Antidepresantai

Na, lengviausia kalbėti apie tai kaip antidepresantai kenkia ir t.t. kai neturi pats nei panikos atakų nei kitų panašių susirgimų. Ir tikrai pikta, kai žmonės su tuo nesusidūrę siūlo realiai bile ką šiaip kažkur kažką pasiskaitę.

Pasakysiu iš savo patirties.
Panikos atakas turiu seniai - stažas jau gal ir virš 10 metų.
Antidepresantus irgi geriu bile kiek laiko. Dabar jau tuoj bus lygiai trys metai kaip lankau psichoterapiją. Jos realų poveikį, kad ji man padeda apsisaugoti nuo panikos atakų,kad smegeninė išmoko šiek tiek apsisaugoti pajutau po 2 metų. Tai ką daryti tuos du metus kol pradėsi justi poveikį? Lipti sienom ir nebegyventi? Kitas dalykas psichoterapija yra labai brangus malonumas. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę sau leisti kelinti metai kas savaitę skirti 80 lt - Paskaičiuokit kiek tai yra mėnesį. Čia yra Kaune, Vilniuj girdėjau dar brangiau yra. Ir ačiū dievui, kad patekau pas gerą psichoterapeutę. O labai baisu yra užtaikyti ant bet ko. Taigi, elementariai - vaistai kainuoja paprasčiausiai pigiau. Ir labai norit tikrai neišeis taip, kad negersi vaistų, lankysi psichoterapiją ir dings tavo visos bėdos. Taip nebus.

Dabar aš laukiuosi, jau keturi su puse mėnesio. Ir pastojau gerdama antidepresantus ir dar kažkur septynias savaites gėriau. Kadangi ilgą laiką (apie pusę metų) neturėjau jokių panikų atakų ir gerai jaučiausi gydytoja patarė po truputį mažinti ir nutraukti. Apsilankiau ir pas klinikų psichiatrų - aišku patarimas tas pats, jeigu gerai jautiesi - nutraukti bent jau nėštumui. Ką sako daktarai, kad tikrai būna atvejų kai reikia gerti ir nėštumo metu gerti ir tai nėra jau tokia didelė tragedija.
Labai džiaugiuosi, kad kol kas tikrai gerai jaučiuosi ir nepuola nerimai ir panikos, nors stresų tikrai buvo visokių. Aišku, kaip sako, kad nėščiosioms visokie hormonai susitvarko taip, kad gerai jautiesi. Labai norėčiau tikėtis, kad apskritai nebereikės grįžti prie vaistų, be deja visko gali būti. Niekas nieko negali garantuoti. Nebent galiu tikėtis, kad psichoterapija jau man veikia ir gal...
Visada yra geriau negerti jokių vaistų nėštumo metu, yra faktas kaip blynas. Bet...

Ir ginekologai ir psichiatrė mano patarė darytis genetinius tyrimus. Dariausi ir pasigailėjau. Echoskopija gera, o kraujo tyrimas parodė Dauno sindromo tikimybę. Kai jau patekau pas genetikus (pirmą genetinį tyrimą dariausi privačiai) ir poto pas kitus protingesnius gydytojus tai išgirdau, kad Dauno sindromui ar pan antidepresantai neturi jokios įtakos. Vat ką jie turi, tai cheminę įtaką kraujo tyrimo rezultatams. Taiva, prasinervavau pusantro mėnesio, atkentėjau ir vaisiaus vandenų tyrimą, kuris kažkaip nelabai pavyko ir man po to pilvą skaudėjo tris dienas baisiai. Ačiū dievui, visi tyrimai geri galutiniai. Turėsim mergytę. IR jeigu dar kada lauksiuosi antrą kartą tai tikrai nesidarysiu jokių genetinių tyrimų, nes tai tik nervų tampymas, nebent bus kokia tikrai rimta priežastis tam, o antidepresantai - nėra rimta priežastis.

Tai tiek.

Viskam, ka parase Kuuuzia pritariu 100 procentu tik gal man su savijauta nestumo metu ne taip pasiseke-nerimukas kaip ir nepuola, bet jau jautrumas tai tragiskas, bet koks piktesnis zodis depresija varo na dar tik 9 savaiteles mums, tikiuosi kad viskas dar pasikeis, nes tas jautrumas tai uzknisantis ziauriai-vos ne depresija kazkokia

As esu tokioje pacioje padetyje - pries nestuma 3 metus geriau antidepresantus. Budavo stiprus panikos priepuoliai. Labai dziaugiausi kai sia vasara pavyko sekmingai juos nutraukti ir pastoti. Tik va dabar... Man 21 sav. ir vakar buvo pirmasis panikos priepuolis po sitiek laiko. Labai issigandau. Nezinau ko tvertis. Man taip pat nepadeda jokios psichoterapijos, saviitaigos ar homeopatiniai vaistai... Kaip bus toliau - nezinau. Bet be galo bijau. Gal kas susidure su panasia situacija, zinote kokiu vaistuku galima vartoti nestukems - depresukems, bent jau PA metu? Suprantu, kad be gyd. rekomendaciju ir konsultaciju nesiimsiu saviveiklos, bet... Tiesiog noriu zinoti, kad ne viena tokia esu. Aciu.

O kiek laiko lankai psichoterapiją?

Lankiau 1,5 metu. Be vaistu fono - jokio efekto nebuvo. Paskui 3 metai antidepresantai. Buvo viskas normaliai. Tik va dabar... Bijau jei vel atsinaujins tie priepuoliai su alpimu , vemimu ir t.t.

