Makalius bastosi po Kretą ;)

Makalius pradeda atostogaut, arba nemyliu Kretos
Valgau dabar riešutukus, nuo kelionės likusius, ir tęsiu pasakojimą apsiniaukusioj Lietuvoj
Pirmą kartą per visas keliones norėjosi greičiau nuvykt iki viešbučio ir jame įsikurt, kad rami galva būtų... Kad būtų greičiau, aš stojau į vieną eilę, teta į kitą. Trečia liko neužimta. Nu ot, atstovėję gal dešimt minučių pamatėm, kad ta eilė penkis kart greičiau eina, nes ji skirta ES piliečiams, tai tik pamojuoja pasu ir varo O mes..... mes stovėjom ten, kur pilnas rusų lėktuvas prieš mus buvo ir visiem po štampuką, po štampuką kad dėliojo... Jau ir man truputį pagerėjo. Galop perėję kontrolę, pasikėlėm į antrą aukštą pasiimt daiktų ir kilo opus klausimas, kuriuo išėjimu išeit, nes jų buvo du pasirinkom artimesnį ir neprašovėm - mūsų jau laukė NOVATURO atstovė Į rankas kažkokie lankstinukų dalintojai įbruko akvaparko reklamą, aš paėmiau vien dėl to, kad pasisveikino lietuviškai, o teta neėmė. Bet tuoj pat susakiau kad paimtų, nes girdėjau, jog išsilanksto ši reklamytė į visai neblogą žemėlapį (kuriuo vėliau ir naudojomės)
Stojom į dar didesnę eilę nei prie pasų kontrolės pasiimti NOVATURO vokelio ir sužinoti autobuso numerį... Prieinam, pasisveikina Rima su Gediminu. Sako, koks viešbutis jūsų.
-Alkinoidas
- Ne Alkinoidas, o Alcionides Sėskit į Autobusą numeriu 69....

Sėdam, laukiam, karšta...įlipa gidė ir pradedam važiuot. Papasakoja apie viską - kad nuomojantis auto neapsigaut, kad rusai mėgsta labai apsipirkinėt čia kailinius, tai visur rusiškai ir išrašinėta ШУБЫ , kad piniginis vienetas euras ir kad reikia išsiregistruot iš viešbučio iki 12 h.... žodžiu, nieko gero
Tera Maris, Creta Maris, Makalius Maris, jergau, kada tas mūsų viešbutis bus.... parašo mama žinutę. Klausia ar gyvi. Atrašau, kad gyvi, tik labai pavargę... Pagaliau Chersonissos, po jo Analipsis ir Stalida.
-Privažiavom viešbutį Alcionides, prašom lipt.
Žiū, keliamės ir matom, kad tame viešbuty būsim tik mes du...daugiau nieko į jį nenugrūdo. Pasiimam lagaminus ir keliaujam į registratūrą. Laukdami, kol kasnors teiksis prieit prie registratūros, mojuodami savo lietuviškais pasais sutinkam vieną lietuvę.
-O, lietuviai!
-Taip, taip
-A, tai kartu būsma, tik neimkta kambaria gatvės pusėn, 101... triukšmas didelis... Ir su savim nešiokitės draudimo polisų, nes vo vakar plaukiau Santarynyn i inkstų uždegymų gavau Lekiu dabar Aptiekon, vaistų prirašė..
-Nepasisekė jums, tai iki pasimatymo...
-Ja, tai da susmatysma Aš iš Utenas!

