Viskas apie ėjimą į lauką

manishke kadangi gime sausi, tai per shalta buvo kieme migdyt, oa kai atshilo, tai ir net nebande kieme miegot. tik namie miega arba mashinoj.

nu zodziu dabar atsirado problema, kad is namu isejt be sansu... i vezima tik idedi akys iskart atmerktos, nors atrodo pries ruosiantis i lauka ir sauskelnes pakeiciam ir pavalgom taip kad privalgytu... bet tik spejam iki kokio parko (kuris cia netoli yra) nuejt ir jau tragedija... klykia, saukia, o ka as begom namo duzginu ja saukiancia... visi ziuri vos ne kajp i kvaila, kad verkianti vaika patoviai tampaus kartu... o jos apramint niekaip neina, dar ir parejus namo buna tokia isiverkus, kad nuramint sunku...

sveikute,
na pas mus tik dabar tokios problemos iškilo,kad nebenori vežimuke sedėti,nors vaikščioti tai dar nemoka,todėl tenka ant rankų tampytis.O kai mažulytis kaip jūsų buvo,tai verkdavo kol aprengdavom,o tik išnešus į lauką iškart užsnūsdavo Sakau,gal tavo mažiukei karšta?Gal sukaista?Dar esu girdėjus,istoriją panašią,bet tada mama išsiaiškino,kad kūdikis jos neatpažysta,nes ši užsidėdavo kepurę,bet manyčiau tu dar be kepurės vaikštai

pas mus ir ilgai vezime negali issedeti.Jam reikia eiti.Nors dar gerai nevaiksto.
Bet dazniausiai ibruku jam i rankas sausaini ir kol jis valgo as galiu pasivaiksciot su juo.Kita kart nuskinu jam gelyte ar sakute su lapais,tai jis vel turi darbo- raskyti lapus.Aisku kartais paleidzia visa gerkle per miesta,rekia,niekas jo nedomina,ka paduodi meta lauk.Tada baigiasi musu kelione,as ji ant ranku ir tiesiu taikiniu namo raunu.

Mums irgi panašiai buvo.
Gali būti, kad vežimas labai uždaras, tamsus. jaučiasi nesaugiai, jam paprasčiausiai dušna, tamsu, nemato, nejaučia mamos. Leliukams svarbu jaustis saugiai, prie kažko prisiglausti; jie mėgsta būti susukti, nosiuką įkišę į dekutį ir pan.
Išsiaiškinau, kad mažiukui būdavo per karšta ir matyt jausdavosi nesaugiai tai nuo to laiko geriau mažiau prirengdavau, bet paimdavau dekutį prikloti. Dėdavau į vežimą lėtai, pasilenkusi neatitraukdavau galvos, o šnibždėdavau, kad čia mamytė ir pridengdavau jo veiduką su dekučio kampu, arba prie veiduko priglausdavau nedidelį minkštą pliušinį žaislą-šuniuką. Tai buvo mamytės pakaitalas Mūsiškis su tuo šuniuku ir dabar miega, matyt jaučiasi saugus, be to taip susiformavo miego ritualas(pasiima šuniuką ir eina į lovą).Žinoma, mamytės gali bijoti, kad vaikutis su žaislu neuždustų ir pan., tada geriau tinka dekučio kampas, merliukas
Dar gali būti, kad leliukas- "rankinukas". Tokiu atveju, manau tektų lauke ant rankų ilgai supuoti, kol užmigtų ir tada bandyt dėt į vežimą. Nors tikriausiai irgi prabustų
O priežasčių g.b. daug : per karšta, per šalta; nesaugumo jausmas: artumo, mamos šilumos, mamos balso ilgesys, baimė būti vienam; tamsus, l. uždaras vežimas, dideli kabantys žaislai vežime, didelis gatvės triukšmas, spaudžia rubeliai, arba per laisvi- prisnūdęs išsigąsta savo judesių ir nuo jų prabunda, nepatogu gulėti: nelygumai vežime ir t.t. jei valgo MP, kad nusiramintų, išėjus į lauką vėl nori papulio, neprivalgo, neatsirūgsta, pučia pilvuką, nori atsigerti ir t.t.
Patarčiau stebėt vaikutį ir stengtis išsiaiškinti jo miego įpročius. Čia kaip sakant atspėsi arba ne. Juk vaikai tokie individualūs. vat kiek čia visko prisamprotavau Sėkmės ir kantrybės. Gero oro ir pasivaikščiojimo lauke

niu kad baisai jau sunkei yra nusprest kas jai yra... o ir siaip stengiuos ir vazinetis kur tu masinu maziau, bet juk ju visur yra ir jau taip aprengt, kad butu normaliai... juk tokios maziukes kai issivezi i ta lauka neissiimsi paskuj ramint, itauke kokio salto orir viskas gerklytei... mieste isvis nepamenu jau kada besu buvus... nes su ja besansu isvis kur nors isejt... paie namus apeinu pora ratu ir viskas jau ir vel verkia... nu bet tikiuos gal kaip nors isspresim ta beduke...

maniske taip nuo 2 men nenori guleti tai su vezimu i lauka isejimai labai reti, butinai kengura pasiimti, nes kitaip labia nepatogu vaika nesti ir vezima stumti. Dabar jau bandysiu sodinti ant nuozulniausios padeties, gal sedes tikiuosi....

o va as turiu irgi ta kengura, ten tipo irgi nuo gimimo, bet kazkaip man rodos kad ten jie pasisodina taip... tai nuo kada daugmaz tu pradejai su ta kengura nesot?

Ne jus vieni tokie As sita problema savaip issprendziau: uzmigdau vaika namie vezime, atitraukiu uzuolaidas, atidarau langus ir isivaizduoju kad laukas... Ir tikiuosi kad isaugsim ta piktumo ant lauko perioda...

ot vat matot, kad manoji tikriausiai ir to vezimuko nemegsta, nes jame tai besansu uzmigdyt... o kai uzmigdai rankose ir idedi i vezimuka irgi tuoj prakunta, pamato, kad neber mamos rankose ir pykt pradeda... karta bandziau namuos vezimuka isivezus ja veziot galvoju gal po to bent i balkona ar kur isvesciau, bet kur tu net uzmigdyt neina... nu tai dabar aplamai rankose isiesu mazaja i balkona... saunkia saunkia, bet bent kiek laukely pabuna prirengta, nes kitaip neimanoma...

Pas mus tokios problemos į pabaigą. Kai maži buvom, baisu būdavo į lauką išeit Nes su klykiančia, tiesiog, parbėgdavom Ir miegot vežime, nemiegodavo Tik kai su lopšiu užsupdavau, tai šiek tiek nusnausdavo.
Nors ir dabar vežimas nėra mėgstamiausia transporto priemonė (ant rankų geriausia) , bet kai daug žmonių, vaikų, šunų, tai pasėdim kokią valandą. Bet kad miegotų vežime...

Buvo ir mums laikas su mažuoju, kai vežime visiškai nesėdėdavo, o vaikščiot pats nemokėjo, tik keturiom. Tai būdavo pasiimu sausainių, kokias 5 min tą sausainį valgo, tai dar truputį pasėdi. O paskui opa iš vežimo ir veržiasi iš rankų ant žemės, maždaug "pakeiskit, pats eisiu". Ir varydavo keturiom... Bandai pakelt - rėkia... Vajė kiek vargelio buvo kol išaugo....