažiūrėti paėmimo iš viešbučio laiko į gretimais esantį Sofoklį. 17:05. Iki paėmimo dar turim nemažai laiko, tai pasideginam, pagulinėjam prie baseino... aš jau rezgu planus, kur keliauti kitais metais, kišenėje spaudžiu likusią 50 eurų kupiūrą (iš 400 liko 50 eurų) ir galvoju, kaip čia ją panaudojus likusiu vasaros atostogų metu. Nepanaudojau vis dėlto niekaip. Pagulim iki 15:30 , susikraunam rankšluosčius, pasakom ate te te jūrai bei baseinui ( ) ir einam prašyt rakto nuo dušo.

Ateinam, mums įduodamas raktas ir mes gaunam asmeninį dušą Nusiprausiam, susitvarkom daiktus, susiruošiam ir pakylam iki viešbučio kavinės išgerti frappe Mūsų kavinė (na ir priešais esančio Sofoklio kavinė) pati krūčiausia Čia visad būna daugiausiai žmonių, nes čia garsiausiai groja kiečiausia muzika (kurios poveikiu įsitikinom gyvendami pirmąsias tris dienas virš kolonėlių ) ir čia yra pačios nerealiausios kėdės....





...ant kurių labai patogu sėdėti, žvalgytis į visas puses bei suptis iki kol supykins Tai ir mes va prisėdam, užsisakom Frappe, teta užsisako Frappe su ledais... ir gurkšnojam savo gėrimus belaukdami autobuso . Kai pagalvoju, kad jau už kelių valandų būsiu savam mieste, savoj lovoj, ir valgysiu pirmą valandą nakties močiutės paruoštus balandėlius tai net nesitiki

Žodžiu, ateina ta neilgai laukta 17 valanda, kad ją kur parazitai Autobuso nėra. Iš Sofoklio išlenda dar vieni lietuviai su lagaminais. 17:05, nieko nėr 17:10 irgi nėra, mes geriam savo frappe ir jau imu pergyventi, gal mus pamiršo... 17:15 nieks nekrusteli. Nu tik keturračiai varinėja pirmyn atgal. Pagaliau, 17:30 atidunda mūsų autobusas su užrašu NOVATURAS... Skubiai susidedam savo lagaminus į bagažinę, belipant laiptais į autobusą gidė dar užklausia, kaip sekėsi Samarijoj, o aš su skaudančiom kojom vos užlipu laiptais ir baiminuos, kad tik belipant nesutrauktų mėšlungis
-Ai gerai sekės, labai patiko...tik kojas skauda
-Aha, tai šaunu, kad patiko
Važiuojam važiuojam, pakeliui rinkdami keleivius..
-Nu, kas norit namo??? Aaa, niekas...nu aš busiu tokia jau bjauri ir jus išvešiu... - nejučiom prisimenu vieną pasakojimą , kurį parašė Turkijoje dirbanti gidė, - žodžiu, oro uosto tvarka tokia - įeisite ten, poto nunešit lagaminus va ten, paprastai registracija būna prie vat to langelio, o eiti reiks vat ten - oro uostas nėra didelis, taigi susigaudysit kas kur ir kaip.

O aš važiuoju ir žiūriu pro langą. Matau besideginančius žmones, jūroje besiturškiančius vaikus ir po paplūdimį vaikštantį spurgų pardavėją. Pakėlęs akis stebiu, kaip vienas po kito į šią nuostabią šalį leidžiasi lėktuvai su pilnu poilsio ištroškusių turistų bagažu. Kaip jiems gerai... jie tik atvyksta. O mums jau metas namo. Atostogos eina į pabaigą, visi planai lyg ir įvykdyti, o taip dar norėtųsi čia bent savaitėlei pasilikti... Ir ne esmė, kad mano kišenėje tik 50 eurų - pasimaitinčiau aš ir strimėlėm už 1 eurą su bulka. Tik leiskit dar čia pabūt, a