Nu jo, kieta bobelka, drąsi tokia, keistoka, bet palaukit, dar čia tik pradžia, nuotykiai su ja nesibaigė, vėliau papasakosiou kokių šposų prikrėtė
Tuo tarpu atėjo darbuotojas ir pasiėmė pasus, paaiškino kada pusryčiai, kur jie, kaip patekt į baseiną ir prie jūros, bei padavė kambario raktą. Žiūrim, ogi 101 Nėėėėėėėėė, sakom, nepadchodit nam
Tas tik sugūžčiojo pečiais ir pasakė - tik laikinai, ryt poryt šiom dienom jau pakeisiu... nu su ta sąlyga, kad pakeis, sutikom, ir nuėjom žiūrėt kambario. O vaizdas nekoks - šalis kambario durų kalnas neskalbtos patalynės, kažkoks cementas, nu šiukšlynas. Gerai, kad po pusvalandžio viskas išgaravo. Vonia dydžio tai gal 1x1, nu labai jau mažytė ir dar su langu Kambarys irgi prastas, neduočiau 3* nė už ką. Tik radija nereali yra, tiesiai virš mano lovos!!!



Ot, galvojam, "pasisekė" mums... ir jokių lentynų nėra, tik pakabos. Nieko, vaizdas iš balkono visai gražus (tiesiai į Sofoklį), bet triukšmas net dieną didelis...

Susikabinom daiktus ant pakabų, susikrovėm į stalčius ir apžiūrėt aplinkos...
Jūra kaip arti, baseinas koks fainas iškart nuotaika pagerėjo. Iš pradžių tai jau buvo tokia mintis - kam aš čia atvažiavau bet pamažu viskas išsiblaškė...Žinokit, viešbutis tik iš išorės atrodo gražiai









Nuėjom prie jūros, pažiūrėjom kad krantas siauras, bangos labai didelės, šiektiek įlindom, bet kad kažkokios aštrios olos ant dugno buvo, tai menkas malonumas maudytis O ir bangos kažkaip net užsukdavo... lindom iš tos jūros ir ėjom prie baseino... maudytis smagumėlis, šiltas vanduo, vaizdai labai gražūs Vis žvilgčiojam į laikrodį, nes ant mūsų informacinio voko užrašyta, kad 14h mūsų laukia viešbutyje Kyknos Beach , kuris yra už 700m maždaug nuo Alcionides... Tik išsimaudėm ir nuėjom pažiūrėt, kur tas viešbutis... einam einam, o jo kaip nėr tai nėr galiausiai jau visai praradę viltį pamatėm tą viešbutį... pakeliui dar visokie pradėjo siūlyt eit į jų restoranus valgyt, nuomotis auto, keturračius, motorolerius... kažkaip nejauku pasidarė
Grįžom, pagulėjom, užvalgėm iš LT parsivežto maisto ir ėjom į susitikimą. Siūlys ekskursijas........ Viešbutį pasiekiam, bet kur ta registratūra, kai šitiek visur pilna pastatų Vargais negalais randam, gidė pavėluoja, pasakoja apie ekskursijas, kad nuomotumėmės auto pas juos, nes kitur gali apgaut, o pas juos firma patikima ir tik novaturo klientams taikomos ne High season, o Low season kainos Žiūriu , visi apsnūdę, mieguisti, tylūs.... O kaipgi kitaip, juk kėlėsi visi 2h nakties......
Tada gidė mesteli nuostabų sakinį:
-Na, o į Samariją turbūt drąsuolių neatsirado?
Visi rodo neigiamą galvos ženklą. Mes kažkaip tylim.
Tada gidė:
-Nu ir teisingai. Samarijoj gražu, bet birželį ar rugsėjį... liepos mėnesį ten vargas, o ne malonumas. Na, o dabar į Santorinį... yra taip,va taip ir vat šitaip. Lėtasis keltas, greitasis, gerasis.... Tik patariam plaukt ryt, t.y , penktadienį, nes pirmadieniais, kuomet irgi organizuojama ekskursija, labai daug žmonių ir kartais net laive nėra vietos kur atsisėst...

