QUOTE(sirse @ 2005 03 29, 14:46)
.. ir kodėl gi tai nenormalu?
Ar tai, kad tavo vaikas jaučiasi sotus? Jeigu taip,- tai kuo skubiau mesk visus mišinėlius ir buteliukus į šoną!:angry: Kišk į dantis krūtį, marink badu vaiką, kentėk, kai sukandžios krūtis! :angry:Juk niekas daugiau nesvarbu - svarbu, kad tu galėsi visiem girtis - AŠ PATI MAITINU VAIKĄ! (ir nesvarbu kokia kaina) Tikrai nuo to pasijusi geriau????
Nepropoguoju dirbtino maitinimo, bet merginos, nustokit būti fanatikėmis! Metas jau ir apie vaikus pagalvoti! Jeigu jau nesigauna pačiom maitinti (nesakau, kad neverta dar dar ir dar kartą pabandyti duoti vaikui krūtį, pasitarti su tą išmanančiomis), tai bent reikia pasidžiaugti kad bent kiek yra pieno, kad gali duoti ne vien tik mišinėlių. Nes, jeigu nervuosiesi, to pieno tikrai nepadaugės. O tos, kurios visai neturi pieno, galėtų džiaugtis, kad turi kūdikius, ir turi mišinėlių jiems maitinti.
Ne vien pieno kiekis apsprendžia - ar tu gera mama.
Čia mano nuomonė
QUOTE(rikutis @ 2007 07 09, 22:34)
O as senaja tema tik suradau, dar spejau si bei ta parasyt- ir uzdare
Ir as pienelio nebeturiu, tik iki 3savaiciu angeleli temaitinau, ir tai reikdavo dar koki viena buteliuka misinuko tai tikrai i diena daduoti... ir jokios arbatytes nepadejo, nei mociuciu isgirtos chalvos... priaugau+5kg prie 25priaugtu nestumo metu, bevalgydama viska... o vistiek pienelis kaipd dingo taip dingo... zliumbiau kaip mazas vaikas,pasikukciodama, gal koki menesi. Taip norejau kuo ilgiau krutim maitinti- o cia...
kaltinau save- kad mama bloga... va teip va...
dabar kazkaip ramiau, bet vistiek, kai pasiziuriu- va pazistamos kleckui jau 8men o ji toliau sekmingai krutim maitina, tai taip sirdele suspaudzia..........
Merginos, kaip mane paguode jusu postai! Jetau, kiek as graudziu asaru isliejau, kai del nugrauztu speneliu jau nebegalejau duoti vaikui zysti kruties. Man tai toks didziulis stresas
. Dar tik savaite su kapeikom kaip maitinu ir buvau ipratusi prie musu su mazyle artumo, bet jau nebegaliu tverti skausmo- kas karta verkiau maitindama, net akys issprogdavo kai mazule godziai traukdavo kruti. Bet baisiau buvo matyti krauja. Pradejau nutraukineti kol sugis speneliai, ir labai bijau kad dings peinelis- o kai pagalvoju apie misinelius- apsipilu asaromis. As viena is tu naturalisciu kuriai praplove smegenis, kad tik naturalus maitinimas yra prevencija pries mastita, tik tokia mama yra pilnaverte mama ir t.t. Tai dabar taip sunku! Bet matau, kad as ne viena tokia ir siek tiek apsiraminau... Gal vis tik nebusiu tokia bloga mama jei nekelsiu streso vaikui maitinant ( mazyle net pradejo neimti kruties, paziuri i mano akis pilnas asaru ir pati tyliai asaroja), o kol kas nusitraukdama kiek Dievas duos pienelio, o jei nebus- pamaitindama misineliu?...
Tas kas mūsų nesugniuždo, padaro mus stipresniais!