Maždaug už valandos atvykstam į oro uostą. Išsitraukiam savo mantas, šalia atvažiuoja dar keli Novaturo autobusai. Einam vidun. Eilė prie registracijos, kaip visada, pati ilgiausia, aš baiminuosi, kad mums neliks vietų prie lango... dar galvoju, kaip suregzt sakinį ir paprašyti vietų dešinėj, bet poto galvoju - ai, bus gerai ir betkur, svarbu sėdėt lėktuve. Teta pamato, kad prie kitos registracijos į lėktuvą eilės nebėr žmonių, tai skubiai užima vietą ir aš su visais lagaminais atbildu pas ją. Duodam pasus, duodam bilietus, sukraunam tašes ant slankyklės. Viską patikrina, išduoda bilietus, ir aš, pagribęs bilietėlius, žvelgiu, kurioj pusėj mums davė vietas. 12 E ir 12 F. Jėga. Prie lango ir dar dešinėj Nešam mantą prie kito langelio ir visus mūsų drabužius su vyno buteliais, puodeliais bei maistais peršviečia Pasako, kad OK, ir liepia eiti į oro uosto galą, pasukti į 1-4 vartus ir pereiti pasų bei rankinio bagažo kontrolę.

Kadangi jau ir gidė sakė, o ir biliete buvo parašyta, kad įlaipinimo vartai antri, tai mes ir pasukom į dešinę, kur mirksėjo didelė rodyklė su nuoroda GATES 1-4 , nežinau, kaip įmanoma tam oro uoste pasiklyst, labai viskas paprasta... Parodom pasus, į dėžes susikraunam visus daiktus ir paleidžiam jas kad peršviestų. O ta darbuotoja, kuri žiūri daiktus, kažką mobiliąjam telefone aiškinasi, net nežvilgteli, kas ten pas mus kuprinėj gero

Žodžiu, patenkam į laukimo salę... ji tokia mažiukė...tik kėdės ir stalai, o pakilus laiptais - lėktuvų pakilimo ir nusileidimo tako panorama bei DUTY FREE parduotuvė, papuošalų, kvepalų parduotuvėlės. Nueinam pasižvalgyt papuošalų - visvien laiką reikia kažkaip prastumt... Pardavėja, išgirdusi mūsų pokalbį, sako:
-Labas vakaras, ili kak tam u vas . U nas tak Labvakar... Litva?
-Da,Litva....
-A, tai kaimynai....visą gyvenimą buvom kaimynai, broliai, braliukai, ar kaip ten (verčiu iš rusų kalbos).. Gal kažkas domina?
-Ne,tik šiaip žiūrinėjam..
-Nu jo, pažiūrinėkit - vis greičiau laikas praeis, kol išskrisit... Na, kaip atostogos?
-Patiko, labai patiko
-Smagu girdėti aš čia jau ketvirti metai... su sūnum Heraklione gyvenam.
-Na ir kaip, ar nesunku priprast?
-Žinot, jau apsipratau. Ir kalbą moku, nors ir kalbu su beprotiškom klaidom, bet mane supranta va ir mergaitė, kur priešais mane sėdi - irgi iš Latvijos, antrus metus jau čia, bet sunku jai priprast, vis niekaip neišeina - namų ilgisi.
-O čia sunku gyvent?
-Na žinot kaip, oro uostas, namai, oro uostas, namai... Per ketverius metus tik dviem dienom į Santorinį buvom nuplaukę - daugiau sau nieko negalim leisti, iš Herakliono neiškėlėm kojos... Sūnus jau mokykloj mokosi, diplomo siekia gaut... Graikų kalbą labai greit pramoko - jam tik duok naują kalba ir jis greitai su visais susikalbės Va jau ir šunį turim.... Gyvenam, pamažu gyvenam... Pažiūrėkit, kokie papuošaliukai - galit ir pasimatuot!
-Aha,tikrai gražūs... bet kainos tai labai didelės..
-Na taip, čia pas juos viskas brangiau. Tik oro uoste pigiausia. O, žiūriu, jau ir žiedą nusipirkot Graikijoj bebūdama!!!
-Ne ne ne, čia Lietuvoj pirktas...už kelis litus..
-Tai Jums pasisekė, nes čia graikiško stiliaus žiedas. Štai, pažiūrėkit, kokių turim ir mes - visi į jūsų panašūs! Mes vis kasmet grįžtam į Latviją namo pas giminaičius per Kalėdas, naujuosius metus... Sūnų vieną paleidžiu vasaros atostogų metu pas senelius - patinka jam ten labai, bet priprato, kad mūsų namai jau nebe Latvijoj. Na va, kątik nusileido Jūsų lėktuvas iš Estijos, už pusvalandžio jau pradės laipinti. Dėkui labai kad apsilankėt! Sėkmingai parskriskit namo