Įkalbėjo mus gidė, nes pasimetę buvom visiškai. Paėmėm rytdienai (penktdieniui) ekskursiją lėtuoju laivu į Santorinį (už 123 eurus ) ir sekmadieniui į Nepažintoji Kreta (47 eurai), galvojom, bus vietoj Samarijos, nes pasakojo kad vaizdai gražūs... Į Samariją eit apsigalvojom
Po susitikimo grįžom namo ir....miegojom. Velnias, kaip norėjosi bent valandžiukei prigult. Kaip nusmigom, taip tik temstant atsikėlėm. Spėkit nuo ko Ogo bumčik bum po mūsų langais kavinėj buvo... Bum bum bumčik bum, ir mums jau miego nesinori, o kai pagalvoji, kad ryt 5:40 reikia būt prie šalimais esančio viešbučio, nes plaukiam į Santorinį, tai net bloga pasidaro

Pabudom, pavalgėm sriubos iš pakelių ir nuėjom į miestą pasižvalgyt... po suvenyrų parduotuvėles pavaikščiojom, pamatėm, kad yra faina suvenyrų parduotuvė, kur viskas po 1,5 euro. Pažiūrėjom, kur tas susitikimo viešbutis Cactus Beach, ir jį radę, bandėm eit miegot... Nesėkmingai bandėm visaip - ir po pagalve galvą kišt, ir užsikimšus ausis su rankom miegot, niekaip neišėjo... žiauriai karšta buvo, o lango atsidaryt negalim, nes muzika išvis net purto O tada taip norėjosi poilsio....

2 diena, arba nenusisekęs Santorini kruizas
5h ryto. Tylu, ramu, miego taip noris, o reikia keltis... Kol pasikeliu, tai žiūriu, kad tik 15 min liko iki ekskursijos Greit šmaukšt į akis kontaktinius lęšius, greit rengtis, daiktus krautis, ir lekiam....prie kito viešbučio. Stovim, laukiam autobuso, ir prie manęs prieina britas negras kažkoks... Klausinėja kažkokių nesąmonių, iš kur esam ir t.t.t, daužyt poto mane pradeda Rėkia, kad turi merginą lietuvę, sako netiki? Išsitraukia telefoną, rodo numerį lietuvišką su užrašu INDRE. Nu ok, sakau, eik gal jau. Vos vos atsikratom. Vėl nuotaiką sugadina, galvoju, nesaugu čia visai Atvažiuoja autobusas, išlipa gidas Gediminas, autobuse papasakoja apie tai, kas gero laive, kas blogo (kad reikia iškart užsiimt vietas minkštajame denyje) ir panašiai. Atvykstam į Herakliono uostą ir pamatom laivą... oho, visai nesitikėjau, koks fainas niekad tokiam nesu plaukęs. Įeinam į vidų, gaunam kažkokias nario korteles ir lipdami laiptais dar nusifotkinam su žmonėm, vietiniais rūbais apsirengusiais, atseit poto, kai jau grįžinėsim, šitos foto jau bus padarytos ir po 5 eur už kiekvieną galėsim nusipirkt. Nu dar ko faina laive. 8 aukštai, keleiviams skirti 5. Susirandam minkštąjį denį ir užsiimam vietas. Laukiam. Jau pradedam išplaukinėt... ramu. Tik poto kad pradeda supt O mai gad, kaip nemalonu.... O dar reiks eit pusryčiaut... šiektiek pasėdim ir varom pusryčiaut. Eilė iki pusryčių per du aukštus nusidriekusi, kol ją atstovim, tai ir valgyt užsimanom. Prisikraunam sau visko, susirandam vietas kur atsisėst, ir tetai pasidaro bloga... Išeina, aš pavalgau, ir kaip tik tuo metu visiems keleiviams buvo paskelbtas aliarmas ir pasakyta leistis į žemesnius aukštus, kad nebūtų bloga, o į viršutinį nebeįleido visai. Išėjau, nuėjau iki mūsų užsiimtos vietos ir radau ten tetą. Labai jai bloga buvo, tai gulėjo... Priguliau ir aš. Jau spėjau snūstelt, kai kažkokios rusės ant kitų sofkučių prisėdo. Visi miega, atsigulę, tylu ramu, tik viena rusikė plepa plepa, giriasi, O ja xarašo učius, ja samaja krasivaja byla, ja vsigda s pacanami bėgala siaubas, visą gyvenimo istoriją turbūt išdėstė savo draugėm, ir dar kas svarbiausia, plačiai paleidus savo kakarynę
Su mumis sėdėję rusai po valandos jau kalbėjo,kaip ją su tapke pritvot. Kažkokie lenkai jau atsikėlė ir piktai į ją pažiūrėjo, tada vėl atsigulė miegot. O jai nė motais Šneka sau, plepa, pasakoja kažkokius būtus nebūtus romanus, jau man darosi bloga, aš kaip atsikėliau, piktai visas apsimiegojęs pažiūrėjau, neiškenčiau, pasiėmiau fotiką ir akivaizdžiai ją pradėjau fotkint
Ir va kas gavos: šita bjaurybė kadre užima pagrindinį vaidmenį, atsisukus į mane va ta blondinė su juoda maikute. Bišky vaizdą užstojo tas buteliukas.


