Tikrai zinau, kad ne viena susidure su tokiomis problemomis. Gal turite minciu... Gal noretumete pasidalinti savo patirtimi. buciau dekinga...
As su savo vyru gyvenu jau 9 metus. Taciau vis dazniau atrodo, kad taip toliau neimanoma. Pykciai barniai riksmai. Nors turbut 7 metus mes nebuvom pakele balso vienas ant kito. Tiksliau as nusileisdavau. Viena diena supratau, kad toliau nebegalima leisti lipti sau ant galvos, nes pagarbos del to nesulaukiau. Is esmes atrodo, kad vyras yra idealus: Istikimas, rupestingas, atsakingas, nelaksto, negeria ir taip toliau, bet pykciai nuolatiniai. Del smulkmenu... Mes gyvename kaip draugai. Jis netraukia manes kaip vyras.. Vis dazniau pagalvoju apie skyrybas, bet bijau, kad nesuklysciau. Gal tai tik laikina silpnybe, gal viskas praeis. Galu gale tikrai zinau, kad ir blogesnemis salygomis zmones gyvena.
Tikrai zinau, kad ne viena susidure su tokiomis problemomis. Gal turite minciu... Gal noretumete pasidalinti savo patirtimi. buciau dekinga...
Tikrai zinau, kad ne viena susidure su tokiomis problemomis. Gal turite minciu... Gal noretumete pasidalinti savo patirtimi. buciau dekinga...
Aš už santuoką iki gyvos galvos. Suprantu, kad gali būti neįmanoma gyventi kartu, bet įsitikinus, kad tada ir klausimas nekyla ar dar įmanoma. O jei kyla klausimai, tai reikia bandyti spręsti tas konkrečias problemas, o ne skubėti skirtis.
QUOTE(coliuke115 @ 2007 07 06, 09:07)
As visuomet galvojau, kad santuoka tai toks dalykas, kad viena karta ir visiems laikams. bet ar gi tai, kad nera gera su tuo zmogum nera priezastis. Ar butina nekesti kito, kad priimti tam tikrus sprendimus. As esu ant ribos ir nezinau ka toliau daryti... 
O ką jis apie jūsų buvimą kartu galvoja? ar jam gerai? kokie jo norai, šeimos įsivaizdavimas?
Gal tiesiog rutina išvargino ir vienas kito NEBEMATOT taip kaip anksčiau?
"bet ar gi tai, kad nera gera su tuo zmogum nera priezastis"
Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių kodėl nėra gera. Sunku ką nors sakyti, nes apie jas nepasakojai. O šiaip jau man tai nėra priežastis(na aišku iki galo juk nežinau ką turi mintyje, sakydama "nėra gera").
Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių kodėl nėra gera. Sunku ką nors sakyti, nes apie jas nepasakojai. O šiaip jau man tai nėra priežastis(na aišku iki galo juk nežinau ką turi mintyje, sakydama "nėra gera").
QUOTE(Luknė @ 2007 07 06, 13:06)
"bet ar gi tai, kad nera gera su tuo zmogum nera priezastis"
Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių kodėl nėra gera. Sunku ką nors sakyti, nes apie jas nepasakojai. O šiaip jau man tai nėra priežastis(na aišku iki galo juk nežinau ką turi mintyje, sakydama "nėra gera").
Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių kodėl nėra gera. Sunku ką nors sakyti, nes apie jas nepasakojai. O šiaip jau man tai nėra priežastis(na aišku iki galo juk nežinau ką turi mintyje, sakydama "nėra gera").
kaip supratau, diedas pastoviai ieškojo subinėj sliekų, o ji vis nutylėdavo, nusileisdavo, "dėl šventos ramybės", kai saka. Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Vat ir atėjo ta diena, kai moteriškai trūko kantrybė.
Aš tai siūlyčiau pirma da su savo diedu pasiklabėti, kaip anam viskas atroda. Tai viena.
Į ano sliekiniejimus nusispjauti i gyventi tep, kap norisi. Jai anam kažkas negerai, tegu pats i daro tep, kad būtų gerai. Tai antra.
O trečia yr tai, kad santuoka nėr bausmė "iki gyvos galvos", todėl jai gyvenimas klostosi tep, kad kartu gyvent daros nemažna, tai visų pirma raikia žiūrėti sava sveikatos, ba suėstos sveikatos nesugražins niekas. jokia santuoka nėr verta to, kad dėl jos aukotum sveikatą, nervus i ramybį.
Peliauckų Jadzė "Aš tai siūlyčiau pirma da su savo diedu pasiklabėti, kaip anam viskas atroda. Tai viena.
Į ano sliekiniejimus nusispjauti i gyventi tep, kap norisi. Jai anam kažkas negerai, tegu pats i daro tep, kad būtų gerai. Tai antra."
Man atrodo šiuos patarimus vykdant nuolat, trečio punkto ir nebereikėtų.(Bent tikiuosi, kad nereikėtų)
Į ano sliekiniejimus nusispjauti i gyventi tep, kap norisi. Jai anam kažkas negerai, tegu pats i daro tep, kad būtų gerai. Tai antra."