Labai buvo įdomu bendrauti. Išgirsti žmogaus, jau šitiek metų čia gyvenančio, pasakojimą. Užsukam į DUTY FREE parduotuvę, čia perkam saldainius ir marinuotas alyvuoges. Nulipam žemyn, atsisėdam ir laukiam, kol pakvies prieiti prie vartų.

Ilgai nelauktas metas atėjo, kai liet-graik-angliška marmalyne mus pakvietė prie vartų... vyksim jau prie lėktuvo. Aš tai kaip visad, fotoaparatą, oro uoste laikau iškėlęs, nes mane tokie dalykai labai domina, tai net ir ten, kur neleidžiama, pafotkinau Šviečia ženklas su nubrauktu fotoaparatu, bet Makaliui nė motais Taigi parodom bilietus, įlipam į autobusą, privažiuojam prie lėktuvo ir atsisveikinam su Kretos žeme.... Paskutinė foto Kretos saloje:



....atsiveikinam su TOKIA šiluma... Lietuvės stiuardesės mandagiai pasitinka, pagriebiam šiandieninės spaudos, atsisėdam į savo vietas ir laukiam. Dar spėju pamatyt, kaip už keliolikos metrų pakyla lėktuvas, kaip kitas nusileidžia ir skleisdamas beprotišką garsą stabdo, o keleiviai laimingi ploja rankutėm ir fotografuoja pro iliuminatorius...

Mums pravedama trumpa savisaugos instrukcija, mane tokie dalykai labai linksmina, nuotaika iškart pagerėja, labai patinka stebėt, kaip rodoma, kur išėjimai, kur liemenės, kaip reikia kvėpuot... Prisisegam diržus, nuvažiuojam iki pakilimo tako pradžios, o pakeliui ir vėl pafotkinu





Pilotas gauna leidimą kilti, lėktuvas įsibėgėja, užgula ausis, mes pakylam ir kaip susitaręs lėktuvas tyliai kužda Ate...te te......



GOODBYE CRETE,
GOODBYE, MY LOVE...............

Čia dabar tokiai progai labai tiktų daina, kurią kaiptik prisiminiau lėktuve, kildamas.... SPAUSKIT ir paklausykit priedainio

Pakilom į reikiamą aukštį ir gavom visokių gėrimų. Aš jau antrus metus laikausi tradicijos - lėktuvuose gerti pomidorų sultis Labai skanu, labai gaivina, ir kai dabar jas geriu - visad primena lėktuvus.... Sėdžiu, žiūriu į debesis , į besileidžiančią saulę ir mėgaujuosi paskutinėmis atostogų akimirkomis. Skaitom laikraštį ir perksaitom, kad šiandien mano vardadienis Liepos 21....vardadienis...Makalius...hm net buvau užmiršęs, jau matyt visai galva susimakalavo per tas atostogas

Neužilgo gavom ir šaltus užkandžius



Žemėje pradėjo temti, matėsi žiburiukai, ir taip keistai jaučiausi - juk viršuje į kairę lėktuvo pusę plieskė saulės spinduliai... Debesys patankėjo, žemės jau nebemačiau, o ir nusileidusi saulė viską užtvindė juoda spalva.