O kulminacija tapo tai, kad tie rusai tarpusavy pradėjo apie ją kalbėt, nu kaip prisižvengiau vienas pradėjo tapkę nusiiminėt kad ją uždaužt, kitas nusipirko neskanų dešrainį ir jau suvyniojęs maišiuką kartu su visu dešrainiu norėjo į ją sviest aišku tik vaidino, ir ta bjaurybė viską matė, o kai išgirdau jos sakinį:
-Padažtite, devuški, šias ja svaji sistrički pazavu
nusprendžiau, kad man jau gana

Išėjau pasivaikščiot, pafotkint laivą... tetai visdar buvo bloga.
Minkštasis denis:

Teatro salė:

Laiptai:

Registratūra:

Viršutinis denis:

Vauzdas iš viršaus:

Va GOLDEN PRINCE laivo planas

Mokė šokt Sirtakį:


Viskas. Galvojam, kad jau laikas leistis žemyn į teatro salė, nes artėjo 12 h , kai jau turėjom atplaukt į Santorinio salą. Tetą vos atsistojus vėl labai supykino, jai jau kelionė patapo kančia, o nebe ekskursija... pakeliui pamatėm dar nemažai tokių sublogusių, vėliau gidas Gediminas sakė, kad retai taip tokio dydžio laivas banguoja, kai dalis keleivių kelionę turi praleisti tualete.... Atsisėdom teatro salėj ir išgirdom žodžius visom kalbom:
-DĖMESIO, UOSTE SUSIDARĖ KAMŠTIS, LAIVAS TURI PALAUKTI, KOL UOSTAS ATSILAISVINS.
Nu ir laukėm, Pusvalandį..... taip mūsų ekskursiją sutrumpėjo iki 5,5 h.... Pagaliau atplaukėm, išlipom iš laivo, pagaliau pasiekėm žemę Sulipom į autobusą, važiavom iki Oios miestelio........
Mūsų laivas iš tolo, kairėj:

Kylant serpantinais, atsivėrė nuostabūs vaizdai, tik gaila, per stiklą labai negražiai gaunasi, na bet nuotrauką įdėsiu:



Važiuodami į Oia, pravažiuojam siauriausią, 2km pločio salos vietą
Sustojam. Bloga jau darosi ir man. Karšta, ekskursija kažkokia kančia patapo...kol gidas neatvedė į gražiausią miesto vietą





Makalius tuoj nugrius nuo karščio


Grožis, ane?



Katiną dar pamatom kažkur, negaliu nenufotkint....

nea, 123 EU Bet tikrai vienam, nes dviese sumokejom 256 Eu.

