Aš irgi neatsilaikiau
Pasidariau lūpų ir viršutinių vokų permanentinį. Na, ne pati pasidariau, aišku
Tai mano įspūdžiai tokie. Lūpos darytos penktadienį (šiandien antradienis). Skaudėjo, tikrai skaudėjo, o ne šiaip - buvo nemalonu ir pan. Porą akimirkų buvo tokių, kad galvojau - o velnias, kokio bieso aš čia save taip
Beveik visai nekraujavo. Tik patino. Po to mažumėlę paskaudeno ir viskas. Gana neryškų, neutralų kontūrą pasirinkau. Dabar šašiukai jau krenta, tai kur jų nebėra atrodo šviesiai. Per šviesiai. Na gal dėl to, kad akys apsiprato su tuo ryškesniu apvadu, nors visi sako - O jezau! negi toks ryškus ir liks?
Vakar "apsidžiaugiau" - pūslelinė išlindo. Bet kiek žinau tai labai jau retai kam jos nebūna.
Kadangi labai greit, jau kitą dieną, pamiršau kaip skaudėjo - tai dar po dienos (sekmadienį) ir akių pravedimų užsimaniusi jau gulėjau ir keikiausi dar labiau nei lūpas badant. Jau galvojau - nu blecha, lūpos buvo zuikio dainos
Mano akys labai jautrios. Tai ir skausmas buvo momentais cypti verčiantis. Akys po to buvo kaip smėlio pripiltos ir ilgai verkus. Vakarėjant vis siauresniu žvilgsniu pasaulį bemačiau. Atsiprašau, nieko įžeisti nenoriu, bet atrodo pradėjau suprasti kaip viską mato siauraakiai
Pradėjo išoriniai akių kampai kraujosrūvom puoštis. Išsigandau ne juokais. Susiradau čia temeles apie permanentą ir dvi dienas skaičiau, uf, na ir prirašę jūs čia
Vakar atsikėlusi iškart prie veidrodžio puoliau. Ir - oi
Kaip sumušta
Aš net šešėlių tiek ir tokių spalvų neturiu
Bandžiau šiandien pamaskuoti, juk neisiu žmonių darbe gąsdinti. Tai dar baisiau gavosi
Atrodo taip lyg tikrai fingalus bandyčiau slėpti
Gerai, kad nors šiandien jau tokio sutinimo didelio nebėra. Bet tos mėlynai-juodai-raudonos vaivorykštės tai jau juokingai atrodo
mano dukrytė gal 3 metukų būdama taip buvo "pasipuošusi" kai rado flomasterius
Galvoju dabar, kad gali tekti lūpų korekciją darytis, bet akių - ne, ne, ne. Brrrr. Tikrai nebesirįžčiau.