Kai jau pradėjo darytis nuobodu (o tai buvo skrendant virš Ukrainos bei Baltarusijos), visą mieguistumą išsklaidė stiuardesės prašymas prisisegti diržus, nes įskrendame į oro duobių srautą Mes visad būnam prisisegę diržus visos kelionės metu, tai aš pasižiūriu pro langą... O ten

O ten vaizdas, šiandien prisiminus, nuostabus, bet tada... hm, lėktuvo kratymasis tai tikrai nieko baisaus, tiesa, tąkart kratė stiprokai, bent jau su menka mano patirtim skraudymuose, norėjau, kad greičiau nusileistume ant žemės... Žiūriu pro langą - po mumis debesys ir žaibai, karts nuo karto nutvieskiantys kažkokį miestą, kaimelius, lyg fotoaparato blykstė - tada viskas matosi net geriau nei dieną 11 kilometrų aukštyje... Žiū - žaibas, lėktuvas sudreba, miestas nušvinta ir vėl užgęsta.... Vėl žaibas, vel sudrebam, ir vėl miestas švyti. Ir taip gal pusvalandį. Įsivaizduoju: lėktuvas dreba, už lango lietus, žaibai, miesteliai kažkokie, o mes burzgiam virš Baltarusijos Tada tikrai buvau šiektiek išsigandęs, net nežinau kodėl, bet išsigandau... vis stebėdavau į stiuardesių veidus, jų minas...jeigu jos šypsosi, reiškia, čia nieko baisaus. Taip save ir nuraminau....

Per garsiakalbį pareiškė,kad galima atsisegti diržus. O aš pajaučiau, kad pradedame leistis... Užsidegė diržų užsisegimo lemputė. Leidžiamės... Lietuva....

Nu nežinau, ko jau taip anksti mane nulinčiavot, nes pasakojimas dar nesibaigė nu bet jei jau pabaiga, tai tebūnie pabaiga...... Tik papasakosiu, kaip mes parvykom į namus ir viskas.....juk pasakojimą pradėjau nuo to, kaip iš namų išsigavom, tai ir užbaigsiu, kaip parsigavom

Taigi, vėl ima užgulinėti ausis, jau matosi Vilniaus žiburėliai, gatvės, net važiuojančios mašinos... Pilotas praneša, kad jeigu Heraklione prieš išskrendant buvo 29 laipsniai, tai Vilniuje šiuo metu yra 16 laipsnių šilumos Visas lėktuvas tuoj pat prapliūpsta juokais. Šalia sėdinti mergina pažiūrėjo pro langą - sako, - gerai, kad dar nelyja Na jo, bent jau tai gerai, nes kaži kas skėčius turi su savim pasiėmęs... na mes tai turim, lietpalčius dėl viso pikto pasiėmę buvom. Bet labai gerai, kad jų neprireikė.

Lėktuvas grėsmingai artėja žemės link, jau matosi oro uosto švieselės, nedidukas BUM - ir mes jau plojam sėkmingai pasiekę žemę... Stiuardesė praneša, kad Aurelos avialinijos ir kelionių organizatorius NOVATURAS su mumis atsisveikina ir tikisi, kad pas juos dar sugrįšim Va, dabar tai jau tikrai viskas. Parskridom. Vilnius. Namai.... jokios Kretos, jokio baseino - nieko nėra, net kalnų



Įlipam į autobusą, kurio durys užsidaro tik mums spėjus įlipti, ir važiuojam į terminalą. Išlipam, einam link ATVYKIMO durų, ir šast - jos uždarytos Visi pakalba, kad darbuotojai jau miega ir mūsų nelaukia...tada pamatom kitas duris. Uždarytos. Išsitraukiu fotoaparatą tai įamžinti Ale kol nufotkinau, atėjo kažkokia apsimiegojus apsauginė ir atrakino duris....



Lėktuvas nusileido 23:10 vietos laiku.... prieš pat mus nusileido ir dar vienas lėktuvas iš Barselonos - tad prie vienintelio veikusio bagažo atsiėmimo takelio buvo didelė grūstis. Teko palaukti geras 20 minučių, kol atvažiuos Barseloniečių daiktai, poto pradėjo riedėti ir mūsų. Pasigavom savus lagaminus. SAUSI
Priėjom prie pasų kontrolės, parodau pasą, praeinu. Teta parodo pasą, tas tik žvilgteli, ir nuleidžia galvą. Nu teta sau ir praeina... O tas kaip pradeda staugt, ko čia dabar visi pradėjo eit, prašom rodyt pasus... rėkia ant žmonių Iš eilės galo pasigirdo - Oi...čia gi Lietuva.....