Beje, Makaliau, radau ir save - ten lipant zemyn as tokia sviesi su skrybele, tam raudonkepuriui (mano vyrui) is kaires

Taip, vienam žmogui 123 eurai... su viskuo - pusryčiais, vakariene, keltu, ekskursija Santorinyje.... Katu, kaip fainai, šalia ėjom ir nežinojom kad vienam forume bendraujam

Pavaikščiojom Oioj per laisvą laiką, poto suradom galbūt vienintelę vaistinę visam mieste ir įėję baiminomės, kad nepavyks susikalbėt ir mūsų nesupras.... Tik įeinam, o ten mergina po polski šnekasi telefonu
Iškart palengvėjo..... rusiškai sakė nemoka, angliškai tuomet paklausėm....
-Do you have anything for sea desease?
- Oh, yes (išsitraukė iš didelės dėžės 10 tablečių pakuotę ir paaiškino gert vieną valandą prieš kelionę) .... ir paprašė tik 2 eurų Nuėjom į pavėsį šalia kažkokios parduotuvės ir išgėrėm po tabletę. Praėjo gal pusvalandis ir tetai iškart pagerėjo. Aš dėl viso pikto nuėjau nuvogt pora maišelių į parduotuvę.... nu ne nuvogt, juk jie nemokami
Po kurio laiko vyko vynų degustacija, tai pasimalėm ten truputuką, ir grįžom atgal į autobusą, vežantį iki Firos. Atvažiavom, pavaikščiojom velgi ir gavom laisvo laiko...



Pasigrožėjom vaizdais ir gidas pasakė, kad yra du būdai leistis nuo kalno iki uosto:
1, asiliukų kelias, kur pilna kakučių ir labai daug dulkių bei reiktų pradėt leistis jau dabar... nemokamai.
2, keltuvas, kaina 4 eurai. 4 Nu jau ne, šitiek pinigų už keltuvą nemokėsim, jau geriau savom kojom nulipsim nemokamai

Ir pradėjom lipt... karšta, pavėsio nėra, reik žiūrėt po kojom kad į kokį kakutį, kurių čia daugiau nei vietos kojoms, neįlipt... o dar tie asilai, lipantys žemyn arba į viršų, kurių aš bijodavau ir traukdavaus kuo toliau... išdžiūvę asilų kakučiai pavirsdavo šienu ir tas smulkias jo dulkeles mums tiesiai į veidus ir akis pripūsdavo jūrinis vėjas.... ten aš sugadinau savo kontaktinius lęšius, ir ačiū optikos pardavėjai, kad pardavė antrą porą, nes kitaip būtų BASTA man, kelionė baigtųsi, bo be lęšių aš labai nejaukiai jaučiuosi, kai kažkas matro daugiau už mane

Buvome Kretoje birželio pradžioje savaite laiko,gyvenome 3-jų žv. viešbutyje,mažame miestelyje Eloundoje,artimiausias didesnis miestas Agios Nikolaos( 10km).
Aplankėme Santorino salą ir Samarijos tarpeklį.Dvi labai skirtingos kelionės,nepalyginamos,žinoma patiko.
Kažkodėl gidai labai akcentuoja,kad einant į tarpeklį reikia labai pasverti savo jėgas, dar įvaro baimės,kad spėtum iš jo išeiti kol atplauks keltas paimti ir t.t.Dar papasakojo tokią istoriją kai vieni tokie(estai) nesuspėjo, o po to turėjo ,sekančią dieną (mat tas keltas būna paskutinis),už savo pinigėlius grįžti atgal.Tai įsivaizdavau,kad bus sunkiau.Labai gražu !Eičiau dar kartą .Tik nepatiko labai ilgai (5h )autobusu važiuoti atgal.Į tą kelionę kėlėmės 3h nakties,o grįžome 24h,vos ne para.Tai jau sekančią dieną reiktų planuoti pasyvų poilsį.
Tiesa,plaukiant į Santoriną Golden Prince nebuvo jokio supimo,o gidė įspėjo kad tuo greituoju laivu geriau neplauktume.
Žaviuosi Makaliuk tovo pasakojimu,gal žurnalistu tapsi.

