Ar yra čia mamyčių, negalinčių maitinti krūtimi?

Astinukas, 15 Spa 2014 - 13:48, parašė:

Astinukas, 15 Spa 2014 - 13:48, parašė:

Konsultavausi telefonu su gyd is Vilniaus, skambinau i pradzia.org ir jie sake, kad zindymo specialistu Klaipedoj neliko . Telefonu nera labai kokybiska konsultuotis.
Su vyresnelepanasiai buvo. Nusitraukinejau, o veliau jau ji kruties nebeemem

Konsultavausi telefonu su gyd is Vilniaus, skambinau i pradzia.org ir jie sake, kad zindymo specialistu Klaipedoj neliko . Telefonu nera labai kokybiska konsultuotis.
Su vyresnelepanasiai buvo. Nusitraukinejau, o veliau jau ji kruties nebeemem

Vitulka, 15 Spa 2014 - 18:46, parašė:

Vitulka, 15 Spa 2014 - 18:46, parašė:

Rita iš "Tapk mama" http://tapkmama.lt/?page_id=37.
Skaitant didelis pesimizmas jaučiasi iš jūsų pusės. Jei taip nusiteikusi, tai tikrai nieko nepakeisit 

<{POST_SNAPBACK}>

Rita iš "Tapk mama" http://tapkmama.lt/?page_id=37.
Skaitant didelis pesimizmas jaučiasi iš jūsų pusės. Jei taip nusiteikusi, tai tikrai nieko nepakeisit 

<{POST_SNAPBACK}>

LasiukeUK, 16 Spa 2014 - 13:23, parašė:

LasiukeUK, 16 Spa 2014 - 13:23, parašė:

Na, Lietuva ne toks jau didelis krastas, gal turit galimybe i kita miesta nuvaziuoti susitikimui su zindymo specialiste? Jus teisi - telefono pokalbis nepades, reikia pamatyt kaip vyksta zindymas, kaip vaikas apzioja kruti ir pan. O kol kas jeigu ir primaitinat, vistiek kiek galima dazniau duokit zisti, kad stimuliuotusi pieno gamyba.

Astinukas, 16 Spa 2014 - 20:45, parašė:

Astinukas, 16 Spa 2014 - 20:45, parašė:

Su Rita daznai susiskambinu.

Astinukas, 16 Spa 2014 - 20:45, parašė:

Astinukas, 16 Spa 2014 - 20:45, parašė:

Su Rita daznai susiskambinu. Ji patare primaitinti misiniu. Taip ir darai: krutis 30 min, tada misinys arba nutrauktS mp, tada nutraukimas pieno. Sunku, bet jau asaru nebelieju, nes susitaikiau. O optimizmo daug ir negali buti. Pas specialistus vazinejau su vyresniJa dukra i Vilniu kas kelias sav. Vistiek teko nusitraukineti ir galiUsiai maze (.) nebeeme.
Kai gulejau gn, atvyko mergina su vaikuciu, kuris (kaip ir manoji) miegodavo su (.), pavalges viena (.) is karto reikalaudavo kito. Specai sake kad tai normalu ir toliau taip maktinti. Tai vaikeli prie lasaliniu prijunge. Jam maisto truko. Nzn kiek ji ten laiko prabuvo. As po 3 d isejau... Baisu neperzengti tos ribos

Bagyrra, 23 Lap 2014 - 18:49, parašė:

Bagyrra, 23 Lap 2014 - 18:49, parašė:

Nebežinau kur daugiau kreiptis, išbandžiau visus man žinomus metodus, bet 9 mėn kūdikis nebeima krūties po to, kai dėl ūmios ligos ir vaistų teko 7 dienom nutraukt žindymą.
Visą sav. nusitraukinėjau, kad pieno nesumažetų, žinoma jo vistiek sumažėjo, bet manau gana greit atsistatytų, jeigu tik kūdikis žįstų. Deja 3 dienas desperatiškai ieškojęs krūties, zyzęs ir t.t jis po truputėlį apsiramino, ir kai pagaliau galima tęsti žindymą, net į tą pusę nebežiūri. Iš pradžių dar bent jau paliesdavo krūtį, bet net nebandydavo normaliai suimt ar juolab patraut, o štai antra diena kaip vos tik pajutęs, kad tuoj prdėsiu siūlyt pieną, jis pradeda verkt, užsisukinėt, muistytis ir visiap kitaip demonstruoja, kad neketina net bandyt, o jeigu tęsiu bandymus toliau, gan stipriai įsiverkia. Iki tol absoliučiai jokių problemų nebuvo, vaikas valgus ir palyginti ramus. Kaip jau minėjau, kūdikis gana sunkiai susitaikė su tokiu staigiu nujunkymu, tačiau kai jau šiaip netaip susitaikė, rodos nė už ką nebenori pradėti vėl.
Tikriausiai padariau didelę klaidą, kad visą savaitę maitinau mišiniu iš buteliuko, bet laiko atgal nepasuksi. Dabar buteliuko nebeduodu, čiulptuko jis ir šiaip neimdavo, bet rezultatų nėra. Bandau maitint ir linksmą, ir niurzgantį, ir apsnūdusį, ir vos pabudusį, bandau kažkaip nukreipt dėmesį ir nejučia įsiūlyt, bet kol kas rezultato jokio. Netgi atvirkščiai, pasipriešinimas vis didėja.
Nejaugi tai ir bus mūsų natūralaus maitinimo pabaiga? Labai norėjau mažiausiai iki 1,5 metų maitint, be galo prastai jaučiuosi, kad taip nutiko. Negaliu patikėt, kad 9 mėnesius taip noriai valgęs, jis taiga užmiršo, kaip žįsti. Baiminuosi, kad kūdikiui staigus priverstinis nujunkymas buvo tokia didelė trauma, kad jis net bijo vėl iš naujo pradėt, tikiuosi aš klystu... 

Nebežinau kur daugiau kreiptis, išbandžiau visus man žinomus metodus, bet 9 mėn kūdikis nebeima krūties po to, kai dėl ūmios ligos ir vaistų teko 7 dienom nutraukt žindymą.
Visą sav. nusitraukinėjau, kad pieno nesumažetų, žinoma jo vistiek sumažėjo, bet manau gana greit atsistatytų, jeigu tik kūdikis žįstų. Deja 3 dienas desperatiškai ieškojęs krūties, zyzęs ir t.t jis po truputėlį apsiramino, ir kai pagaliau galima tęsti žindymą, net į tą pusę nebežiūri. Iš pradžių dar bent jau paliesdavo krūtį, bet net nebandydavo normaliai suimt ar juolab patraut, o štai antra diena kaip vos tik pajutęs, kad tuoj prdėsiu siūlyt pieną, jis pradeda verkt, užsisukinėt, muistytis ir visiap kitaip demonstruoja, kad neketina net bandyt, o jeigu tęsiu bandymus toliau, gan stipriai įsiverkia. Iki tol absoliučiai jokių problemų nebuvo, vaikas valgus ir palyginti ramus. Kaip jau minėjau, kūdikis gana sunkiai susitaikė su tokiu staigiu nujunkymu, tačiau kai jau šiaip netaip susitaikė, rodos nė už ką nebenori pradėti vėl.
Tikriausiai padariau didelę klaidą, kad visą savaitę maitinau mišiniu iš buteliuko, bet laiko atgal nepasuksi. Dabar buteliuko nebeduodu, čiulptuko jis ir šiaip neimdavo, bet rezultatų nėra. Bandau maitint ir linksmą, ir niurzgantį, ir apsnūdusį, ir vos pabudusį, bandau kažkaip nukreipt dėmesį ir nejučia įsiūlyt, bet kol kas rezultato jokio. Netgi atvirkščiai, pasipriešinimas vis didėja.
Nejaugi tai ir bus mūsų natūralaus maitinimo pabaiga? Labai norėjau mažiausiai iki 1,5 metų maitint, be galo prastai jaučiuosi, kad taip nutiko. Negaliu patikėt, kad 9 mėnesius taip noriai valgęs, jis taiga užmiršo, kaip žįsti. Baiminuosi, kad kūdikiui staigus priverstinis nujunkymas buvo tokia didelė trauma, kad jis net bijo vėl iš naujo pradėt, tikiuosi aš klystu... 