Prieinam prie atvykimo salės, pamatom į ekraną įsistebeilijųsį mano tėtį ir einam link jo.... Jis mus pasitinka, einam ir sėdam į mašiną....važiuojam namo. Tėtis dar pamurma, kad net nežinojo iš kur mes atskrisim - Kreta tai Kreta, o kad atvykimo lentelėj tokio žodžio nė su žiburiu nerasi, tai ne esmė Na bet nieko - sveiki ir gyvi svarbu. Nu ir kad su lauktuvėm

Pasiskambinu mamai, sakau deja, bet grįžau Nu ką padarysi - apsisukit ir skriskit atgal... Ne, mama, nebeliko finansų... Klausia: Ar negaila, kad visus metus taupytus pinigus per dešimt dienų sugebėjai išleist? Ne, mam, negaila visai... turėčiau dar - tai ir tuos išleisčiau...

Važiuojam naktinėmis Vilniaus gatvėmis vėlų šeštadienio vakarą ir galvojam...namai...lyg ir norisi namo, bet kartu ir liūdna kažkaip... lyg ir pasiilgau visų, bet vienu metu ir noriu atgal..prie baseino. Leiskit man dar savaitėlę ten pagulėt, juk jau greitai mokslo metai prasidės, sekančios vasaros lauksiu... Leiskit, prašau...

Namuos mūsų laukia močiutė, senelis ir katinas Čikis Mus iškart apkalba, kaip įdegėm ir kokie negrai dabar esam, o mes ant stalo matom garuojančius balandėlius su bulvėmis ir mano mėgstamiausiais trupininiais sausainiukais Vakarienė, kad ir pirmą valandą nakties, bet labai linksma, pilna pasakojimų su pasiilgusiu katinu, gulinčiu ant kelių... Prisivalgom, sėdim iki 3h nakties....akys jau merkiasi, norisi griūti į savo lovą... išdalinam lauktuves...teta duoda Čikiui lauktuvių kankorėžį iš Samarijos, tėtis džiaugiasi dar vienu užsieniniu cigarečių pakeliu, senelis - graikiška uogiene, močiutė - alyvuogių kremu ir sidabriniu papuošalu, o aš džiaugiuosi sėkmingai pasiekęs namus ir mintyse jau planuoju kitų metų kelionę

PABAIGA


P.S. Nepamirškite ir kitų mano kelionių pasakojimų -
Kodėl Makalius Kroatiją įsimylėjo?
Kaip Makalius po Tunisą klaidžiojo

Tęsiame pasakojimą, arba Makaliaus NUOTRAUKŲ ŠOU

Nežinau kodėl - ar dėl skubėjimo, ar dėl pernelyg didelio noro važiuoti į sodą, tąkart pasakodamas apie skrydį lėktuvu į Kretą, nesutalpinau labai daug nuotraukų, kuriomis grožiuosi iki šiol, nes dievinu viską stebėti iš aukštai, man patinka fotkinti, kai tą daryti lėktuve draudžiama ( ) , man patinka skrydžiai....

Todėl savo "Nuotraukų Šou" pradėsiu perpasakodamas šiektiek kelionės įspūdžių ir vis pridėdamas nematytų nuotraukų - tų nuotraukų, kurias įkišti į pasakojimą pagailėjau O man jos dabar labai labai patinka ir noriu pasidalinti su Jumis Taigi, skrydis į Kretą.... Fotoaparato objektyvo įamžintuose vaizdeliuose pamatysit Lietuvos sodus, Ukrainos bei Graikijos debesis, taip pat Kretos jūrą bei šios salos vaizdelius iš viršaus

O štai ir Kretos žemelės nuotraukytės