Fira:

Dar vienas vaizdzialis




Va tokį kelią reikėjo leistis


Mūsų gidas Gediminas (kairėj) :


Laiptelių pradžia:


Tai vat, nusileidom nuo kalno į uostą ir tai, kad mes leidomės ne keltuvu, galima buvo suprast iš mūsų išvaizdos bei veidų, kuirie aplipo smėliu ir dulkėm, nes ten vėjas labai pūtė Šiaip ar taip, nesigailiu leidęsis tuo keliu, nes nulipom 588 laiptelius savom kojom

Nusileidom, apsižiūrėjom kur mūsų laivelis, kuris turi nuplukdyt iki didelio laivo, nes anas prisišvartuot negali, turėtų stovėt.... Žiūrim, stovi vyras lentelę GOLDEN PRINCE iškėlęs, o prie jo pilna žmonių, laivelio darbuotojai rėkauja, visi garsiai šūkauja, žodžiu siaubas
O pasirodo kam šūkaut priežastis buvo - kas tris sekundes į laivelį po vieną žmogų įeina tik, kadangi jis negali normaliai prisišvartuot, tai pririštas tik jo priekis, o galas, kur ir yra įėjimas, tai bangų mušamas į krantą, tai tolyn..... Kai tik laivelis nors kiek priartėdavo, vienas graikas paimdavo už rankos žmogų būdamas krante, o kitas graikas - už kitos rankos, stovėdamas jau laive.... taip ir riedėjom pamažu į laivelį. Mūsų eilė vis artėjo, į pirmą laivą nespėjom, ilgai laukėm jo sugrįžtant, nes per racijas tik ir girdėdavom:
Negativ, negativ, negativ.....
Kaip su akmeniu per galvą šita frazė man daužė Dar iki dabar ją prisimenu.... tąkart tikrai galvojau, kad čia taip retai kada būna, kai net laivelis mažytis įplaukt prie kranto negali, nes bangos tuoj pat jį trenkia į uosto kraštą...
Priplaukė. Mes eilėj - vieni pirmųjų. Iš šono bando įlįst kažkokios rusikės su draugeliais, tai pamatę graikai tiesiai prieš nosį pastato geltoną tvorelę, atseit draudžiama praeit, ir jiems tenka stot į eilės galą, o ta eilė tai ugu gu kokia Žinos zarazos Graikai pasako, kad eitų tik davus leidimą ir įsikibus į ABU darbuotojus...
Ateina ir mūsų eilė. Teta įlipa sėkmingai, aš taip pat, viskas gerai... Atsisėdam, siūbuoja nerealiai, siaubas!!! Greičiau į laivą, greičiau į laivą... per raciją išgirstam, kad prie to laivo priplaukt dabar negalima, nes bangos jį labai išsiūbavo, laukiam vidury uosto siūbuodami, kada leis priplaukt.
Negative, negative, negative....
- vėl pereina skardus balsas.... po kelių minučių jau net kapitonas susinervina, aprėkia, kad negali užkimšt eismo... Išgirstam, kad tuoj pat paruoš prisišvartavimą iš kitos laivo pusės, tuoj pat plaukiam ten.



Priplaukiam, čia jau išlipt lengviau, bet visvien iš visų pusių prižiūri graikai darbuotojai. Įlipam kopetėlėm į laivą. Uf, pagaliau, jau ir laivo siūbavimas netaip jaučiasi po pasiplaukiojimo mažuoju laiveliu Tik įėjus, pamatom pilna stendų su nuotraukomis, darytomis mums įlipant į keltą. Oi, mielieji, ne tas galvoj mums dabar, mes norim nusipraust smėlėtus veidus ir purvinas rankas... keista, bet taip savo nuotraukos ir nepačiupinėju, nepažiūriu...ką jau kalbėt apie pirkimą už 5 eurus O dabar taip pikta, kad kažkas turi mano nuotrauką Arba plėšo ją, arba ji jau kur sąvartyne guli...........