Aš lankau dabar jau truputis virš 3 metų. Dabar vaistų tik dėl nėštumo negeriu, bet kažkaip viskas gerai. Ir visą laiką lankiau psichoterapiją ir gėriau vaistus. Aš jau taip rimtai pasakiau, kad gal man visgi psichoterapija padėjo po dviejų metų lankymo jos, kai gyvenimas truputį subinę atsuko švelniai tariant, o aš išsiverčiau be panikos priepuolių. Tai sunku labai sakyti, kiek reikia laiko. Visgi manyčiau, kad pusantrų metų yra deja, bet nedaug dar
Galvoju, kad netgi kai pradėjau tik lankyti, tai man iš karto pasakė, kad prie visų nerimų reikalinga ilgalaikė terapija, o ilgalaikė tai yra 2-3 metai kaip minimum.

Man nebuvo taip gerai. Deja, be vaistu negelbejo jokios psichoterapijos. Gyvenimo dziaugsma pajutau tik pradejus juos vartoti. O paciai nestumo metu nebuvo jokiu PA?

Mane domina sita tema, nes jau 3-4 metai geriu venlafaxina nuo nerimo. kai buvau sumazinus doze iki 37.5 mg kuri laika jauciausi gerai, paskui prasidejo silpnos nerimo atakos. padidinau iki 55.5mg. dabar jauciuosi gerai. rudeni noreciau bandyti pastoti, nezinau kaip butu su tu vaistu gerimu.

manau joks gydytojas Tau nepasakys kaip bus. As taip pat rizikavau, vos nutraukusi AD - pastoti. Rasiau, kad 21 nestumo sav. buvo uzpuole PA. Kazkaip isgyvenau. Nerimas - nuolatinis palydovas, bet stengiuosi ji kazkaip prisijaukinti, bent dabar kol . O kas bus po gimdymo - taip pat nezinia. Zinau, kad neguodziau ir nepadrasinau, bet bent jau galiu pasakyti - Tu ne viena. Musu tokiu cia daug. Ir kiekviena su savo nepakartojama istorija.

Labas, merginos

atsiprasau, kad isiverziau i jusu tema. Bet kaip suprantu, esate susidure su depresija, tai noreciau isgirsti jusu nuomone

Mano vyrui daktaras diagnozavo depresija ir siulo gerti vaistus Jo mama sirgo stiprios formos depresija... daug su juo snekejom, kad sita liga yra paveldima, sakiau jam, kad man baisu, jog jam taip nenutiktu. Vyro mama mire pries puse metu, mes prardom kudiki, buvom prarade darbus, zodziu buvo juodas periodas ziema... Bet dabar darbus abu jau turim ir esam jais patenkinti. Viskas lyg stoja po truputi i savo vezes. Praejo puse metu po persileidimo, tai kaip ir galetume vel planuoti leliuka... Bet vyras vis karts nuo karto blogai pasijausdavo ir nutare, kad jam reikia apsilankyti pas psichologa (ar psichiatra, nelabai skiriu ). Palaikiau si jo sprendima. Jis liko patenkintas vizitu, tik tiek, kad isgirdom tai, ko abu bijojom tarsi jauciau, kad anksciau ar veliau paveldeta depresija pasireiks ir pas ji, bet isgirsti tai garsiai buvo labai skaudu... Na, jei gydytojas sako, kad reikia gerti vaistus maziausiai 6 men., tai reiskias reikia... BET... Noreciau planuoti nestuma artimiausiu metu ir bijau, kad vaistai paveiks vyro sveikata (lytine irgi) Gal jums kuriai nors teko su tuo susidurti? Po kiek laiko, nutraukus vartoti vaistus, atsistato organizmas?
Ir dar... labai bijau, kad ir musu busimas vaikelis paveldes sia liga

Buciau dekinga uz bet kokia nuomone

Labu,

aš tau pasakysiu taip, gali tik džiaugtis, kad turi tokį vyrą, kuris savo noru nueina pas psichiatrą. galiu tikrai garantuoti, kad daugumos su botagu nenuvarytum
Iš patirties galiu pasakyti, kad reikės gerti tikrai ilgiau nei 6 mėn vaistukus. Nes yra, taip, kad jau po to kai gerai jautiesi dar bent pusmetį berods reikia vartoti juos.
O dėl įtakos, tai nežinau, reikia klausti ir gydytojų, ir psichiatro ir ginekologo. Kitas dalykas, aš vartojau pati nėštumo metu dar pora mėnesiių ir mano mažylei (4,5 mėn) tikrai viskas gerai.

Šiaip ar taip, aš siūlyčiau bent pusė metų visgi jums susilaikyti nuo vaikelio planavimo, o tiksliau iki to laiko, kai tavo vyras jau jau gerai jausis. Nes nėštumas, būsima tėvystė bet kokiam žmogui kerta per smegeninę, ir tavo vyrui gali būti jau sunkoka, kai jis dar ir depresija serga. Geriau šitą laiką jūs tiesiog pasimėgaukit vienas kitu, išvažiuokit paatostogaut. Nereikia prabangiai, galima šampaną iš taurių gerti ir prie laužo ar po žvaigždėtu dangumi prie lietuviško ežero ar vidury miško

Sėkmės

Aciu Tau labai uz atsakyma
As irgi galvojau, kad dabar kaip tik butu proga dar pabuti dviese, nuveikti kazka naudinga darbuose, nukeliauti kur dar svajojam nukeliauti. O tada planuoti vaikeli...
Tik mane turbut veikia tai, kad visos drauges jau aplink gimdo, o as jau ir ne jaunikle - rudeni bus 30...
Bet turbut, kad geriausia dar siek tiek palaukti,o paskui jau kaip Dievas duos...
As irgi dziaugiuosi, kad jis pats ryzosi nueiti pas daktara. Nors mes kalbam daug ir atvirai, bet matyt to neuztenka. Labai tikiuos, kad vaistai pades ir nereiks ju keitalioti daznai