žydrynė, 24 Lap 2014 - 07:32, parašė:

žydrynė, 24 Lap 2014 - 07:32, parašė:

Aš manau,kad čia psichologiniai dalykai,vaikelis ant jūsų "užpykęs",kad atėmėt krūtį,kai jam jos labai reikėjo,todėl dabar jus ignoruoja ir taip demonstruoja savo nepasitenkinimą.Juk maitinimas krūtimi tai ne tik maistas,bet ir gilus dvasinis ryšys,bendravimas.Pamiršti kaip žįsti tai tikrai nepamiršo.Gal tiesiog reikia laiko,o gal jau ir nebeims,sunku pasakyti.Man buvo gyvenime tokia patirtis,kad dukra,kai jai buvo 10mėn,neėmė krūties 3 savaites,bet kai jau aš visai buvau prardus viltį,pasiūliau nieko nesitikėdama ir ji vėl pradėjo žįsti.Išmaitinau iki 2,5metų.Taigi stebuklų būna

Aš manau,kad čia psichologiniai dalykai,vaikelis ant jūsų "užpykęs",kad atėmėt krūtį,kai jam jos labai reikėjo,todėl dabar jus ignoruoja ir taip demonstruoja savo nepasitenkinimą.Juk maitinimas krūtimi tai ne tik maistas,bet ir gilus dvasinis ryšys,bendravimas.Pamiršti kaip žįsti tai tikrai nepamiršo.Gal tiesiog reikia laiko,o gal jau ir nebeims,sunku pasakyti.Man buvo gyvenime tokia patirtis,kad dukra,kai jai buvo 10mėn,neėmė krūties 3 savaites,bet kai jau aš visai buvau prardus viltį,pasiūliau nieko nesitikėdama ir ji vėl pradėjo žįsti.Išmaitinau iki 2,5metų.Taigi stebuklų būna

Bagyrra, 24 Lap 2014 - 19:08, parašė:

Bagyrra, 24 Lap 2014 - 19:08, parašė:

Dėkui už komentarą ir palaikymą, pasikonsultavau su savo drauge - vaikų psichologe, ji beveik žodis žodin lygiai tą patį pasakė.
Įdomiausia, kad šįryt (po dviejų dienų beviltiškų bandymų) vaikas lyg niekur nieko pradėjo žįst, dar kartelį, tik jau trumpiau ir su "pasimaivymais" priešpiet, o nuo pietų vėl koncertai, rodos vėl viskas iš pradžių... Na bet dabar jau man sukilo didžiulė viltis, juk jeigu po tos petraukos pradėjo žįst, tai manau viskas dar turėtų susitvarkyt. Nebeduodu buteliuko ir apskritai darysiu viską, kad tik atsinaujinų natūralus maitinimas ir išnyktų visos kūdikio baimės ir nuoskaudos.
Dar pamaniau, iš dalies gali būt susiję su tuo, kad vaikas paskutiniu metu labai priešinasi guldomas, net užmigdyt tapo labai sunku. Jaučiasi baisiai didelis ir savarankiškas, vis bando sėstis, stotis, labai mėgsta ropot   Vien paguldymas jam atrodo kaip didžiausia prievarta, bet kol kas kitaip maitint nemoku, reikės bandyt sėdintį kažkaip prisitaikyt...

Dėkui už komentarą ir palaikymą, pasikonsultavau su savo drauge - vaikų psichologe, ji beveik žodis žodin lygiai tą patį pasakė.
Įdomiausia, kad šįryt (po dviejų dienų beviltiškų bandymų) vaikas lyg niekur nieko pradėjo žįst, dar kartelį, tik jau trumpiau ir su "pasimaivymais" priešpiet, o nuo pietų vėl koncertai, rodos vėl viskas iš pradžių... Na bet dabar jau man sukilo didžiulė viltis, juk jeigu po tos petraukos pradėjo žįst, tai manau viskas dar turėtų susitvarkyt. Nebeduodu buteliuko ir apskritai darysiu viską, kad tik atsinaujinų natūralus maitinimas ir išnyktų visos kūdikio baimės ir nuoskaudos.
Dar pamaniau, iš dalies gali būt susiję su tuo, kad vaikas paskutiniu metu labai priešinasi guldomas, net užmigdyt tapo labai sunku. Jaučiasi baisiai didelis ir savarankiškas, vis bando sėstis, stotis, labai mėgsta ropot   Vien paguldymas jam atrodo kaip didžiausia prievarta, bet kol kas kitaip maitint nemoku, reikės bandyt sėdintį kažkaip prisitaikyt...