Matyt plaukėt ne iš to uosto, nes ten jokio privažiavimo autobusu nėra - tik laipteliai arba keltuvas...Jus turbut kitam uoste nuleido....


Skuodžiam į tualetą. Kaip nekeista, bet jau daug žmonių susirinko ir minkštasis denis beveik užimtas, liko pora vietų... užsiimam tas likusias pora rūkančiųjų zonoj, nes nerūkančiųjų jau prigrūsta... ir tenka uostyt šalimais sėdinčių žmonių dūmus.....
O vėliau gi pasirodo, kad sėdėjom vos ne geriausiose vietose bet apie tai vėliau
Žodžiu, suėjo jau visi žmonės ir mes prigulėm pasnaust. Tiksliau, priguliau aš. Prieš tai išgėręs vieną tabeltę nuo pykinimo - dėl visa ko. Snaudžiam, kol nepasigirsta per garsiakalbius, kad žmonės kviečiami vakarieniaut. Deja, kviečiami tik tie, kurie turi baltas korteles. O pas mus raudonos Po valandos pakviečiami ir raudonieji, atseit žemesnio lygio žmonės nu ką žinau, vakarienė kaip vakarienė, tik man ant laiptų bestovint, eilėj belaukiant vėl bloga pasidarė, tačiau prasivaikščiojus pagerėjo. Atsisėdom, pavalgėm, ir grįžom atgal į savo vietas. Pasėdėjom truputuką, pafotkinom saulėlydį per langą....



Ir nutiko štai koks įdomus dalykas pasirodo, mes sėdėjom visai prie scenos, ir ten pradėjo grot kažkoks muzikantas. Ir dainuot. Kaip gražiai... įvairias graikiškas dainas........tada atėjo viena laivo įgulos narė, nežinau, kažkas iš viršesnių, ir pranešė, kad dabar bus ZORBA
Ko tik ten nebuvo.... nu toks nerealus vakaras, kad čia neapipasakosiu žodžiais, geriau pažiūrėkit

Iš pradžių mokė šokt Sirtakį... tada visi šoko ir dainavo su tuo la......la..........la la la.........la........la........ nereali daina, gal kas turit
O tada, po Sirtakio, tai prasidėjo

Makarena, ančiukų šokis, valsas, oi kiek prisižvengėm... šoka visi makareną, laivas staiga pakrypsta i šoną ir visi nučiuožia nuo tos scenos
Papildyta:
Merginų šokis, priešais ta darbuotoja, kokia ji nereali Visiškai be kompleksų, nors gera figūra nepasižyminti (na, tokio ne moteriško sudėjimo), bet šoko pilvo šokį, poto kankaną, dainavo graikišką dainą kažkokią, visus šokius mokė ir vedė, buvo pati aktyviausia....



Makarena



Pačioj pabaigoj, kai jau ir Makaliui su teta teko pabūvot ant scenos, užgrojo Titaniko daina... nu buvo super , neraliai nuostabu, taaaaip patiko, fantastika!!! Išvis kai tą titaniko dainą visas laivas dainavo... dar pora kažkokių rusiškų, pora tos kur visom kalbom ir pabaiga.... vakaro vedėja praneša, kad buvo labai linksma, neužilgo atplauksim į Herakliono uostą ir ate tete visiems