Man atrodo šiuos patarimus vykdant nuolat, trečio punkto ir nebereikėtų.(Bent tikiuosi, kad nereikėtų)
QUOTE(Luknė @ 2007 07 06, 10:08)
Aš už santuoką iki gyvos galvos. Suprantu, kad gali būti neįmanoma gyventi kartu, bet įsitikinus, kad tada ir klausimas nekyla ar dar įmanoma. O jei kyla klausimai, tai reikia bandyti spręsti tas konkrečias problemas, o ne skubėti skirtis.
Aš už sielos ramybę. Jei ji bus laimingesnė išsiskyrusi, geriau skirtis. Tik bėda, kad ji nežino, ar bus geriau.
QUOTE(Luknė @ 2007 07 06, 22:11)
Peliauckų Jadzė "Aš tai siūlyčiau pirma da su savo diedu pasiklabėti, kaip anam viskas atroda. Tai viena.
Į ano sliekiniejimus nusispjauti i gyventi tep, kap norisi. Jai anam kažkas negerai, tegu pats i daro tep, kad būtų gerai. Tai antra."
Man atrodo šiuos patarimus vykdant nuolat, trečio punkto ir nebereikėtų.(Bent tikiuosi, kad nereikėtų)
Į ano sliekiniejimus nusispjauti i gyventi tep, kap norisi. Jai anam kažkas negerai, tegu pats i daro tep, kad būtų gerai. Tai antra."
Man atrodo šiuos patarimus vykdant nuolat, trečio punkto ir nebereikėtų.(Bent tikiuosi, kad nereikėtų)
Tau taip, brangioji, tik atroda. O tai raiškia, kad da nesi sava gyvenimi sutikusi moralinių užknisinėtojų, ba ne su kožnu toli gražu mažna taikų sambūvį rasti.
aš tai manau kad pas jus nėra jau taip blogai.Manau trūksta tiesiog bendravimo, susėskit, pasišnekėkit viską išsiaiškinsit, pamatysi nebegalvosi apie skirybas.Pati minėjai kad 7 metus kaip ir viskas gerai buvo.
Patikėk kitos gyvena su daaau prastesniais vyrasi, ir geriančiais ir pas mergas lakstančiais ir smurtaujančiais, taip kad patikėk bent iš šalies atrodo kad vyras tavo nėra skirybų vertas
Patikėk kitos gyvena su daaau prastesniais vyrasi, ir geriančiais ir pas mergas lakstančiais ir smurtaujančiais, taip kad patikėk bent iš šalies atrodo kad vyras tavo nėra skirybų vertas
Mes snekames.... Issiaiskinam ir vel is naujo 
Septynis metus as taikiausi. O dabar mes pykstames del tu paciu dalyku kiekviena diena. Ir kartais atrodo, kad protingiau issiskirti dabar, kol dar nera taip, kad vienas kito nekenciam, kol galim bendrauti kaip civilizuoti zmones. Galu gale esam jauni ir galim pradeti viska is naujo. Arba tiesiog ramiai gyventi savo gyvenimus. Be nereikalingo streso sau ir vaikams
Septynis metus as taikiausi. O dabar mes pykstames del tu paciu dalyku kiekviena diena. Ir kartais atrodo, kad protingiau issiskirti dabar, kol dar nera taip, kad vienas kito nekenciam, kol galim bendrauti kaip civilizuoti zmones. Galu gale esam jauni ir galim pradeti viska is naujo. Arba tiesiog ramiai gyventi savo gyvenimus. Be nereikalingo streso sau ir vaikams
QUOTE(coliuke115 @ 2007 07 05, 16:21)
As su savo vyru gyvenu jau 9 metus. Taciau vis dazniau atrodo, kad taip toliau neimanoma. Pykciai barniai riksmai. Nors turbut 7 metus mes nebuvom pakele balso vienas ant kito. Tiksliau as nusileisdavau. Viena diena supratau, kad toliau nebegalima leisti lipti sau ant galvos, nes pagarbos del to nesulaukiau. Is esmes atrodo, kad vyras yra idealus: Istikimas, rupestingas, atsakingas, nelaksto, negeria ir taip toliau, bet pykciai nuolatiniai. Del smulkmenu... Mes gyvename kaip draugai. Jis netraukia manes kaip vyras.. Vis dazniau pagalvoju apie skyrybas, bet bijau, kad nesuklysciau. Gal tai tik laikina silpnybe, gal viskas praeis. Galu gale tikrai zinau, kad ir blogesnemis salygomis zmones gyvena.
Tikrai zinau, kad ne viena susidure su tokiomis problemomis. Gal turite minciu... Gal noretumete pasidalinti savo patirtimi. buciau dekinga...
Tikrai zinau, kad ne viena susidure su tokiomis problemomis. Gal turite minciu... Gal noretumete pasidalinti savo patirtimi. buciau dekinga...
maniškis sakydAVO:tu nežinai,kaip kiti gyvena.O kodėl aš turėčiau gyventi kai kiti?