Neužilgo uostą ir pasiekėm. Pro langą jau matėsi miesto žiburiukai ir kalnų serpantinais kylančios mašinos, ir laivas jau nustojo siūbuoti. Atplaukėm, Viskas, ekskursija baigėsi...
Nusileidom į teatro salę - į tą vietą, kur ir įlipom iš pat pradžių. Vėliau gidas Gediminas per garsiakalbį pasakė, kad išlaipinimas vyks per registratūrą, taip kad veričau eitume iš tos teatro salės link registratūros....gerai, kad mums pirmiems pasakė, nes teatro salėj buvo šimtai žmonių, o iki registratūros priėjome vieni pirmųjų, tad ir išlipom iškart, nesigrūsdami eilėse...
Mūsų jau laukė NOVATURO autobusas, į kurį ir įsėdom. Dar palaukėm, kol ateis visi keleiviai ir pajudėjom link viešbučių...
Terra Maris, Creta Maris, Makalius Maris ir mūsų Alcionides...... tą vakarą net nesinorėjo grįžt į viešbutį žinant, kad vėl pusę nakties nemiegosim dėl prakeikto triukšmo
Jau teta ir kalbą buvo paruošus, kaip prašyt, kad pakeistų kambarį. Atėjom pasiimt rakto, registratūroj sėdėjo jau kitas vyras.
-Hello......
-Haliou
-We want to change the room
-O jes? What is your room number?
-101
-Aaaa. problematic room, I know... OK, let's see... Tomorrow
-Only tomorrow? Because we can't sleep
-Yes, tomorrow...
-You promise?
- I promise. At 12 o'clock

Grįžom į savo kambarį..pasidėjom daiktus, palindom po dušu ir nuėjom pasivaikščiot į miestą, kad laikas iki 1h nakties, kada pritildavo muzika, greičiau praeitų. Nuėjom atsigult ant gultų prie baseino, pažiūrėjom į miestą, į jūrą... ir grįžom namo. Užmigom iškart, nors ta muzika ir buvo garsi, bet matyt nuovargis daro savo.

Antrosios dienos pabaiga arba diena su visai neblogais įspūdžiais

Sveiki,
Tai, kad tame laive skirstomi žmonės pagal "lygius" , supratau ne iš karto. Visų pirma į akį krito tai, kad ilgai ginčijęsi kažkokie lietuviai registratūroj pasikeitė korteles iš raudonų į baltas..... vėliau pamačiau vienam aukšte vien kajutes - su numeriais, raktais....gal žmonės norėjo ramiai išsimiegot ar pabūt vieni, taigi kajutės irgi skaitosi prie "lygio"
Tuomet pakvietė keleivius su baltom kortelėm ir mūsų minkštajame denyje jų buvo vos keli, dauguma liko nesupratę, nes buvo su raudonom... grįžo iš vakarienės tie ir pakvietė raudonuosius. O tada...pulkas žmonių...eilė didžiausia, nu tipo nelygis
Pavakarieniavom ir viskas - daugiau jokių žmonių nekvietė, tik sakė ' it is the last call for red cards ' .....
O supratau vieną dalyką Kad tiems baltiesiems gėrimai nemokami, o mums mokami, taip negali būt? Man rodos kad galiiii

Trečioji diena, arba myliu myliu myliu

Labas rytas
atsikėlėm su pačiom geriausiom nuotaikom, nes žinojom, kad šiandien diena turėtų praeiti tiesiog super - papusryčiausim, pasikeisim kambarį į tylų ir ramų, važiuosim į Agios Nikolaos susitikti su Šaltmėte ir vaikščiosim po miestą visą dieną
Taigi, pirmą kartą einam pusryčiaut viešbuty per tiek dienų... ateinam, ir netikim - čia ką, jau visi pusryčiai 3* viešbuty? Net Sofoklyj girdėjau geresni turėtų būt...



Ir va visko prisikrovus gaunasi tokie pusryčiai:


Pirmą dieną dar buvo nieko, žinokit, visai skanu...bet kai visas likusias dienas, visas visas pusryčiai buvo tokie patys, nu tai jau žinokit, šiektiek įgryso
Hmm, o kur kava su arbata? Prie mūsų staliuko prisistatė tas viriškis, kuris vakar pažadėjo pakeisti kambarį ir paklausė ko norim, sakom, TEA. Nuėjo, paruošė į mažiukus arbatinukus arbatos ir kiek norėjom įsipylėm. Fainas išmyslas

Nu tai ką, iki 12 h laiko liko, tai varom prie baseino...